Kolegija

Blog'as

7 patarimai, kaip sužinoti, ką studijuoti

Ką studijuoti – tokį galvosūkį kiekvieną vasarą sprendžia dažnas abiturientas. Kaip surasti tai, kas iš tiesų patinka, kaip išgirsti savo balsą tarp patarimų gausos ir vidinės sumaišties? Pakalbinome mūsų kolegijos psichologijos dėstytoją Lolitą Kuginienę ir paprašėme pasidalinti patarimais, kurie padės surasti studijų kryptį ar net būsimą profesiją.

Skirkite laiko pažinti save

Renkantis studijų kryptį, gan dažnai iš šono girdime patarimus, jog svarbus profesijos prestižas, perspektyvumas, galimybė uždirbti ir pan. Šie aspektai svarbūs, tačiau, pasak Lolitos Kuginienės, pagrindas, nuo kurio reikia atsispirti renkantis būsimą profesiją, yra savęs pažinimas.

Užduokite sau tokius klausimus: kokie yra mano talentai? Ką visuomet dariau geriau nei kiti? Kas man gaunasi lengvai, tarsi be pastangų? Ką darydamas į veiklą panyru visa galva ir netenku laiko pojūčio? Šie klausimai yra tarsi nuoroda, kurie padeda išsklaidyti sumaištį galvoje, nurimti viduje, susivokti, nerti gilyn į save, kur ir slypi visi svarbiausi atsakymai.

Taip pat atkreipkite dėmesį į savo patirtį. Prisiminkite, ką gerai mokate ir mėgstate daryti, o kas nesiseka, nervina, kelia įtampą? Už ką jus giria kiti žmonės? Gal už šauniai suorganizuotus draugų gimtadienius ar puikią anglų kalbą, kurios mokotės, rodos, be pastangų?

Būtent kitų komplimentai gali pasufleruoti, kokia veikla užsiimti ir kur gilinti savo žinias, nes dažnai to, kas mums gerai sekasi, patys nepastebime, priimame lyg savaime suprantamą dalyką. Mums atrodo, kad daugumai šioje veikloje taip pat sekasi, tačiau taip nėra. „Pagalvokite, kokius savo įgūdžius galite panaudoti seniems troškimams įgyvendinti. Juos įvardinę apjunkite viską su įgyta patirtimi ir kasdien ta kryptimi veikite. Viskas priklauso tik nuo paties žmogaus“, – atkreipė dėmesį Vilniaus verslo kolegijos dėstytoja.

Jei savyje nerandate talento, pagalvokite, kas jums teikia daugiausia džiaugsmo

Tie, kuriems mokykloje gerai sekėsi mokytis visus dalykus, taip pat patiria sunkumų renkantis būsimą profesiją. Iš šono atrodo, kad tokie žmonės gali rinktis bet ką, tačiau didelis pasirinkimas kelia daug klausimų ir abejonių.

Arba priešingai – vidutiniškai besimokantys, savyje ryškesnio polinkio į tam tikrą dalyką nerandantys taip pat atsiduria abejonių rate. Kaip iš jo išeiti?

Psichologijos dėstytoja Lolita Kuginienė pataria vėl į pagalbą pasitelkti klausimus sau pačiam. Vienas iš svarbiausių – kokia veikla jums gyvenime sukėlė didžiausią džiaugsmą ir pasitenkinimą? Ką veikdami labiausiai jaučiatės savimi? Dėstytoja pastebi: „Tai yra kiekvieno žmogaus gairės, kurios leidžia įsitikinti, ar esate savame kelyje. Šito savęs klauskite ne tik dabar, rinkdamiesi, ką studijuoti, bet įpraskite tai daryti reguliariai. Tai padės geriau suprasti save, savo poreikius ir galimybes, pastebėti pokyčius ir pamažu keisti veiklos kryptį. Juk gyvenime nebūtina įspūdinga karjera ar neįtikėtini laimėjimai. Kai darome tai, kas mums gyvenime teikia daugiausia džiaugsmo ir leidžia būti savimi, esame laimingi“.

Kitas klausimas, kurio verta savęs paklausti: kokios veiklos imtumėtės, jei žinotumėte, kad jums tikrai pasiseks? Atsipalaiduokite, leiskite sau laisvai fantazuoti, įsijauskite į šiuos įsivaizdavimus. Visai tikėtina, jog suprasite, kad nuspręsti jums trukdo ne talento stoka, o riboti įsitikinimai apie save.

