Džiaugiamės, kad pasirinkote Vilniaus verslo kolegiją (VVK) savo ateities karjerai! Kviečiame žengti paskutinį žingsnį ir pasirašyti studijų sutartį.

LAMA BPO papildomo priėmimo I etapo metu kvietimą gavę stojantieji sutartis gali pasirašyti nuo rugpjūčio 11 d. 14:00 val. iki rugpjūčio 13 d. 12:00 val.

Studijų sutartis pasirašyti galima elektroniniu būdu prisijungus prie Bendrojo priėmimo informacinės sistemos (BPIS). Įstojusieji per LAMA BPO elektroniniu būdu sutartis galės pasirašyti nuo rugpjūčio 11 d. 14.00 val. iki rugpjūčio 13 d. 12.00 val.

Studijų sutartį taip pat galima sudaryti tiesioginiu būdu fiziškai atvykus į VVK nurodytomis datomis ir laiku:

• Rugpjūčio 11 d. (antradienis), 14.00 val.- 18.00 val.;
• Rugpjūčio 12 d. (trečiadienis), 9.00 val. – 18.00 val;
• Rugpjūčio 13 d. (ketvirtadienis), 9.00 val. – 12.00 val.

Pasirašant studijų sutartį būtina pateikti šiuos dokumentus (pasirašant sutartį elektroniniu būdu, pateikiamos šių dokumentų kopijos el. paštu priemimas@kolegija.lt):

• asmens tapatybės kortelę arba pasą;
• brandos atestatą ir jo priedą (-us) arba kitus vidurinį išsilavinimą liudijančius dokumentus (baigus mokyklą nuo 2023 – 2026 m. reikalinga skaitmeninio brandos atestato ir jo priedo kopijos);
• dokumentą, patvirtinantį pavardės keitimą, jeigu ne visi pateikiami dokumentai yra ta pačia pavarde;
• dokumentus įrodančius ir suteikiančius teisę gauti papildomų balų;
• sumokėtos 75 Eur stojamosios registracijos įmokos kvito kopiją. Stojamoji registracijos įmoka sumokama bandiniu pavedimu (rekvizitai: Viešoji įstaiga Vilniaus verslo kolegija, įmonės kodas 191807983, Swedbank AB, a. s. LT397300 010002431920, Luminor AS, a. s. LT594010049500144594), įmokos paskirtis – registracijos mokestis už vardenį pavardenį).

Jei studijų sutartį atvyksta pasirašyti stojančiojo įgaliotieji asmenys, būtina turėti notaro patvirtintą stojančiojo raštišką įgaliojimą.

VVK priėmimo komisijos kontaktai:

Vytenio g. 9, Vilnius (306 kab. II aukštas)

Mob. tel. +370 616 55 422, +370 615 96680

El. paštas: priemimas@kolegija.lt

Sveikiname įstojusius į Vilniaus verslo kolegiją!

Studijų sutarčių pasirašymas su pakviestaisiais studijuoti Vilniaus verslo kolegijoje
(VVK) LAMA BPO pagrindinio priėmimo etapo metu vyks nuo liepos 30 d. 16.00 val. iki rugpjūčio 1 d. 15.00 val.
Studijų sutartis pasirašyti galima elektroniniu būdu prisijungus prie Bendrojo priėmimo informacinės sistemos (BPIS). Įstojusieji per LAMA BPO elektroniniu būdu sutartis galės pasirašyti nuo liepos 30 d. 16.00 val. iki rugpjūčio 1 d. 15.00 val.

Studijų sutartį taip pat galima sudaryti tiesioginiu būdu fiziškai atvykus į VVK
nurodytomis datomis ir laiku:

• Liepos 30 d. (ketvirtadienis), 16.00 val. – 18.00 val.;
• Liepos 31 d. (penktadienis), 9.00 val. – 18.00 val;
• Rugpjūčio 1 d. (šeštadienis), 9:00 val. – 15:00 val.

Pasirašant studijų sutartį būtina pateikti šiuos dokumentus (pasirašant sutartį elektroniniu būdu, pateikiamos šių dokumentų kopijos el. paštu
priemimas@kolegija.lt):
asmens tapatybės kortelę arba pasą;

• brandos atestatą ir jo priedą (-us) arba kitus vidurinį išsilavinimą liudijančius dokumentus (baigus mokyklą nuo 2023 – 2026 m. reikalinga skaitmeninio brandos atestato ir jo priedo kopijos);
• dokumentą, patvirtinantį pavardės keitimą, jeigu ne visi pateikiami dokumentai yra ta pačia pavarde;
• dokumentus įrodančius ir suteikiančius teisę gauti papildomų balų;
• sumokėtos 75 Eur stojamosios registracijos įmokos kvito kopiją. Stojamoji registracijos įmoka sumokama bandiniu pavedimu (rekvizitai: Viešoji įstaiga Vilniaus verslo kolegija, įmonės kodas 191807983, Swedbank AB, a. s. LT397300010002431920, Luminor AS, a. s. LT594010049500144594), įmokos paskirtis -registracijos mokestis už vardenį pavardenį).

Jei studijų sutartį atvyksta pasirašyti stojančiojo įgaliotieji asmenys, būtina turėti notaro patvirtintą stojančiojo raštišką įgaliojimą.

VVK priėmimo komisijos kontaktai:
Vytenio g. 9, Vilnius (306 kab. II aukštas)
Mob. tel. +370 616 55 422, +370 615 96680
El. paštas: priemimas@kolegija.lt

Lietuvos mokslo taryba patvirtino finansavimą Vilniaus verslo kolegijos mokslinių tyrimų projektui AURA – Auditable Rubric-Based Student Assessment in Higher Education using Vertical AI. Projektas bus įgyvendinamas pagal paskirtinės programos „Informacinės technologijos mokslo ir žinių visuomenės plėtrai“ III kvietimą.

AURA yra reikšmingas Vilniaus verslo kolegijos mokslo plėtros etapas ir svarbus pasiekimas visam kolegijų sektoriui. Lietuvos mokslo tarybos finansavimas šiame kvietime patvirtina, kad kolegijos gali aktyviai dalyvauti aukšto lygio moksliniuose tyrimuose, kurti inovatyvius technologinius sprendimus ir prisidėti prie Lietuvos mokslo bei žinių visuomenės plėtros. Ypač svarbu tai, kad dirbtinio intelekto tyrimų ir taikymo srityje atsiveria daugiau galimybių kolegijų sektoriui, kurio stiprybė yra praktinių problemų atpažinimas, taikomieji tyrimai ir tiesioginis ryšys su studijų procesu, organizacijomis bei visuomenės poreikiais.

AURA projektas orientuotas į vieną aktualiausių šiuolaikinių dirbtinio intelekto tyrimų krypčių – patikimų, paaiškinamų ir audituojamų dirbtinio intelekto sprendimų kūrimą. Projekto metu bus kuriami metodai ir technologiniai sprendimai, leidžiantys dirbtinio intelekto sistemoms padėti vertinti studentų pažangą pagal aiškius, audituojamus ir pedagogiškai pagrįstus vertinimo kriterijus.

Kolegijos direktorė Gabija Skučaitė pabrėžia, kad dirbtinis intelektas šiandien yra viena iš svarbiausių technologinių ir akademinių transformacijų krypčių, tačiau vien bendro pobūdžio AI taikymo nebepakanka. Vis reikšmingesnis tampa gebėjimas kurti vertikalius dirbtinio intelekto sprendimus, pritaikytus konkrečioms sritims, specifinėms problemoms ir realiems institucijų poreikiams. AURA projektas būtent ir yra orientuotas į tokį vertikalų AI taikymą – aukštojo mokslo studentų pažangos vertinimo procesams, kuriuose būtinas ne tik technologinis tikslumas, bet ir skaidrumas, pagrįstumas bei atskaitomybė.

Projektas skirtas aukštojo mokslo vertinimo procesams, tačiau jo rezultatai turės platesnę reikšmę patikimo dirbtinio intelekto tyrimams, žmogaus ir dirbtinio intelekto sąveikos plėtrai bei sprendimų priėmimo sistemoms, kuriose būtinas aiškumas, paaiškinamumas ir audituojamumas.

