Projektas „Esu atsakingas“
IŠVYKA Į ŠVENČIONIŲ RAJONĄ
2011 m. gegužės 19–20 d., Švenčionių raj.
Studentų atsiliepimai po išvykos į Švenčionių rajoną
Parengė TAK-1 grupės studentė Dovilė Baltutytė
Ankstyvą gegužės 19 d. rytą grupė studentų išsiruošė į projekto „Esu atsakingas“ organizuojamą išvyką į Švenčionių rajoną. Šį kartą buvo pasirinkta dalį kelionės plaukti baidarėmis Žeimenos upe nuo Švenčionėlių iki Liūlinės ir susipažinti su Žeimenos slėnio biologine įvairove, o kitą dieną aplankyti Kretuono ežero apylinkes ir Perūno pelkių telmologinį draustinį.
Prieš pat 8 val. Vilniaus verslo kolegijos studentai kartu su Botanikos instituto mokslininkais jau sėdėjo autobuse ir laukė kelionės pradžios. Prie mūsų prisijungė ir kolegijos direktorė. Kiek ilgiau nei valandą trukusi kelionė neprailgo. Pasidėję daiktus Jurgelevičių kaimo turizmo sodyboje, pajudėjome link Švenčionėlių, kur Žeimenos upės krante, mūsų jau laukė ryškiaspalvės badarės. Pagrindinės dienos užduotys buvo įveikti 10 km maršrutą ir patyrinėti Žeimenos vandens augalus, žuvis, retus paukščius ir gyvūnus bei pievų augaliją. Įveikę dalį kelio sustojome užkąsti. Kadangi esame atsakingi, prieš pradėdami užkandžiauti, surinkome šiukšles miške. Pavalgę patys bei „pamaitinę“ uodus, tęsėme kelionę toliau. Oras buvo puikus, todėl šypsenos veiduose neišnyko visą dieną.
Nors maršrutas nebuvo nei ilgas, nei labai sunkus, pasiekę Liūlinę (galutinį maršruto tašką), visi jautėmės gerokai pavargę, o galvoje vis sukosi mintys apie sodyboje ruošiamą vakarienę. Kaip ir tikėjomės, maistas ten buvo puikus. Pavalgius ir atgavus jėgas, prasidėjo linksmybės. Studentai kartu su mokslininkais stačia galva nėrė į sodyboje siūlomas pramogas - pirtį ir karšto vandens kubilą. Atsirado nemažai drąsuolių, kurie, nepabūgę dar gana šalto vandens, šoko atsigaivinti į ežerą. Šėlionės užsitęsė gerokai po vidurnakčio. Iš pradžių bendravę atskirai, mokslininkai ir studentai nusprendė susėsti drauge. Šokių, dainų ir įvairių žaidimų tą vakarą tikrai netrūko. Tačiau išaušus rytui, šviesos sodyboje pradėjo gesti, laukė nauja diena.
Pabudome anksti. Nors buvo liūdna palikti sodybą, turėjome keliauti toliau. Pirmiausiai vykome link Kretuono ežero draustinio, ten klausėmės informacijos apie paukščius bei pievos augalus. Vėliau nuvykome į 16 amžių menantį Kretuono gatvinį kaimelį. Viską apžiūrėję, keliavome toliau. Paskutinysis kelionės taškas – Perūno telmologinis draustinis. Kiek nuvargę studentai su mokslininkais priešakyje patraukė pelkės link. Teko pėdinti apie valandą, kol galiausiai ją pasiekėme. Daugumai studentų tai buvo visiškai nauja patirtis. Po pelkę klampojome keletą valandų, bet buvo tikrai įdomu stebėti iki tol dar nematytą augaliją bei klausytis mokslininkų pasakojimų. Galiausiai, nors ir pavargę, bet pilni įspūdžių, patraukėme autobuso link. Gaila, kad kaip ir visi smagūs ir įdomūs dalykai, kelionė prabėgo labai greitai. Grįžus į Vilnių iš naujo teko pratintis prie miesto šurmulio ir amžino judėjimo. Labai džiaugiamės suteikta galimybe nors keletui dienų pabėgti iš miesto ir pasijausti gamtos dalimi.
Kelionės akimirkos:
