Džiaugiamės galėdami informuoti, kad paraiškų teikimo terminas „Erasmus Study Mobility” ir „Internship Mobility” 2026/27 mokslo metų rudens semestrui yra pratęstas iki balandžio 15 d. Kviečiame pirmo ir antro kurso studentus aktyviai teikti paraiškas.

Primename, kad atrinkti studentai gauna finansavimą iš „Erasmus+“ programos, todėl nepraleiskite puikios galimybės dalyvauti, praplėsti savo akiratį ir tobulėti kaip specialistai.

Application for Erasmus+ Internship Mobility: spausk čia
Application for Erasmus+ Study Mobility: spausk čia

Trečiadienį, kovo 25 d., Vilniaus verslo kolegijoje įvyko karjeros tęstinumo renginys „Baigiu kolegiją – kas toliau?”, skirtas studentams, svarstantiems tolimesnio mokymosi galimybes aukštosiose mokyklose.

Akademinė kelionė kaip intelektinė investicija į save

Renginį atidarė Vilniaus verslo kolegijos direktorė Gabija Skučaitė, pristatydama pranešimą apie tai, ką iš tikrųjų reiškia tęsti studijas aukštojoje mokykloje.

Pasak direktorės, akademinė kelionė neturėtų būti suvokiama vien kaip etapas prieš darbą – tai nuolatinė žmogaus augimo, paieškų ir investicijų į save forma. Direktorė atkreipė dėmesį, kad šiandien studijos dažnai vertinamos pagal išorinę grąžą: ar greitai veda į profesiją, ar duoda matomą pripažinimą, ar atsiperka iškart. Tačiau studijos formuoja ir vidinį kapitalą – gebėjimą mąstyti giliau, discipliną, refleksiją ir brandesnį santykį su savimi bei pasauliu.

Direktorė pristatė švietimo pakopas kaip augimo laiptus: bakalauro studijos suteikia pažinimo pagrindus ir savarankiškumo pradžią, magistrantūra skatina gilesnę analizę ir tvirtesnę akademinę savivoką, o doktorantūra, aukščiausia pakopa, yra susieta su naujo žinojimo kūrimu ir intelektine atsakomybe.

Svarbi pranešimo mintis yra ta, jog diplomas yra matomas rezultatas, tačiau ilgalaikė vertė reiškiasi per mąstymo kultūrą, argumentavimo gebėjimus, vidinę discipliną ir asmeninę brandą. Pranešimą užbaigė įkvepianti Harvardo universiteto prezidento Alano M. Garberio citata: „Seeking truth is a journey without end” – investuoti į akademinę kelionę reiškia investuoti į savo brandą, laisvę mąstyti ir gebėjimą kurti save.

Aukštojo mokslo sistema Lietuvoje

Regina Kilinskaitė ir Samson Toye Abiodun supažindino studentus su aukštojo mokslo sistema Lietuvoje – nuo bakalauro iki doktorantūros studijų.

Pranešėjai išsamiai pristatė tris pagrindines studijų pakopas: bakalauro studijos suteikia pirmojo lygio aukštąjį išsilavinimą, magistrantūra leidžia specializuotis pasirinktoje srityje, o doktorantūra skirta tiems, kurie siekia mokslinės karjeros ir nori prisidėti prie naujų žinių kūrimo. Aptartos ir priėmimo sąlygos, studijų finansavimo galimybės bei perkėlimo iš kolegijų į universitetus tvarka, leidžianti kolegijų absolventams tęsti studijas universitete su tam tikrais kreditų įskaitymais.

Magistro studijų galimybės Kazimiero Simonavičiaus universitete

Renginį pratęsė svečiai iš Kazimiero Simonavičiaus universiteto – Prof. Dr. Lidija Kraujalienė ir Sandra Aksenavičiūtė, pristatę magistrantūros studijų galimybes šiame universitete.

Pranešėjos papasakojo apie universiteto siūlomas magistro studijų programas, jų turinį bei karjeros perspektyvas po studijų baigimo. Kazimiero Simonavičiaus universitetas šiuo metu siūlo keturias studijų programas verslo vadybos kryptyje: aviacijos vadyba, organizacinės inovacijos ir vadyba, mados vadyba ir sveikatos apsaugos sistemos valdymas. Nuolatinių magistro studijų trukmė yra 1,5 metai, taip pat studijas galima pasirinkti ir nuotoliniu formatu. Daugiau apie jų vykdomas studijas galima sužinoti internetiniame puslapyje ksu.lt. Vilniaus verslo kolegijos absolventams bus taikomos specialios studijų kainos nuolaidos.

Renginys suteikė studentams vertingą galimybę ne tik sužinoti apie tolimesnio mokymosi kelius, bet ir asmeniškai pakalbėti su studijų konsultantais, užduoti rūpimus klausimus ir padaryti apgalvotą sprendimą dėl savo akademinės ateities.

Mūsų kolegijos studentė Meda grįžo po Erasmus studijų mobilumo Kroatijoje. Kviečiame išgirsti Jos patirtį iš pirmų lūpų.

„Erasmus patirtis Kroatijoje man paliko tokį gilų pėdsaką, kad sunku viską sutalpinti į kelis sakinius.

​Mano studijos vyko „Aspira“ universitete, kuris nuo pat pirmos minutės pasitiko neįtikėtinai šiltai. Administracija ir dėstytojai buvo puikiai pasiruošę mūsų atvykimui – jautėmės ne kaip svetimi studentai, o kaip laukiami bendruomenės nariai. Pagalba buvo suteikiama visais klausimais: nuo akademinių reikalų iki labai žemiškų patarimų, pavyzdžiui, kur kreiptis susirgus. Visi paskaitų lektoriai – šiuolaikiški ir labai draugiški, o studijų sistema buvo labai aiški. Be pagrindinių dalykų, pasirinkau ir kroatų kalbos paskaitas – mane sužavėjo šis skambus slavų kalbų derinys, primenantis lenkų ir ukrainiečių kalbų mišinį.

​Gyvenau Splite – kurortiniame mieste, kuris savyje talpina tūkstantmetę istoriją. Kiekviena senamiesčio gatvelė alsuoja senove, o UNESCO saugomas Diokletiano rūmų kompleksas leidžia pasijusti tarsi sugrįžus į Romos imperijos laikus. Splito grožis – tai tobula harmonija tarp didingų kalnų ir krištolo skaidrumo Adrijos jūros.

​Mūsų laisvalaikis buvo tiesiog neįtikėtinas dėka ESN (Erasmus Student Network) komandos. Jie pasirūpino, kad neturėtume kada nuobodžiauti: organizavo daugybę ekskursijų, teminių vakarėlių ir pramogų. Būtent šių veiklų dėka aplankiau ir kitus miestus, iš kurių didžiausią įspūdį paliko Dubrovnikas. Tai miestas-muziejus, kurio gynybinės sienos jau amžius saugo nepaprastą architektūrinį paveldą. Buvo magiška pamatyti vietas, kur buvo filmuojami „Sostų karai“ (Game of Thrones).

​Tačiau pati svarbiausia ir jautriausia šios patirties dalis buvo žmonės. Per šiuos mėnesius sutikau neįtikėtinų asmenybių iš viso pasaulio. Mes tapome daugiau nei draugais – tapome tikra „Erasmus šeima“. Tai žmonės, su kuriais dalinausi ne tik studijų suolą, bet ir vėlyvas vakarienes, juoką, nuotykius bei tuos mažus, kasdienius atradimus svetimoje šalyje. Tas ryšys, kuris užsimezga per tokį trumpą laiką, yra sunkiai nupasakojamas žodžiais – tai besąlygiškas palaikymas ir supratimas iš pusės žodžio. Atsisveikinant su jais braukėme ašaras, nes supratome, kad dalelė mūsų širdžių visada liks Kroatijoje kartu su jais. Nors dabar esame skirtingose šalyse, tas ryšys išliks visam gyvenimui.

​Jei kas nors paklaustų, ar verta važiuoti į Erasmus, atsakyčiau net nedvejodama – taip! Tai gyvenimo mokykla, kuri išmoko savarankiškumo, praplečia akiratį ir, svarbiausia, parodo, koks didelis, bet tuo pačiu ir artimas yra pasaulis, kai jame turi tokių nuostabių draugų.

​Tikiuosi, ši istorija įkvėps ir kitus studentus pasiryžti šiam nuotykiui!“

Pasaulinė pinigų savaitė Lietuvoje | Kovo 16–22 d.

Šią savaitę Lietuvoje prasideda Pasaulinė pinigų savaitė, kurią organizuoja Lietuvos bankas. Jos tema šiemet labai taikli, „Apie pinigus – be tabu”, nes tikriausiai būtent to ir reikia išmokti – kalbėti apie pinigus drąsiai ir su pagarba.

Pasaulinė pinigų savaitė (angl. Global Money Week) – tai kasmetinė OECD koordinuojama visuotinė finansinio raštingumo kampanija, skirta vaikams ir jaunimui. Ši kampanija vyksta jau 14-ą kartą – kovo 16–22 dienomis. Nuo pirmojo karto 2012 m., kai kampanijoje dalyvavo vos 21 šalis, ji išaugo į tikrai globalų judėjimą: 2025 m. kampanija pasiekė daugiau nei 110 milijonų žmonių, joje dalyvavo per 32 000 organizacijų iš 176 šalių ir teritorijų. Per visas trylika leidimų kampanija jau pasiekė daugiau nei 71 milijoną vaikų ir jaunuolių visame pasaulyje. Renginiai apima vizitus į finansų institucijas, jaunimo diskusijas, finansinio raštingumo žaidimus ir edukacinius užsiėmimus. Kampaniją remia tokios organizacijos kaip ING Group, MasterCard, VISA, NASDAQ, taip pat daugelio šalių centriniai bankai, finansų ir švietimo ministerijos bei pilietinės visuomenės organizacijos. Lietuvoje kampaniją organizuoja Lietuvos bankas.

Nors jau kelis dešimtmečius gyvename laisvoje ir rinkos ekonomikos principais grindžiamoje visuomenėje, kažkodėl vis dar joje apie pinigus vis kalbama nejaukiai, atsargiai, su tam tikru susikaustymu, tarsi tai būtų ne visai patogi, ne visai padori ar net kiek morališkai skaudi tema. Tačiau jeigu norime auginti finansiškai brandžią jaunąją kartą, vien mokyti skaičiuoti nepakaks. Pirmiausia turime išmokti atvirai ir brandžiai kalbėti apie pinigus.

Finansinis raštingumas – tai ne vien matematika

Finansinis raštingumas dažnai suprantamas pernelyg siaurai. Tarsi tai būtų tik gebėjimas suskaičiuoti procentus, suprasti biudžetą ar nepasimesti tarp sąskaitų. Tačiau tarptautiniu mastu finansinis raštingumas seniai suvokiamas daug plačiau – kaip žinių, įgūdžių, nuostatų ir elgsenos visuma, leidžianti žmogui priimti pagrįstus finansinius sprendimus. Kitaip tariant, kalbame ne tik apie matematiką, bet ir apie santykį su rizika, atsakomybe, vartojimu, taupymu, ateities planavimu ir net saviverte.

OECD PISA 2022 duomenys rodo, kad geresnis finansinis raštingumas susijęs ir su atsakingesniu elgesiu: stipriau finansiškai raštingi mokiniai dažniau taupo ir dažniau palygina kainas prieš pirkdami.

Kultūriniai tabu: kai turtingumas tampa įtartinas

Lietuvoje finansinio raštingumo tema atsiremia ne tik į žinių stoką, ji atsiremia ir į kultūrą. Paveldėtos nuostatos vis dar apgaubia pinigus įtarumu. Mūsų kalboje ir mąstyme dar gyvi posakiai, kuriuose turtas ir moralė tarsi pastatomi vienas prieš kitą.

„Būkime biedni, bet teisingi“ – toks pasakymas iš pirmo žvilgsnio skamba kaip kuklumo pamoka, tačiau giliau jis gali nešti ir visai kitą žinią: kad turtingumas savaime jau yra kažkuo įtartinas ir blogas, o uždirbamas pelnas beveik neišvengiamai tolina nuo teisingumo.

Tokios nuostatos ne tik formuoja kolektyvinį santykį su pinigais, bet ir persiduoda jaunam žmogui dar iki tol, kol jis pradeda uždirbti pirmuosius savo pinigus.

Finansinio raštingumo ugdymas turėtų prasidėti ne vien nuo klausimo kaip taupyti, bet ir nuo klausimo, ką mes apskritai galvojame apie pinigus. Ar laikome juos tik blogio, godumo ir nelygybės šaltiniu? O gal mokame juos suvokti kaip vertės mainų priemonę, atsakomybės instrumentą ir galimybę kurti stabilesnį gyvenimą? Jaunam žmogui labai svarbu suprasti, kad pinigai patys savaime nėra nei geri, nei blogi. Moralinę kryptį jiems suteikia žmogaus veiksmai, intencijos ir santykis su kitais. Kol šis suvokimas neateina, pinigai neretai tampa arba baimės objektu, arba neapgalvoto geismo objektu. Abu kraštutinumai yra vienodai pavojingi.

Kalba kaip veidrodis: „pinigėliai” ir „sąskaitėlės”

Dar viena įdomi, bet dažnai nepastebima mūsų kultūros detalė – kalba, kuria apie pinigus kalbame. Neretai pasitaiko, kad viskas, kas susiję su atsiskaitymu, sąskaitomis, apmokėjimu, kaina ar nuolaida, įgauna keistai sušvelnintą toną – „pinigėliai“, „nuolaidėlė“, „sąskaitėlė“. Tarsi apie pinigus būtų patogiau kalbėti sumažintai, mandagiai, beveik atsiprašant. Tarsi pati finansinė tikrovė reikalautų tam tikro „sušvelninimo“, kad neatrodytų pernelyg tiesi.

Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti tik kalbos smulkmena. Tačiau iš tiesų kalba atspindi santykį. O santykis su pinigais prasideda būtent nuo to, ar mokame aiškiai įvardyti vertę, kainą, atlygį, atsakomybę ir ribas.

Skaitmeninė ekonomika: pinigai tampa nematomi

Šis klausimas jaunimui šiandien tampa dar svarbesnis todėl, kad pinigai vis sparčiau praranda apčiuopiamumą. Anksčiau pinigų leidimas buvo labiau juntamas: žmogus fiziškai matydavo, kiek išleido, kiek liko, ką atidavė. Dabar didelė dalis išlaidų vyksta vienu paspaudimu: taip užsakomas maistas, prenumeruojama muzika, filmai, programėlės, žaidimai, debesų paslaugos, transportas ar dirbtinio intelekto įrankiai. Skaitmeninė aplinka pinigus padaro mažiau matomus, bet anaiptol ne mažiau realius. Dėl to žmogui darosi sunkiau pajusti jų svorį. Būtent todėl finansinis raštingumas šiandien ne silpnėja savo reikšme, o atvirkščiai – tampa dar svarbesnis.

Skaitmeninė ekonomika keičia ne tik atsiskaitymo būdus, bet ir patį vartojimo tempą. Platformos sukurtos taip, kad pirkimas būtų kuo greitesnis, kuo patogesnis, kuo mažiau stabdomas apmąstymo. Vienas paspaudimas, automatinis apmokėjimas, personalizuoti pasiūlymai, laikinumo iliuzija, nuolatinės nuolaidos, algoritmų siūlomos prekės – visa tai kuria aplinką, kurioje vartojimas tampa kone priklausomybe. Jaunam žmogui, kuris dar tik formuoja savo įpročius, tokia aplinka gali būti ypač pavojinga. Ji ugdo ne kantrybę ir planavimą, o impulsą. Ne santykį su verte, o nuolatinį stimulų sekimą.

Todėl šiandien finansinis raštingumas turi reikšti ir gebėjimą atsispirti. Ne vien skaičiuoti, bet ir sustoti. Ne vien žinoti, kiek kainuoja, bet ir suprasti, kodėl apskritai noriu tai pirkti. Ne vien naudotis finansinėmis priemonėmis, bet ir atpažinti, kada pats tampu manipuliuojamas vartojimo architektūros. Tai jau ne tik ekonominis, bet ir kultūrinis, psichologinis bei etinis ugdymas.

Pinigai ne tik leidžiami – jie ir kuriami

Jaunimui taip pat svarbu aiškiai parodyti, kad pinigai nėra tik leidžiami – jie yra kuriami. Finansinis ugdymas dažnai pernelyg susiaurinamas iki taupymo disciplinos: neišlaidauk, saugok, planuok, nepersistenk. Tačiau vien drausmė be vertės kūrimo logikos neaugina brandžios finansinės laikysenos. Jaunas žmogus turi suvokti ir kitą pusę: kaip atsiranda pinigai, kaip kuriama vertė, kodėl darbas, iniciatyva, verslumas, kūrybiškumas ir atsakomybė gali generuoti pajamas. Kitaip tariant, reikia ugdyti ne tik atsargų vartotoją, bet ir žmogų, kuris supranta ekonominį veikimą.

Čia slypi dar viena priežastis, kodėl viešas kalbėjimas apie pinigus yra toks svarbus. Jei apie juos nekalbame atvirai, jauni žmonės lieka tarp dviejų kraštutinumų. Viena vertus, jie gali perimti senus neigiamus kultūrinius stereotipus, kad apie pinigus kalbėti negražu, kad pelnas įtartinas, kad finansinė sėkmė beveik savaime reiškia moralinį kompromisą. Kita vertus, jie gali būti visiškai atiduoti skaitmeninės rinkos logikai, kur pinigai tampa tik greito vartojimo kuru. Nei vienas, nei kitas kelias neveda į brandą.

Brandi finansinė laikysena turi būti auginama tarp šių dviejų kraštutinumų. Ji reiškia ne pinigų garbinimą, bet ir ne jų demonizavimą. Ne aklą taupymą, bet ir ne impulsyvų leidimą. Ne gėdą dėl uždarbio, bet ir ne cinizmą, kad viskas matuojama vien kaina. Tokios laikysenos ugdymas yra ir šeimos, ir mokyklos, ir aukštojo mokslo, ir visos viešosios kultūros užduotis.

Išvada – pradėkime nuo pokalbio

Pasaulinė pinigų savaitė yra gera proga paklausti, kokį santykį su pinigais perduodame jaunimui. Ar mokome juos pinigų bijoti? Ar jų gėdytis? O gal vis dėlto padedame suprasti, kad pinigai yra viena iš šiuolaikinio gyvenimo kalbų, kurią reikia mokėti skaityti brandžiai, atsakingai ir laisvai?

Jeigu norime, kad jauni žmonės būtų finansiškai raštingi, turime pradėti nuo paprasto, bet vis dar ne iki galo išmokto dalyko: apie pinigus reikia kalbėti aiškiai. Be tabu. Be gėdos. Be folklorinių baimių. Ir be apsimetimo, kad ši tema nėra svarbi. Nes nesuprantama pinigų vertė labai lengvai tampa arba priklausomybės, arba bejėgiškumo šaltiniu. O supratus pinigų vertę jie gali tapti laisvės, atsakomybės ir vertės kūrimo priemone. Pasaulinės pinigų savaitės tikslas – stiprinti vaikų ir jaunimo finansinį raštingumą – būtent tai ir primena.

Vilniaus verslo kolegija prisideda prie Pasaulinės pinigų savaitės

Prie Pasaulinės pinigų savaitės renginių prisijungė ir Vilniaus verslo kolegija, organizavusi „Pinigų iššūkį” – praktinio finansinio raštingumo renginį, skirtą kolegijos studentams.

Renginio pirmojoje dalyje finansų rinkos ekspertė Deimantė Zakarauskaitė pristatė pranešimą studentams itin aktualiais klausimais: kaip planuoti asmeninį biudžetą, valdyti pajamas ir išlaidas, kokių klaidų dažniausiai daro jauni žmonės finansų srityje ir kokie principai padeda kurti ilgalaikį finansinį stabilumą.

Antrojoje dalyje studentai dalyvavo pinigų viktorinoje, kurioje galėjo praktiškai patikrinti savo žinias. Dalyviai varžėsi tarpusavyje atsakydami į klausimus apie pinigus, finansų rinkas, taupymą, investavimą ir kasdienius finansinius sprendimus. Geriausiai pasirodę dalyviai laimėjo Kolegijos prizus.

Toks formatas suteikia studentams galimybę ne tik įgyti naujų žinių, bet ir suvokti finansinio raštingumo svarbą savo kasdieniame gyvenime. Renginys parodė, kad jauni žmonės yra pasiruošę kalbėti apie pinigus atvirai – jiems tereikia tinkamos erdvės ir struktūruoto pokalbio.

Vilniaus verslo kolegijos veikla įvertinta teigiamai – tokį sprendimą vakar priėmė Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC). 

Tarptautinė ekspertų grupė įvertino kolegijos veiklą keturiose srityse: valdymo, kokybės užtikrinimo, studijų ir mokslo bei poveikio regiono ir nacionalinei plėtrai. Vertinimas patvirtino, kad kolegija atitinka aukštojo mokslo reikalavimus ir kryptingai plėtoja studijų kokybę, tarptautiškumą bei partnerystes su verslu. 

Pagrindinėse išvadose pabrėžiama kolegijos orientacija į tarptautinę studijų aplinką – daug studijų programų vykdoma anglų kalba, o studijų bendruomenė vienija studentus iš įvairių pasaulio šalių. Ekspertai taip pat išskiria aktyvų bendradarbiavimą su verslo ir socialiniais partneriais, padedantį studijų turinį pritaikyti darbo rinkos poreikiams. Be to, pažymima nuosekli strateginė plėtra, siekiant stiprinti taikomuosius tyrimus, inovacijas ir tarptautinės akademinės bendruomenės augimą.

Džiaugiamės šiuo sprendimu, kuris patvirtina mūsų įdėtų pastangų vertę ir nuoseklų darbą siekiant aukštos studijų kokybės. Šis įvertinimas mus dar labiau motyvuoja toliau tobulėti, stiprinti studijų kokybę ir kurti vertę studentams bei partneriams.

Siekdama atliepti visuomenės pokyčius bei žengdama į naują veiklos etapą, Vilniaus verslo kolegija pristato 2025-2030 metų strategiją. Ši strategija – ne tik dokumentas, bet ir bendruomenės susitarimas, kokia kryptimi judėti ateinančius penkerius metus. Rengiant strategiją buvo sąmoningai siekiama, kad ji netaptų vien planavimo tekstu. Daug dėmesio skirta diskusijoms apie tai, kokia institucija norime būti po penkerių metų, kokią vertę kursime studentams, partneriams ir visuomenei, kokiais principais remsimės priimdami sprendimus. Į procesą įsitraukė akademinė bendruomenė ir administracija, buvo aptariamos studijų, taikomojo mokslo, tarptautiškumo ir organizacinio tvarumo kryptys. Kolegijai buvo svarbu susitarti ne tik dėl tikslų, bet ir dėl principų, kuriais vadovausimės kasdienėje veikloje. 

Kaip sako kolegijos vadovė Gabija Skučaitė, „strategija mums kaip institucijai nėra tik formalus dokumentas, į kurį sudedamos vizijos ir tikslai. Tai, be abejo, yra svarbu, tačiau svarbiausia yra pats strategijos įgyvendinimas ir kolektyvinis sutelktumas, nes tik tuomet strategija tampa kasdienio veikimo būdu. Strategija organizacijai svarbi tiek, kiek ji suteikia energiją, pagreitį ir nurodo kryptį, kiek ji akumuliuoja kolektyvines pastangas ir paverčia jas nuosekliu judėjimu link bendro tikslo.“

Šis požiūris tapo visos strategijos ašimi. Jos pagrindą sudaro trys tarpusavyje susijusios dimensijos – kokybė, tvarumas ir skaitmenizacija, tačiau jos suvokiamos ne kaip atskiros iniciatyvos, o kaip bendri veikimo principai, kurie turi atsispindėti tiek studijose, tiek taikomojo mokslo veikloje, tiek valdymo sprendimuose.

Direktorės pavaduotoja akademinei veiklai ir kokybei Regina Kilinskaitė akcentuoja strategijos telkiamąją reikšmę: „Strategija institucijai – tai ne tik planavimo dokumentas, bet ir bendruomenę telkiantis bei kryptį kasdieniams sprendimams suteikiantis orientyras. Strateginis kryptingumas padeda priimti sprendimus, planuoti veiklas ir vertinti rezultatus taip, kad visi veiksmai vestų link bendros vizijos – kurti inovatyvią, atvirą, tvarią ir tarptautiniu mastu pripažintą aukštojo mokslo instituciją.“

Akademiniu požiūriu strategija aiškiai įvardija kryptį – stiprinti į studentą orientuotą mokymosi aplinką, glaudžiau integruoti taikomuosius tyrimus ir praktinę patirtį. Tačiau, kaip mini R. Kilinskaitė, svarbiausia yra tai, kad ši kryptis yra integrali: „Mūsų strategija aiškiai įvardija, kad mūsų stiprybė yra gebėjimas sujungti žmones ir žinias. Mes kalbame apie ekosistemą, kurioje studijos, mokslo taikomieji tyrimai ir verslas nėra atskiri pasauliai, o veikia kartu.“ Anot jos, strategijos vertė slypi pačiame kūrimo procese: „Mums labai svarbu, kad strategija netaptų tik formaliu planavimo dokumentu, todėl ji gimė iš diskusijų ir bendrakūros.“

Ilgalaikės plėtros požiūriu strategija apibrėžia ir aiškesnę kolegijos poziciją Lietuvos bei tarptautinėje aukštojo mokslo erdvėje. Direktorės pavaduotoja strategijai ir plėtrai Jūratė Balčiūnaitė išskiria praktinį strategijos aspektą: „Nauja VVK strategija įpareigoja mus dirbti moderniai: remtis duomenimis, nuolat gerinti kokybę ir drąsiau diegti skaitmeninius sprendimus. Strategija atveria kryptį į tarptautinį matomumą ir pripažinimą Europos aukštojo mokslo erdvėje, kuriant atvirą, bendrakūra grįstą studijų–taikomųjų tyrimų–verslo ekosistemą, kurioje poveikis matuojamas realiais rezultatais. Kasdieniam darbui strategija svarbi todėl, kad ji sukuria bendrą sprendimų priėmimo ir prioritetų kalbą: aišku, ką laikome kokybe, kaip matuojame pažangą ir kaip tvarumas bei skaitmenizacija tampa praktiniais standartais, o ne šūkiais.“

Strategijos svarba kasdieniam darbui atsiskleidžia per aiškesnius prioritetus, nuoseklesnius sprendimus ir bendrą atsakomybę už rezultatą. Kai kryptis yra bendrai sutarta, ji padeda sujungti skirtingas iniciatyvas ir judėti kartu. 

Kaip apibendrina direktorė: „Vilniaus verslo kolegijos ateities siekis – kasdienybėje gyventi pažangiomis strategijos nuostatomis: būti tarptautine, atvira, žengiančia į priekį, drąsia ir intelektualia institucija, kuri daro poveikį tiek individualaus žmogaus augimui, tiek ir plačiajai visuomenei.“

Vilniaus verslo kolegija (VVK) kviečia motyvuotus ir gerai besimokančius studentus teikti paraiškas į Jaunųjų tyrėjų centrą (Junior Research Hub) – struktūruotą programą, skirtą įtraukti studentus į institucinius ir nacionalinio lygmens tyrimų bei projektų darbus, stiprinant VVK mokslinių tyrimų pajėgumus ir matomumą.

Vietų skaičius ir trukmė

• Vietos: bus atrinkti 3 studentai.
• Trukmė: vieneri akademiniai metai (du semestrai).
• Narystė gali būti pratęsta pagal pasiektus rezultatus ir turimus išteklius.

Ką suteikia programa

• Praktinis dalyvavimas empiriniuose tyrimuose ir projektiniuose darbuose, dirbant su akademiniu vadovu;
• Tyrimų, duomenų, akademinio rašymo ir mokslo komunikacijos įgūdžių ugdymas;
• Galimybė prisidėti prie VVK mokslinių rezultatų (ataskaitų, konferencinių pranešimų santraukų, straipsnių), laikantis akademinio sąžiningumo;
• Dalyvavimo pažymėjimas sėkmingai užbaigus programą.

Galimybės pagal pasiektus rezultatus

Atsižvelgiant į studento rezultatus programos metu, gali būti siūloma:

• Darbo ne visu darbo laiku galimybė (terminuota darbo sutartis, susieta su tyrimų ar projektų veiklomis; priklauso nuo institucinių poreikių ir turimo finansavimo);
• Studijų įmokos nuolaida, suderinta su VVK Stipendijų programa (Stipendijų programos kvietimas bus paskelbtas vėliau 2026 m. vasario mėn.).

Svarbu: atranka į Jaunųjų tyrėjų centrą, darbo pasiūlymai ir sprendimai dėl studijų įmokos nuolaidos yra atskiros procedūros. Studentai gali papildomai teikti paraiškas į Stipendijų programą.

Kas gali teikti paraišką

Minimalūs reikalavimai kandidatams:

• Aktyvus VVK studento statusas programos laikotarpiu;
• Gera akademinė padėtis (nėra akademinių skolų; minimalus GPA / pažymių vidurkis nustatomas VVK);
• Aiški motyvacija dalyvauti tyrimų ir su tuo susijusiose projektinėse veiklose;
• Galimybė skirti laiko veikloms greta paskaitų ir studijų užduočių;
• Pakankamas anglų ir/ar kitų reikalingų kalbų mokėjimas (priklausomai nuo užduočių).

Privalumai: ankstesnė tyrimų patirtis, dalyvavimas konferencijose, duomenų rinkimo ar analizės įgūdžiai, komunikacijos ar mokslo sklaidos kompetencijos.

Pagrindinės veiklos (pavyzdžiai)

• Pagalba apklausų ir interviu tyrimuose (klausimynų rengimas, duomenų rinkimas, transkribavimas/anonimizavimas);
• Bazinis kiekybinių ir kokybinių duomenų apdorojimas ir trumpų analitinių pastabų rengimas;
• Pagalba rengiant mokslinius tekstus (ataskaitas, santraukas, straipsnių dalis) prižiūrint vadovui;
• Konferencijų, žurnalų ir „call for papers“ paieška bei paprastos duomenų bazės palaikymas;
• Prisidėjimas prie mokslo komunikacijos (trumpi tekstai apie tyrimus, vizualizacijos/infografikos).

Paraiškos dokumentai

Pateikite:

• Gyvenimo aprašymą (CV);
• Motyvacinį laišką;
• Tyrimo / akademinio rašymo pavyzdį (pvz., kursinį darbą, esė, straipsnio juodraštį ar kitą kandidato parengtą akademinį tekstą);
• Pažymių išrašą.

Atrinkti kandidatai gali būti kviečiami į pokalbį.

Kaip teikti paraišką

Pateikite paraiškos dokumentus:

Terminas: 2026-03-04

Pateikimo būdas: Rašyti laišką į naujienos@vvk.lt

Laiško tema: „Junior Research Hub paraiška – Vardas Pavardė“

Atranka

Atranka vykdoma atviro konkurso būdu, ją organizuoja VVK Direktoriaus paskirta komisija. Kandidatai reitinguojami pagal akademinius rezultatus, motyvaciją, tyrimų potencialą ir pateiktus dokumentus. Galutinį sprendimą tvirtina Direktorius įsakymu.

Kviečiame studentus teikti prašymus dalyvauti VVK studentų skatinimo konkurse.

Studentai, atitinkantys VVK studentų skatinimo ir stipendijų skyrimo tvarkos apraše nurodytus kriterijus, konkurso būdu gali pretenduoti į vieną iš šių nuolaidų studijų įmokai 2025-2026 m.m. pavasario semestre sumokėti:

• 50 % (penkiasdešimties procentų) studijų įmokos nuolaida;
• 30 % (trisdešimties procentų) studijų įmokos nuolaida;
• 20 % (dvidešimties procentų) studijų įmokos nuolaida.

Reikalavimai studentams, dalyvaujantiems VVK studentų skatinimo konkurse

Studentų skatinimo konkurse gali dalyvauti studentai, kurie atitinka visus privalomuosius akademinius kriterijus ir dalį papildomų veiklos kriterijų, nurodytų VVK Studentų skatinimo ir stipendijų skyrimo tvarkos aprašo II skyriuje:

1. Privalomieji kriterijai (taikomi visiems be išimties):

• neturėti akademinių skolų ir būti laiku įvykdžius visus studijų programai keliamus reikalavimus;
• 2025-2026 m. m. rudens semestro studijų rezultatų vidurkis yra ne mažesnis kaip 8,5 balo.

Studentai, neatitinkantys bent vieno iš privalomųjų kriterijų, negali dalyvauti konkurse, neatsižvelgiant į kitus pasiekimus.

2. Papildomi vertinimo kriterijai (kriterijų atitikimas turi būti skirtingose kriterijų grupėse, t. y. nesikartoti toje pačioje kriterijų grupėje):

• akademiniai ir taikomosios mokslo veiklos pasiekimai;
• institucinis atstovavimas ir Kolegijos vardo stiprinimas;
• lyderystė ir bendruomeniškumas;
• visuomeninė ir savanoriška veikla.

Studentai turi pateikti aiškų ir pagrįstą aprašymą apie savo veiklą bei dokumentinius įrodymus, patvirtinančius atitiktį ne mažiau nei dviems ar kelioms nurodytoms kriterijų grupėms (pvz.: pažymėjimus, rekomendacijas, publikacijas ar kitus patvirtinimus).

Kriterijų atitikties įrodymus studentai pateikia už dvejus paskutinius semestrus: už 2024-2025 m.m. pavasario semestrą (laikotarpis 2025-02-01 – 2025-08-31) ir 2025-2026 m.m. rudens semestrą (laikotarpis 2025-09-01 – 2026-01-31).

Prašymo formą dalyvauti konkurse pildykite čia: Prašymo forma

Prašymų pateikimo terminas: iki 2026-02-26.