AURA taip pat yra nuoseklus Vilniaus verslo kolegijos strateginės krypties dirbtinio intelekto srityje tęsinys. Pastaraisiais metais Kolegija kryptingai stiprina AI kompetencijas studijose, technologiniuose sprendimuose ir tarptautinėse partnerystėse. Šis projektas žymi kitą etapą – aktyvų įsitraukimą į mokslinius tyrimus ir inovacijų kūrimą, kurių rezultatai gali prisidėti prie pažangių dirbtinio intelekto sprendimų plėtros Lietuvoje ir tarptautinėje akademinėje erdvėje.

Projekto tarptautinės komandos mokslinis lyderis – profesorius dr. Jari Kaivo-oja, Turku universiteto Suomijos ateities tyrimų centro (Finland Futures Research Centre) mokslinių tyrimų direktorius. Jis yra vienas žinomiausių Suomijos ateities studijų ir inovacijų tyrėjų, turintis ilgametę patirtį Europos Sąjungos mokslinių tyrimų programose bei tarptautiniuose mokslinių tyrimų ir inovacijų projektuose. Projekto metu prof. J. Kaivo-oja prisidės prie projekto tarptautinio poveikio strategijos, rezultatų sklaidos, inovacijų diegimo modelio ir bendradarbiavimo ekosistemos kūrimo.

AURA projektas sustiprina Vilniaus verslo kolegijos mokslinį potencialą ir kartu rodo platesnę kolegijų sektoriaus galimybę aktyviai dalyvauti kuriant mokslu grįstus dirbtinio intelekto sprendimus, skirtus realioms aukštojo mokslo, studijų kokybės ir studentų pažangos vertinimo problemoms spręsti.

Mieli studentai,

Su didžiuliu džiaugsmu kviečiame Jus į Vilniaus verslo kolegijos Diplomų įteikimo šventę.

Renginio informacija:

Data: 2026 m. liepos 1 d.

Vieta: Šv. Kotrynos bažnyčia, Vilniaus g. 30, Vilnius

Ceremonijos laikas pagal studijų programą:

• 11:00 val. – Verslo vadyba ir marketingas; Tarptautinis e. verslas ir komercija
• 15:00 val. – Logistikos verslas; Anglų kalba tarptautinei komunikacijai; Programavimas ir internetinės technologijos (LT/EN); Žaidimų kūrimas (LT/EN); Medijų technologijos; Verslo vadyba ir marketingas (EN); Tarptautinis e. verslas ir komercija (EN)

Tai Jūsų diena ir mes džiaugiamės galėdami ją švęsti kartu su Jumis.

Nuoširdžiai sveikiname ir laukiame!

VšĮ Vilniaus verslo kolegija skelbia dėstytojų atrankos konkursą 2026/2027 studijų metams. Kviečiame dalyvauti motyvuotus, atsakingus ir akademinei veiklai pasišventusius specialistus, norinčius prisidėti prie jaunosios kartos ugdymo ir specialistų parengimo.

Ieškome dėstytojų pilnam ir daliniam etatui šioms kryptims:

• Verslo ir vadybos (vadyba, verslumas, verslumo ir inovacijų valdymas, verslo kūrimas, startuolių vadyba, ekonomikos pagrindai ir analizė);
• Rinkodaros (rinkos tyrimai, skaitmeninė rinkodara, prekės ženklo kūrimas ir valdymas, vartotojų elgsena);
• Informatikos (programavimas, dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mobiliųjų aplikacijų kūrimas, multimedijos technologijos).

