Pirmasis kvietimas atsiliepti: kur jūs, skaitytojai?

Ar skaitymas šioje “vizualinėje eroje” mums vis dar svarbus? Kaip matome ir jaučiame savo buvimo akademinėje aplinkoje prasmę? Dėl ko studijuojame ir ką ketiname sukurti? Ar kasdien ir iš ko sužinome tai, kas mus tikrai sudomina? Šit paskutinis National Geographic žurnalo numeris net 34 puslapius paskyrė Leonardui da Vinčiui. Mes gyvename per 500 metų (šių metų gegužės 2 dieną tiek sukako nuo Leonardo da Vinčio mirties) nutolę nuo Leonardo eros, ir kadangi visų mūsų gyvenimai driekiasi laike ir erdvėje, ar ne gera proga suklusti, bent akies krašteliu žvilgterti į tai, kas jau buvo ir ką mes iš praeities pasiekimų esame perėmę, kurdami savo šiandieną? Juk gyvename labai įdomiu laiku, kai daugybė dalykų vyksta vienu metu, kai kuriamos ir sintetinamos ne tik naujos medžiagos ir menai, bet ir galimybės neurotinkluose naujiems technologijų stebuklams atsirasti. Todėl ir pati ateitis jau atrodo ne kažin kur už kalnų, o čia pat, visai greta. Bet jei norime atsigręžti atgal ir, lyg ieškodami atskaitos taško, sužinoti daugiau apie praeitį, mums į pagalbą ateina tekstai, kuriuos pasirenkame skaityti.

Kodėl ieškant įkvėpimo šaltinio norisi atsigręžti į Leonardą da Vinčį? Gi, pasirodo, jo biografai ir tyrinėtojai Leonardą da Vinčį laiko pačiu tikriausiu dvidešimt pirmojo amžiaus žmogumi! Mes, ko gero, esame linkę Leonardo vardą dažniau sieti su tapyba ir jo paveikslais, bet jis pats save laikė pirmiausia inžinieriumi ir mokslininku, o jo išmanymas tokių skirtingų sričių, kaip anatomija, fizika, karyba, muzika, kartografija tebestebina pasaulį iki šiol ir savaip ištrina žmogaus pažinimo ir galimybių ribas. O kas svarbiausia šių dienų amžininkui – kad mūsų intelektinės galios ir kūrybinė potencija nebūtų švaistomos veltui? Kaip pasirinkti tinkamus veiklos orientyrus? Kaip rasti savo individualių gebėjimų pritaikymo būdus jau studijų metais, kol dar tik rengiamasi profesinei veiklai? Šis ir panašūs klausimai – tikrai ne iš lengvųjų, ir jie kasdien iškyla šių dienų aukštojo mokslo institucijoms, ieškančioms prasmingos veiklos modelių ir priemonių, telkiančioms savo kolektyvus artimiausios ateities uždaviniams spręsti. Atsakymų į šiuos klausimus paieška yra viso Vilniaus verslo kolegijos kolektyvo nuolatinio dėmesio centre.

Kaip konkrečiai beformuluotume savo siekius ir uždavinius, neišvengsime pamatinių, mus vienijančių vertybinių nuostatų, kurios leidžia kurti aplinką, grindžiamą dėmesiu ir pagarba žmogui. Turime pripažinti, jog tai – svarbiausia. Nes tik tokia aplinka sudaro prielaidas puoselėti institucinę darbo kultūrą prisiimant pareigas ir atsakomybę. Vilniaus verslo kolegijoje ši samprata yra visos akademinės ir sociokultūrinės veiklos pamatas. Čia skatinama iniciatyva ir novatoriškumas, o kūrybiško bendradarbiavimo ir žinių kūrimo lauką natūraliai išplečia kolegijos tarptautiškumo atmosfera, kurioje skirtingų tautybių, amžiaus ir kultūrų žmonės, kartu studijuodami, dalijasi ne tik veiklos įgūdžiais, bet ir savo asmenine patirtimi.