Šis renginys tapo puikia galimybe susitikti su moksleiviais iš visos Lietuvos, pristatyti kolegijoje siūlomas studijų programas, papasakoti apie studentišką gyvenimą bei pasidalinti realiomis studijų patirtimis. Parodos metu netrūko gyvų pokalbių, klausimų apie ateities karjeros galimybes, studijų kryptis ir stojimo procesą.

Ypač džiugino jaunimo smalsumas, atvirumas ir nuoširdus domėjimasis savo ateitimi. Tokie susitikimai leidžia ne tik suteikti naudingą informaciją, bet ir geriau suprasti būsimų studentų lūkesčius, poreikius bei motyvaciją.

Dėkojame visiems moksleiviams, mokytojams ir tėvams, kurie apsilankė Vilniaus verslo kolegijos stende. Tikime, kad šie susitikimai padėjo žengti dar vieną tvirtą žingsnį link sąmoningo studijų pasirinkimo ir ateities planavimo.

Iki kitų susitikimų!

Vilniaus verslo kolegijos Team Academy studentai bei koučerė Aušra Gaivenienė jau trečią kartą dalyvavo Global Business Challenge (GBC), kuris vyksta net 2,5 mėnesio rudens semestro metu. Tai – inovatyvi tarptautinė programa, skirta ugdyti studentų įsidarbinimo, tarpkultūrinio bendravimo ir tarptautinio verslo supratimo įgūdžius. Programoje dalyvauja mišrios 5-7 studentų ir kiekvienai komandai vadovauja patyrę vadovai (koučeriai).
Iššūkio metu studentai sprendžia realius verslo klientų pateiktus uždavinius, mokydamiesi orientacijos į klientą bei komandinio darbo. Studentai turi įvarius susitikimus tarpusavyje, su koučeriais ir verslo įmonėmis. Užduoties rezultatą komandos pristato tiek tarpusavyje, tiek patiems verslams. Pristatymo metu, didelis prioritetas skiriamas kūrybiškumo ugdymui, kadangi pristatymai vysta ne tik įprastu, bet ir vaizdo filmų ar žaidimų būdu. GBC pabrėžia pasitikėjimu grįstos komandos svarbą – atvirą komunikaciją, konstruktyvų konfliktų sprendimą ir bendrą atsakomybę už rezultatus.
Kaip mini koučerė Aušra Gaivenienė, pagrindiniai iššūkiai, kuriuos sprendžia dalyviai, yra susiję su tuo, jog komandos sudaromos iš studentų iš skirtingų pasaulio šalių. Darbas vyksta virtualioje aplinkoje, todėl ypatingas dėmesys skiriamas gebėjimui įveikti geografinius, skirtingų laiko zonų, užimtumo, anglų kalbos lygių bei kultūrinius skirtingumus. „Per koučingo sesijas, komandos pradeda nuo komandos formavimosi, susipažinimo, supratimo skirtingų šalių kultūrų ir požiūrių. Pavyzdžiui, šiemet turėjome Padėkos dieną ir net per ją pamatėme, kaip kiekviena šalis skirtingai žiūri į šią šventę.“ – mini Aušra Gaivenienė.
Sėkmingiausios komandos ir aktyviausi dalyviai apdovanojami, todėl galime pasidžiaugti, jog mūsų kolegijos studentas Mantas Simėnas buvo išrinktas kaip geriausias komandos narys. Visi studentai taip pat gauna programos baigimo diplomą.
Savo patirtimi plačiau dalinasi mūsų kolegijos studentas Nojus Navickas: „Kartu su komanda dirbome su realiu verslo atveju organizacijai Akatemia. Ši organizacija padeda universitetams diegti komandinio mokymosi programas, kurios paruošia studentus darbo rinkai ir skatina bendradarbiavimą su verslu bei bendruomenėmis.  Didžiausias iššūkis buvo suprasti, kaip pritraukti skirtingas auditorijas: studentus, tėvus ir kitus suinteresuotus asmenis. Analizavome auditorijas, dirbome komandoje ir kūrėme joms pritaikytą komunikaciją. Reguliarūs aptarimai ir grįžtamasis ryšys padėjo nuolat tobulinti idėjas. Papildomai padėjome įvertinti, kokius socialinius tinklus būtų efektyviausia naudoti, atsižvelgiant į auditorijos amžių ir geografinę padėtį. Taip pat atsižvelgėme į skirtingų šalių socialinių tinklų naudojimo įpročius.  Ši patirtis sustiprino mano komandinio darbo ir komunikacijos įgūdžius. Išmokau praktiškai taikyti teorines žinias, žiūrėti į problemas iš skirtingų perspektyvų ir ieškoti realiai pritaikomų sprendimų. Darbas tarptautinėje komandoje taip pat padėjo labiau pasitikėti savimi.“
Global Business Challenge yra neįkainojama patirtis studentams, mokanti spręsti realius verslo ir komandinio darbo iššūkius.