Reikalavimai kandidatams:

• Aukštasis universitetinis išsilavinimas (magistro kvalifikacinis laipsnis) atitinkamoje srityje;
• Ne mažiau kaip 3 metų praktinė patirtis dėstomoje srityje (lektoriaus pareigoms);
• Mokslo daktaro laipsnis arba jam prilygstanti profesinė patirtis (docento pareigoms);
• Gebėjimas rengti ir dėstyti dalykus lietuvių ir (arba) anglų kalba – minimalus anglų kalbos lygis – B2;
• Ne mažesnė kaip 3 metų dėstymo patirtis aukštojoje mokykloje arba reikšminga pedagoginė / didaktinė patirtis, susijusi su studijų turinio rengimu, dėstymu, studentų mokymosi proceso organizavimu ar didaktinių sprendimų taikymu;
• Patirtis akademinėje ar mokslo taikomojoje veikloje – privalumas.

Ką siūlome:

• Galimybę prisijungti prie atviros, pažangios ir augančios akademinės bendruomenės;
• Skatinimo sistemą už pasiekimus akademinėje ir mokslinėje veikloje;
• Galimybę įgyvendinti savo metodines ir edukacines iniciatyvas;
• Dalyvavimą tarptautinėse stažuotėse, „Erasmus+“ mobilumo programose, bendruose mokslo ir verslo projektuose;
• Lankstų darbo grafiką, kolegialią aplinką, institucijos palaikymą kvalifikacijos tobulinimui;
• Modernią darbo aplinką Vilniaus centre.

Atlyginimas:

• Siūlomas atlyginimas pilnu etatu – nuo 3000 EUR (neatskaičius mokesčių).
• Dėstytojams taikoma aiški akademinio darbo krūvio sistema ir galimybė papildomam uždarbiui per projektus ar papildomas veiklas.

Kandidatavimas

Kandidatai turi pateikti:

• Gyvenimo aprašymą (CV);
• Motyvacinį laišką;
• Aukštojo mokslo diplomų kopijas;
• Kitus dokumentus, pagrindžiančius patirtį ar kompetencijas.

Pretendentų pateikti asmens duomenys bus tvarkomi konkurso organizavimo bei vykdymo tikslais ir saugomi ne ilgiau nei reikalinga tinkamam konkurso organizavimui ir vykdymui užtikrinti.

Kandidatuoti kviečiame iki 2026 m. birželio 15 dienos.

Dokumentai teikiami elektroniniu paštu info@kolegija.lt

Apie tolimesnius atrankos etapus informuosime tik atrinktus kandidatus.

Džiaugiamės galėdami informuoti, kad paraiškų teikimo terminas „Erasmus Study Mobility” ir „Internship Mobility” 2026/27 mokslo metų rudens semestrui yra pratęstas iki balandžio 15 d. Kviečiame pirmo ir antro kurso studentus aktyviai teikti paraiškas.

Primename, kad atrinkti studentai gauna finansavimą iš „Erasmus+“ programos, todėl nepraleiskite puikios galimybės dalyvauti, praplėsti savo akiratį ir tobulėti kaip specialistai.

Application for Erasmus+ Internship Mobility: spausk čia
Application for Erasmus+ Study Mobility: spausk čia

Trečiadienį, kovo 25 d., Vilniaus verslo kolegijoje įvyko karjeros tęstinumo renginys „Baigiu kolegiją – kas toliau?”, skirtas studentams, svarstantiems tolimesnio mokymosi galimybes aukštosiose mokyklose.

Akademinė kelionė kaip intelektinė investicija į save

Renginį atidarė Vilniaus verslo kolegijos direktorė Gabija Skučaitė, pristatydama pranešimą apie tai, ką iš tikrųjų reiškia tęsti studijas aukštojoje mokykloje.

Pasak direktorės, akademinė kelionė neturėtų būti suvokiama vien kaip etapas prieš darbą – tai nuolatinė žmogaus augimo, paieškų ir investicijų į save forma. Direktorė atkreipė dėmesį, kad šiandien studijos dažnai vertinamos pagal išorinę grąžą: ar greitai veda į profesiją, ar duoda matomą pripažinimą, ar atsiperka iškart. Tačiau studijos formuoja ir vidinį kapitalą – gebėjimą mąstyti giliau, discipliną, refleksiją ir brandesnį santykį su savimi bei pasauliu.