Verta paklausti savęs, ką dirbtumėte, jei už visus darbus mokėtų vienodai gerai? Arba kokį darbą dirbtumėte nemokamai, nes taip stipriai mėgstate šią veiklą?

Rinkitės gyvenimą pagal savo norus, o ne klaidinami nepasitikėjimo savimi

Viena iš dažniausių kliūčių renkantis studijų programą – tai nepasitikėjimas savimi, ir abejonės savo gebėjimais. Jei viduje nujaučiate, ką norite mokytis, tačiau nesiryžtate priimti galutinio sprendimo, atkreipkite dėmesį, kas slepiasi už nepasitikėjimo savimi.

Pasak L. Kuginienės, „nuo pat vaikystės mus moko elgtis atsargiai, nesikišti, nerizikuoti, neišsišokti. Girdime tokius pamokymus kaip „būk realistas, nes nusivilsi svajonėmis“, „baik universitetą, kitu atveju negausi gerai apmokamo darbo“, „suprantu, kad tau tai patinka (tarkim, žaisti kompiuterinius žaidimus), bet iš to duonos nevalgysi“. Šie pamokymai yra grįsti baime. Jie formuoja neigiamą požiūrį į gyvenimą, o tai yra kliuvinys norint patirti gyvenimo pilnatvę. Ar norite gyventi su šiomis nepagrįstomis baimėmis?“.

Išeitis iš tokios situacijos yra drąsa. Klauskite savęs drąsių klausimų, atkakliai ieškokite atsakymų. Veikite vedami intuicijos. Drąsa yra kiekvieno žmogaus viduje. „Klauskite savęs: aš labiau noriu ar labiau bijau? Jei nebijočiau, ką rinkčiausi? Ar gailėsiuosi, jei pasirinksiu variantą A vietoj varianto B? Ką darysiu, jei didžiausia baimė išsipildys?

Ir prisiminkite, jog nusprendus labai svarbu atkakliai sekti savo pasirinkimu. Negrįžkite prie abejonių ar naujų svarstymų. Vietoj to visą energiją panaudokite tam, kad jūsų pasirinkimas susiklostytų kuo geresniu būdu“, – pataria Vilniaus verslo kolegijos dėstytoja.

Jūsų savivertė priklauso tik nuo jūsų, o ne nuo kitų žmonių vertinimo

Mokykloje mokytis man buvo sunku, pažymiai vidutiniški, mokytojai sakė, kad neišlaikysiu egzaminų – tokios mintys, kurias įsileidote į save ir jomis visiškai patikėjote, kelia klausimą, ar apskritai pajėgsite studijuoti ir gauti diplomą. Ar verta kur nors stoti?

Jei tai jūsų situacija, atkreipkite dėmesį, kuo remiasi jūsų savivertė: pasitikėjimu savimi ar patikėjimu kitų žmonių vertinimais? „Daugelis žmonių savęs vertinimą sieja su kitais. Jūs norite kitiems patikti, kad jus pripažintų ir mylėtų. Tokiu atveju kiekvienas veiksmas, kai siekiate savo norų ir poreikių, yra egzistencinis išbandymas. O jei kitam žmogui nepatiks tai, ką aš darau? Jei mes susipyksime? Svarbu įsisąmoninti, jog visiems neįtiksite. Todėl jei savivertę susiejate su kitais žmonėmis, neleidžiate sau gyventi nepriklausomam nuo kitų žmonių“, – paaiškina L. Kuginienė.

Ji pateikia 4 būdus, kurie veda į teigiamą savęs vertinimą:

  1. Asmens vertė yra abstrakcija. Jos nėra. Jei numesite vertę šalin, dings ir menkavertiškumas.
  2. Visi žmonės yra vienodai vertingi. Jauni ir seni, dirbantys ir pensininkai, valytojai ir profesoriai, moterys ir vyrai.
  3. Savęs vertinimą prarasite, jei nuolat alinsite save iracionaliomis mintimis. Kai tik mažiau apie tai galvojate, jaučiatės ir vertingas, ir laimingas.

