Atsargos pareigūnai siekia tapti konkurencingais darbo rinkoje

Genė DRUNGILIENĖ

Šešiasdešimt Vilniaus apskrities pareigūnų ir karių, pabaigusių karjerą bei išleidžiamų į pensiją ar atsargą, baigė neformalųjį profesinį mokymą.

Šis pareigūnų mokymas yra sudėtinė specialios socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos bei profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis programos dalis, kurią vykdė VšĮ „Vilniaus verslo kolegija“. Lietuvoje pirmą kartą įgyvendinamą programą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (pastaroji mokymus ir finansuoja) kartu su Vidaus reikalų ministerija. Pareigūnai mokėsi verslo planavimo bei organizavimo, informacinių technologijų, anglų kalbos. Pagal 160 akademinių valandų programą jie mokėsi vakarais.

Mokėsi civiliams įprasto bendravimo

Paskutinių paskaitų metu kalbinti pareigūnai tvirtino, kad šie mokymai jiems brangūs dėl galimybės bendrauti su giminingos profesijos atstovais, svarbūs dėl galimybės išgirsti, kaip dabartinę situaciją vertina civiliai dėstytojai.
„Neįkainojamas dalykas mums yra bendravimas, – kalbėjo mokymus baigiantys pareigūnai. – Kursuose vyravusi atmosfera, gebėjimas nuteikti žmones darbui, suteikta galimybė išsakyti savo pozicijas, nebijant, kad kas nors jas suniekins, prieštaraus – mums buvo taip pat labai svarbus dalykas.“ Statutiniams pareigūnams, dešimtmečius dirbusiems vadinamosiomis statutinėmis sąlygomis, svarbu išmokti dirbti ir bendrauti ne atsižvelgiant į bendradarbio laipsnį, o į bendražmogiškuosius faktorius, kurie yra įprasti laipsnių nesaistomoje bendruomenėje. Ne vienas kalbintų pareigūnų išreiškė pageidavimą, kad panašiuose mokymuose galėtų būti ir psichologijos kursas.

Svarbios ne tik žinios, bet ir jų pateikimas

Per trumpą mokymų laiką pareigūnai nė nesitikėjo įgysią fundamentalių žinių, tapsiantys itin paklausūs darbo rinkoje. Jiems svarbu buvo atnaujinti ir pagilinti turimas žinias, įgyti nuovokos, kas dabartiniu metu vyksta darbo rinkoje, kokie reikalavimai keliami darbo rinkos dalyviams, kas ir kokia yra dabartinė vadyba, kuo ji skiriasi nuo statutiniams pareigūnams įprasto darbo organizavimo.
Pareigūnų mokymo programa buvo vykdoma pagal Neformaliojo profesinio mokymo programą pagal tris modulius. Verslo planavimui ir organizavimui buvo skirta didžiausia dalis – 80 akademinių valandų, informacinėms technologijoms bei anglų kalbai – po 40 akademinių valandų.
Daugumai mokymų dalyvių verslo organizavimas buvo naujas dalykas. Pasak pačių pareigūnų, žinios apie apskaitą, finansus reikalingos kiekvienam žmogui, kaip ir galimybė patobulinti gebėjimus informacinių technologijų ar anglų kalbos srityse. Mokymų dalyviai akcentavo, kad dėstomieji dalykai buvo pateikiami jiems patrauklia forma, kaip, pavyzdžiui, diskusija. Subrendusiems, užėmusiems aukštesnes ar žemesnes pareigas statutinėse organizacijose žmonėms buvo svarbu jaustis gerai, nesibaiminti parodyti, kad kažko nesupranta, netinkamai atlieka užduotį. Todėl mokymų dalyviai negailėjo gerų žodžių dėstytojams, gebėjusiems sukurti gerą atmosferą, parinkti tinkamus mokymo metodus.
Pareigūnai pastebėjo, kad dėstytojai ne laikėsi iš anksto parengtos programos, bet keitė ją atsižvelgdami į mokymų dalyvių pageidavimus, jų lygį, kad mokymams skirtas laikas teiktų didžiausios naudos.