Direktorė pristatė švietimo pakopas kaip augimo laiptus: bakalauro studijos suteikia pažinimo pagrindus ir savarankiškumo pradžią, magistrantūra skatina gilesnę analizę ir tvirtesnę akademinę savivoką, o doktorantūra, aukščiausia pakopa, yra susieta su naujo žinojimo kūrimu ir intelektine atsakomybe.

Svarbi pranešimo mintis yra ta, jog diplomas yra matomas rezultatas, tačiau ilgalaikė vertė reiškiasi per mąstymo kultūrą, argumentavimo gebėjimus, vidinę discipliną ir asmeninę brandą. Pranešimą užbaigė įkvepianti Harvardo universiteto prezidento Alano M. Garberio citata: „Seeking truth is a journey without end” – investuoti į akademinę kelionę reiškia investuoti į savo brandą, laisvę mąstyti ir gebėjimą kurti save.

Aukštojo mokslo sistema Lietuvoje

Regina Kilinskaitė ir Samson Toye Abiodun supažindino studentus su aukštojo mokslo sistema Lietuvoje – nuo bakalauro iki doktorantūros studijų.

Pranešėjai išsamiai pristatė tris pagrindines studijų pakopas: bakalauro studijos suteikia pirmojo lygio aukštąjį išsilavinimą, magistrantūra leidžia specializuotis pasirinktoje srityje, o doktorantūra skirta tiems, kurie siekia mokslinės karjeros ir nori prisidėti prie naujų žinių kūrimo. Aptartos ir priėmimo sąlygos, studijų finansavimo galimybės bei perkėlimo iš kolegijų į universitetus tvarka, leidžianti kolegijų absolventams tęsti studijas universitete su tam tikrais kreditų įskaitymais.

Magistro studijų galimybės Kazimiero Simonavičiaus universitete

Renginį pratęsė svečiai iš Kazimiero Simonavičiaus universiteto – Prof. Dr. Lidija Kraujalienė ir Sandra Aksenavičiūtė, pristatę magistrantūros studijų galimybes šiame universitete.

Pranešėjos papasakojo apie universiteto siūlomas magistro studijų programas, jų turinį bei karjeros perspektyvas po studijų baigimo. Kazimiero Simonavičiaus universitetas šiuo metu siūlo keturias studijų programas verslo vadybos kryptyje: aviacijos vadyba, organizacinės inovacijos ir vadyba, mados vadyba ir sveikatos apsaugos sistemos valdymas. Nuolatinių magistro studijų trukmė yra 1,5 metai, taip pat studijas galima pasirinkti ir nuotoliniu formatu. Daugiau apie jų vykdomas studijas galima sužinoti internetiniame puslapyje ksu.lt. Vilniaus verslo kolegijos absolventams bus taikomos specialios studijų kainos nuolaidos.

Renginys suteikė studentams vertingą galimybę ne tik sužinoti apie tolimesnio mokymosi kelius, bet ir asmeniškai pakalbėti su studijų konsultantais, užduoti rūpimus klausimus ir padaryti apgalvotą sprendimą dėl savo akademinės ateities.

Mūsų kolegijos studentė Meda grįžo po Erasmus studijų mobilumo Kroatijoje. Kviečiame išgirsti Jos patirtį iš pirmų lūpų.

„Erasmus patirtis Kroatijoje man paliko tokį gilų pėdsaką, kad sunku viską sutalpinti į kelis sakinius.

​Mano studijos vyko „Aspira“ universitete, kuris nuo pat pirmos minutės pasitiko neįtikėtinai šiltai. Administracija ir dėstytojai buvo puikiai pasiruošę mūsų atvykimui – jautėmės ne kaip svetimi studentai, o kaip laukiami bendruomenės nariai. Pagalba buvo suteikiama visais klausimais: nuo akademinių reikalų iki labai žemiškų patarimų, pavyzdžiui, kur kreiptis susirgus. Visi paskaitų lektoriai – šiuolaikiški ir labai draugiški, o studijų sistema buvo labai aiški. Be pagrindinių dalykų, pasirinkau ir kroatų kalbos paskaitas – mane sužavėjo šis skambus slavų kalbų derinys, primenantis lenkų ir ukrainiečių kalbų mišinį.