Ryšys su gyvenimu visada buvo būtinas punktas švietimo ir mokslo dokumentuose, ir Vilniaus verslo kolegijoje aktyviai siekiama, kad studijuoti į kolegiją atėję jauni žmonės matytų sąsajas tarp to, kas vyksta auditorijoje, ir realaus gyvenimo procesų, todėl kolegijos administracija tam skiria nemažai dėmesio ir išteklių. Tokiu būdu, siejant studijas auditorijoje ir kitus kolegijos renginius, sudaromos natūralios galimybės studento asmenybei augti ir turtėti, išsiplečia pati mąstymo erdvė. Anglų kalbos ir tarptautinės komunikacijos studijų programos 1 ir 2 kursų studentai ir dėstytojai š.m. balandžio 10 d. organizuotai apsilankė naujoje Mo muziejaus parodoje Gyvūnas, žmogus, robotas, kurioje maloniai mus pasitikusi ekskursijos vadovė Karen įdomiai ir interaktyviai, anglų kalba, supažindino su parodos sumanymu, kviesdama kartu pasvarstyti apie opius gamtos, žmogaus ir civilizacijos vystymosi klausimus. Meno įtaiga neabejotinai suteikia studentams naujų spalvų, pavyzdžiui, mąstant apie ženklų ir kodų sistemas komunikacijos teorijos įvado kurse.

Kaip ir kasmet, šį pavasarį jau septintą kartą kolegijoje buvo organizuotas Grožinio teksto vertimo iš anglų į lietuvių kalbą konkursas, kviečiant dalyvauti visų studijų programų studentus, ir antrąją vietą užėmė kaip tik ne anglų kalbos studijų atstovas. Šį konkursą mes matome kaip studentų kūrybingumo ir kalbos gebėjimų ugdymo galimybę per papildomą, kiek specifinę veiklą, skatinant išbandyti save, patirti kitokios nei auditorijoje atliekamos veiklos skonį, gal net atrasti savyje slypinčius naujus gebėjimus, gilinantis į dviejų kalbų prasmes ir raiškos įvairovę. Kolegijoje studentams siūloma rinktis studijuoti ir nemaža įvairovė užsienio kalbų – ispanų, vokiečių, švedų, rusų ir kt. – greta populiariausios anglų kalbos.

Bendradarbiavimas su partneriais ir kolegijos tarptautiniai ryšiai praturtina kolektyvą naujomis idėjomis ir sumanymais. Vienas naujų kolegijos studijų projektų – Team Academy verslo vadybos ir marketingo studijų programai vykdyti pagal suomių patirtį. Šio projekto veiklos esmė – visai naujai organizuojamas studijų procesas, kuriame akcentuojamas studentų bendradarbiavimas ir iniciatyva kuriant konkretų produktą, darbas su šaltinių tekstais ir dėstytojo ugdomasis vadovavimas verslo vadybos ir skaitymo metodologijos klausimais. Studentas iš pat pradžių kviečiamas imtis realios veiklos ir komandinio darbo metodu ieškoti atsakymų iškilusioms problemoms spręsti. Tokiu būdu, darbas su šaltiniais ir tekstu tampa rimtu studijų pamatu, o gebėjimas skaityti ir rasti reikalingą informaciją padeda konkrečiai realizuoti studijų tikslus ir uždavinius.

Paieškos naujų kelių, grąžinančių žmones prie skaitymo veiklos, randasi kaip įvairios, o kartais – ir gana netikėtos – iniciatyvos daugelyje pasaulio vietų. Vienoje bendruomenėje JAV Virdžinijos valstijoje penkis 16-17 metų paauglius, 2016 m. rugsėjo mėnesį nepadoriais grafičiais suniokojusius istorinį pastatą, buvo nutarta nubausti… skaitymu. Nusprendus, jog bausmė turi jauną žmogų ugdyti, sudarytas 35 knygų sąrašas, į kurį įėjo tokie autoriai, kaip Margaret Atwood, Harper Lee, Ernest Hemingway, Khaled Hosseini, Toni Morison, Richard Wright ir daugelis kitų. Iš šio sąrašo tie penki paaugliai vienerius metus kas mėnesį turėjo pasirinkti ir perskaityti po vieną knygą, atlikti skaitymo užduotis, o metų pabaigoje parašyti 3.500 žodžių esė, kurioje jie turėjo išnagrinėti perskaitytų dvylikos knygų autorių vertybines nuostatas ir idėjas.

Ar dažnai susimąstome, kodėl ir ką skaitome? Kiek skaitymo būdų žinome ir kada jais naudojamės? O kaip pasijustume, staiga netekę galimybės skaityti?

Straipsnio autorė Vilniaus verslo kolegijos dėstytoja Birutė Bersėnienė