4. Elkitės su savimi kaip su geriausiu draugu. Pagirkite save, skirkite sau dėmesio, mylėkite save.

Jei artimieji priešinasi jūsų sprendimui, mokykitės, kaip pasakyti aiškų „ne“

Jei aiškiai žinote, ką norite mokytis, tačiau jūsų sprendimui nepritaria tėvai ar kiti jums svarbūs žmonės, atminkite, kad tokioje situacijoje puolimas, gynyba ar bėgimas nėra tinkama išeitis. Jums padės atkaklumas ir pagarbus bendravimas. Jūs turite teisę pasirūpinti savimi ir savo norais. Tad jei šiandien jums dar sunku pasakyti „ne“, galite išmokti tai padaryti ir tuo pačiu išlaikyti santykius su artimais žmonėmis:

  • įdėmiai išklausykite kitą, nepertraukinėkite;
  • pasakykite „ne“ taip paprastai, kaip tik galite; nemėginkite išsamiai aiškinti ir įrodinėti, kodėl sakote „ne“, nes tai nuskambės kaip teisinimasis, kuris tiek jums, tiek kitam gali sukelti nemalonių jausmų;
  • jei vis dėlto norite paaiškinti, pasakykite tai trumpai; svarbiausia, kad jaustumėtės patogiai dėl to, kiek paaiškinate;
  • niekada nesakykite „galbūt“, „pažiūrėsime“ ir pan., nes taip sukelsite kitam lūkesčius ir tuščias viltis;
  • būkite tvirtas (ne besiginantis ar atsiprašantis) ir kartu mandagus; iš jūsų žodžių asmuo turi suprasti, kad šis atsakymas yra galutinis, ir savo nuomonės jūs nekeisite.

Baimę suklysti keiskite leidimu sau pabandyti

Baimė padaryti klaidą renkantis studijų kryptį dažnai veikia kaip stabdis. Jums gali atrodyti, jog turite išsirinkti studijų kryptį iš pirmo karto, nes jei tai nepavyks, praėjęs laikas atrodys kaip iššvaistytas laikas. Kaip priimti sprendimą ne iš baimės?

Bet koks veiksmas yra susijęs su rizika, todėl leiskite sau pabandyti. Veikite vedami drąsos, o ne baimės. Pakeiskite savo požiūrį į nesėkmę. Tai yra pamoka, kuri jus augina ir moko labiau nei bet kas kita. „Nesėkmė yra sėkmės pradžia“, – teigia psichologijos dėstytoja.

„Gap year“ – tai sprendimas skirti laiko sau

Taip vadinamasis „gap year“ (liet. „laisvi metai“), kai po mokyklos baigimo vietoj studijų renkamasi keliauti, užsidirbti pinigų, skirti laiko sau, pasak psichologijos dėstytojos, yra puiki išeitis nerandantiems sprendimo, ką po mokyklos baigimo veikti gyvenime.

Tai padeda išeiti iš visuomenei įprasto gyvenimo modelio ir ieškoti, koks gyvenimo būdas yra jums tinkamiausias: „Geriau daryti tai, ką iš tiesų norite daryti, ir nusvilti nei gyventi svetimą gyvenimą ir nuolat apgailestauti dėl praleistų progų!“ – yra įsitikinusi Lolita Kuginienė.

Kiti blogo įrašai

Studija ir darbas – misija įmanoma?

Kas gyvenime yra svarbiau: darbas ar mokslai? Tai vienas iš dažniausių klausimų, į kuriuos tenka atsakyti nusprendžiant, ar pradėti studijuoti, kai turite darbą ar teks jį susirasti. Savo atradimais, kas padėjo suderinti studijas su darbu, nepaprastai atvirai ir įžvalgiai dalinasi anglų k. ir tarptautinės komunikacijos studentė Dominyka Sriubiškytė. Kad studijos mūsų kolegijoje yra lanksčios ir pritaikytos kiekvienam studentui, komentuoja studijų koordinatorė Jūratė Butvilė.

Daugiau

Rasa Flay: „Jei ne nuotolinės studijos, aš dabar negalėčiau mokytis“

Rasa Flay mokyklą baigė prieš 32 m., gyvena užsienyje, maža to, dažnai keičia gyvenamąją vietą važinėdama iš vienos šalies į kitą. Atrodo, jokių sąlygų sugrįžti į studento suolą. Tačiau Rasa šiuo metu laiko paskutinius pavasario semestro egzaminus ir džiaugiasi išmokusi daugybę praktiškų dalykų. Kaip jai tai pavyko?

Daugiau

Pirmąjį „Team academy“ studentų projektą versle lydėjo sėkmė

Kiek kartų girdėjote, jog studijos švietimo įstaigoje – tai teorija, o pradėjus dirbti prasideda tikrasis mokymasis ir tikrasis gyvenimas? „Team academy“ studentai paneigia šį mitą. Verslo vadybos ir marketingo jie mokosi pagal pažangų suomių metodą, kuriame teorija įgyvendinama praktiškai.

Daugiau