​Gyvenau Splite – kurortiniame mieste, kuris savyje talpina tūkstantmetę istoriją. Kiekviena senamiesčio gatvelė alsuoja senove, o UNESCO saugomas Diokletiano rūmų kompleksas leidžia pasijusti tarsi sugrįžus į Romos imperijos laikus. Splito grožis – tai tobula harmonija tarp didingų kalnų ir krištolo skaidrumo Adrijos jūros.

​Mūsų laisvalaikis buvo tiesiog neįtikėtinas dėka ESN (Erasmus Student Network) komandos. Jie pasirūpino, kad neturėtume kada nuobodžiauti: organizavo daugybę ekskursijų, teminių vakarėlių ir pramogų. Būtent šių veiklų dėka aplankiau ir kitus miestus, iš kurių didžiausią įspūdį paliko Dubrovnikas. Tai miestas-muziejus, kurio gynybinės sienos jau amžius saugo nepaprastą architektūrinį paveldą. Buvo magiška pamatyti vietas, kur buvo filmuojami „Sostų karai“ (Game of Thrones).

​Tačiau pati svarbiausia ir jautriausia šios patirties dalis buvo žmonės. Per šiuos mėnesius sutikau neįtikėtinų asmenybių iš viso pasaulio. Mes tapome daugiau nei draugais – tapome tikra „Erasmus šeima“. Tai žmonės, su kuriais dalinausi ne tik studijų suolą, bet ir vėlyvas vakarienes, juoką, nuotykius bei tuos mažus, kasdienius atradimus svetimoje šalyje. Tas ryšys, kuris užsimezga per tokį trumpą laiką, yra sunkiai nupasakojamas žodžiais – tai besąlygiškas palaikymas ir supratimas iš pusės žodžio. Atsisveikinant su jais braukėme ašaras, nes supratome, kad dalelė mūsų širdžių visada liks Kroatijoje kartu su jais. Nors dabar esame skirtingose šalyse, tas ryšys išliks visam gyvenimui.

​Jei kas nors paklaustų, ar verta važiuoti į Erasmus, atsakyčiau net nedvejodama – taip! Tai gyvenimo mokykla, kuri išmoko savarankiškumo, praplečia akiratį ir, svarbiausia, parodo, koks didelis, bet tuo pačiu ir artimas yra pasaulis, kai jame turi tokių nuostabių draugų.

​Tikiuosi, ši istorija įkvėps ir kitus studentus pasiryžti šiam nuotykiui!“

Pasaulinė pinigų savaitė Lietuvoje | Kovo 16–22 d.

Šią savaitę Lietuvoje prasideda Pasaulinė pinigų savaitė, kurią organizuoja Lietuvos bankas. Jos tema šiemet labai taikli, „Apie pinigus – be tabu”, nes tikriausiai būtent to ir reikia išmokti – kalbėti apie pinigus drąsiai ir su pagarba.

Pasaulinė pinigų savaitė (angl. Global Money Week) – tai kasmetinė OECD koordinuojama visuotinė finansinio raštingumo kampanija, skirta vaikams ir jaunimui. Ši kampanija vyksta jau 14-ą kartą – kovo 16–22 dienomis. Nuo pirmojo karto 2012 m., kai kampanijoje dalyvavo vos 21 šalis, ji išaugo į tikrai globalų judėjimą: 2025 m. kampanija pasiekė daugiau nei 110 milijonų žmonių, joje dalyvavo per 32 000 organizacijų iš 176 šalių ir teritorijų. Per visas trylika leidimų kampanija jau pasiekė daugiau nei 71 milijoną vaikų ir jaunuolių visame pasaulyje. Renginiai apima vizitus į finansų institucijas, jaunimo diskusijas, finansinio raštingumo žaidimus ir edukacinius užsiėmimus. Kampaniją remia tokios organizacijos kaip ING Group, MasterCard, VISA, NASDAQ, taip pat daugelio šalių centriniai bankai, finansų ir švietimo ministerijos bei pilietinės visuomenės organizacijos. Lietuvoje kampaniją organizuoja Lietuvos bankas.