Kursai paskatino mintis apie savo verslą

Viena mokymų dalyvė, šiuo metu dar dirbanti pareigūnė, į kursus atėjo gerai žinodama, ko jai reikia, nes moteris rengiasi pradėti savo verslą. Pareigūnės žodžiais, ji sužinojo, kur ir kaip ieškoti ją dominančios informacijos apie planuojamą verslą, kaip parašyti programą. Likusį iki atsargos laiką, pasinaudodama gautomis žiniomis, ji planuoja skirti pasirengimui pradėti savo verslą. Pareigūnė mokymus įvertino konkrečiai – tai buvo reali pagalba. Kita vertus, ji susitarė su dėstytojais, kad pradėjusi realius verslo žingsnius ji galės kreiptis pagalbos ir patarimo į Vilniaus verslo kolegiją.
Buhaltere Krašto apsaugos sistemoje dirbusi moteris pastebėjo, kad jai, kaip specialistei, šios srities žinių mokymuose buvo per mažai, tačiau jau baigiantis kursams ji pradėjo svarstyti galimybę pradėti savo verslą, nes pagrindus, kaip tai daryti, moters žodžiais, ji gavo besimokydama pagal sudarytą programą. „Suvokiau, kaip pati sau galiu susikurti darbo vietą“, – sakė ji.
Ne vienas pareigūnų pastebėjo, kad dabartinis metas – ne pats palankiausias pradėti verslą. Kita vertus – įstatymų bazė, reglamentuojanti smulkaus verslo įkūrimą, yra per sudėtinga ir per ilgai trunkanti, ji ne skatina, bet neretai stabdo tokius bandymus.
Pareigūnai susiduria ir su psichologiniu faktoriumi. Svarstydami apie galimybę imtis verslo, jie sako neretai turintys išmokti veikti kitaip, negu buvo įpratę per ilgus tarnybos metus.
„Jūs tik pagalvokite: beveik 40 metų buvau tarsi įrėmintas, – dalijosi patirtimi vienas kariškių. – Man veikė įstatymas, statutas, vado įsakymas. Net būdamas kitokios nuomonės, privalėjau nediskutuodamas vykdyti viršesnio pareigūno įsakymą, to reikalavau ir iš savo pavaldinių. Gi versle reikia mokėti laviruoti. Taigi mes esame sugadinti.“
Pareigūnų žodžiais, jiems reikia laiko prisitaikyti prie kitokių sąlygų, daugeliui reikia ilgesnio laiko apsispręsti dėl veiklos. Tai yra pagrindinės priežastys, kodėl tik keli iš 60 sako esantys pasirengę kurti verslą.

Mokymų reikia ne tik vilniečiams

Daugumos pareigūnų nuomone, jiems reikėtų ilgesnės trukmės kursų, kurie galbūt galėtų būti suskirstyti sesijomis. Tai būtų patogu tiems, kurie dar dirba, nes pastarųjų darbo diena tampa per ilga, taip apsunkindama galimybę kuo geriau įsisavinti teikiamas žinias, pasirengti paskaitoms. Ilgesnės trukmės kursų pareigūnai pageidauja ir dėl to, kad 160 akademinių valandų yra per mažai, norint tapti konkurencingu ypač krizės kamuojamoje dabartinėje darbo rinkoje.
Atsižvelgiant į tai, kad dalis besirengiančių išeiti į atsargą pareigūnų dirba, mokymų dalyviai siūlė kursus organizuoti atsižvelgiant į šią aplinkybę, siūlė suteikti galimybę kiekvienam pasirinkti tokius mokomuosius dalykus ir jų trukmę, kad galima būtų realizuoti savo sumanymus dėl darbo, kad galima būtų mokytis pagal savo žinių lygį, pagal poreikį.
Pareigūnai nerimauja, kad jie buvo pirmieji ir paskutiniai, kuriems buvo suteikta galimybė bent trumpai, bet pasirengti naujam darbinio gyvenimo etapui. „Tokie kursai turi būti rengiami ne tik Vilniuje, bet ir kituose regionuose, – kalbėjo pareigūnai. – Remiantis šių sėkmingų kursų patirtimi, turėtų būti kuriama analogiškų mokymų sistema.“

Atstumti – neracionalu, nes per daug investuota

Šių mokymų tikslas – atsargon išeinančius pareigūnus integruoti į darbo rinką. Jų pačių nuomone, tokie mokymai turi vykti ne pareigūnams išėjus į atsargą, o jiems dar tarnaujant. Pabaigę tarnybą, jie jau turi būti pasirengę integruotis į visuomenę, į darbo rinką. „Darbas su išeinančiais į atsargą pareigūnais – atranka, parengimas – turi būti pradėtas likus bent metams iki tarnybos pabaigos, – sakė vienas mokymų dalyvis, aukšto rango pareigūnas, dabar esantis atsargoje. – Bent jau dokumentuose taip ir išdėstyta, tačiau trūksta iniciatyvos padaryti tai, kas numatyta.“
Pareigūnų nuomone, valstybei turi rūpėti atsargon išeinantys darbuotojai, nes jie yra išsilavinę, turi patirties, kuri praverstų bet kurioje srityje, yra darbingo amžiaus. Kariškiai, pavyzdžiui, priklausomai nuo laipsnio ir amžiaus, atsargon išeina būdami nuo 40 metų iki 55 metų. Tai yra per didelis turtas, kad valstybė ryžtųsi jį tiesiog išmesti arba pakeisti darbo jėga iš trečiųjų šalių, ne be kartėlio sako pareigūnai. „Valstybė mums turi rasti vietą, nes esame garbingi piliečiai, ilgus metus jai tarnavę, – primena jie. – Tai valstybės problema, kad mes, turintys aukštuosius išsilavinimus, atsakingi ir disciplinuoti, nes taip įpratome dirbti, darbo rinkoje atsidūrėme už borto. Mus atstumti neracionalu, nes į mus valstybė per daug investavo.“
Pareigūnų žiniomis, Jungtinių Amerikos valstijų, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos karininkai jau likus metams iki tarnybos pabaigos žino, kur dirbs, kokios bus jų pareigos, kas pradės verslą. Šie pareigūnai, išėję į atsargą, yra gerai parengti dirbti naujomis sąlygomis, todėl jie yra labai paklausūs darbo rinkoje.