Nors jau kelis dešimtmečius gyvename laisvoje ir rinkos ekonomikos principais grindžiamoje visuomenėje, kažkodėl vis dar joje apie pinigus vis kalbama nejaukiai, atsargiai, su tam tikru susikaustymu, tarsi tai būtų ne visai patogi, ne visai padori ar net kiek morališkai skaudi tema. Tačiau jeigu norime auginti finansiškai brandžią jaunąją kartą, vien mokyti skaičiuoti nepakaks. Pirmiausia turime išmokti atvirai ir brandžiai kalbėti apie pinigus.

Finansinis raštingumas – tai ne vien matematika

Finansinis raštingumas dažnai suprantamas pernelyg siaurai. Tarsi tai būtų tik gebėjimas suskaičiuoti procentus, suprasti biudžetą ar nepasimesti tarp sąskaitų. Tačiau tarptautiniu mastu finansinis raštingumas seniai suvokiamas daug plačiau – kaip žinių, įgūdžių, nuostatų ir elgsenos visuma, leidžianti žmogui priimti pagrįstus finansinius sprendimus. Kitaip tariant, kalbame ne tik apie matematiką, bet ir apie santykį su rizika, atsakomybe, vartojimu, taupymu, ateities planavimu ir net saviverte.

OECD PISA 2022 duomenys rodo, kad geresnis finansinis raštingumas susijęs ir su atsakingesniu elgesiu: stipriau finansiškai raštingi mokiniai dažniau taupo ir dažniau palygina kainas prieš pirkdami.

Kultūriniai tabu: kai turtingumas tampa įtartinas

Lietuvoje finansinio raštingumo tema atsiremia ne tik į žinių stoką, ji atsiremia ir į kultūrą. Paveldėtos nuostatos vis dar apgaubia pinigus įtarumu. Mūsų kalboje ir mąstyme dar gyvi posakiai, kuriuose turtas ir moralė tarsi pastatomi vienas prieš kitą.

„Būkime biedni, bet teisingi“ – toks pasakymas iš pirmo žvilgsnio skamba kaip kuklumo pamoka, tačiau giliau jis gali nešti ir visai kitą žinią: kad turtingumas savaime jau yra kažkuo įtartinas ir blogas, o uždirbamas pelnas beveik neišvengiamai tolina nuo teisingumo.

Tokios nuostatos ne tik formuoja kolektyvinį santykį su pinigais, bet ir persiduoda jaunam žmogui dar iki tol, kol jis pradeda uždirbti pirmuosius savo pinigus.

Finansinio raštingumo ugdymas turėtų prasidėti ne vien nuo klausimo kaip taupyti, bet ir nuo klausimo, ką mes apskritai galvojame apie pinigus. Ar laikome juos tik blogio, godumo ir nelygybės šaltiniu? O gal mokame juos suvokti kaip vertės mainų priemonę, atsakomybės instrumentą ir galimybę kurti stabilesnį gyvenimą? Jaunam žmogui labai svarbu suprasti, kad pinigai patys savaime nėra nei geri, nei blogi. Moralinę kryptį jiems suteikia žmogaus veiksmai, intencijos ir santykis su kitais. Kol šis suvokimas neateina, pinigai neretai tampa arba baimės objektu, arba neapgalvoto geismo objektu. Abu kraštutinumai yra vienodai pavojingi.

Kalba kaip veidrodis: „pinigėliai” ir „sąskaitėlės”

Dar viena įdomi, bet dažnai nepastebima mūsų kultūros detalė – kalba, kuria apie pinigus kalbame. Neretai pasitaiko, kad viskas, kas susiję su atsiskaitymu, sąskaitomis, apmokėjimu, kaina ar nuolaida, įgauna keistai sušvelnintą toną – „pinigėliai“, „nuolaidėlė“, „sąskaitėlė“. Tarsi apie pinigus būtų patogiau kalbėti sumažintai, mandagiai, beveik atsiprašant. Tarsi pati finansinė tikrovė reikalautų tam tikro „sušvelninimo“, kad neatrodytų pernelyg tiesi.

Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti tik kalbos smulkmena. Tačiau iš tiesų kalba atspindi santykį. O santykis su pinigais prasideda būtent nuo to, ar mokame aiškiai įvardyti vertę, kainą, atlygį, atsakomybę ir ribas.

Skaitmeninė ekonomika: pinigai tampa nematomi

Šis klausimas jaunimui šiandien tampa dar svarbesnis todėl, kad pinigai vis sparčiau praranda apčiuopiamumą. Anksčiau pinigų leidimas buvo labiau juntamas: žmogus fiziškai matydavo, kiek išleido, kiek liko, ką atidavė. Dabar didelė dalis išlaidų vyksta vienu paspaudimu: taip užsakomas maistas, prenumeruojama muzika, filmai, programėlės, žaidimai, debesų paslaugos, transportas ar dirbtinio intelekto įrankiai. Skaitmeninė aplinka pinigus padaro mažiau matomus, bet anaiptol ne mažiau realius. Dėl to žmogui darosi sunkiau pajusti jų svorį. Būtent todėl finansinis raštingumas šiandien ne silpnėja savo reikšme, o atvirkščiai – tampa dar svarbesnis.

Skaitmeninė ekonomika keičia ne tik atsiskaitymo būdus, bet ir patį vartojimo tempą. Platformos sukurtos taip, kad pirkimas būtų kuo greitesnis, kuo patogesnis, kuo mažiau stabdomas apmąstymo. Vienas paspaudimas, automatinis apmokėjimas, personalizuoti pasiūlymai, laikinumo iliuzija, nuolatinės nuolaidos, algoritmų siūlomos prekės – visa tai kuria aplinką, kurioje vartojimas tampa kone priklausomybe. Jaunam žmogui, kuris dar tik formuoja savo įpročius, tokia aplinka gali būti ypač pavojinga. Ji ugdo ne kantrybę ir planavimą, o impulsą. Ne santykį su verte, o nuolatinį stimulų sekimą.

Todėl šiandien finansinis raštingumas turi reikšti ir gebėjimą atsispirti. Ne vien skaičiuoti, bet ir sustoti. Ne vien žinoti, kiek kainuoja, bet ir suprasti, kodėl apskritai noriu tai pirkti. Ne vien naudotis finansinėmis priemonėmis, bet ir atpažinti, kada pats tampu manipuliuojamas vartojimo architektūros. Tai jau ne tik ekonominis, bet ir kultūrinis, psichologinis bei etinis ugdymas.

Pinigai ne tik leidžiami – jie ir kuriami

Jaunimui taip pat svarbu aiškiai parodyti, kad pinigai nėra tik leidžiami – jie yra kuriami. Finansinis ugdymas dažnai pernelyg susiaurinamas iki taupymo disciplinos: neišlaidauk, saugok, planuok, nepersistenk. Tačiau vien drausmė be vertės kūrimo logikos neaugina brandžios finansinės laikysenos. Jaunas žmogus turi suvokti ir kitą pusę: kaip atsiranda pinigai, kaip kuriama vertė, kodėl darbas, iniciatyva, verslumas, kūrybiškumas ir atsakomybė gali generuoti pajamas. Kitaip tariant, reikia ugdyti ne tik atsargų vartotoją, bet ir žmogų, kuris supranta ekonominį veikimą.

Čia slypi dar viena priežastis, kodėl viešas kalbėjimas apie pinigus yra toks svarbus. Jei apie juos nekalbame atvirai, jauni žmonės lieka tarp dviejų kraštutinumų. Viena vertus, jie gali perimti senus neigiamus kultūrinius stereotipus, kad apie pinigus kalbėti negražu, kad pelnas įtartinas, kad finansinė sėkmė beveik savaime reiškia moralinį kompromisą. Kita vertus, jie gali būti visiškai atiduoti skaitmeninės rinkos logikai, kur pinigai tampa tik greito vartojimo kuru. Nei vienas, nei kitas kelias neveda į brandą.

Brandi finansinė laikysena turi būti auginama tarp šių dviejų kraštutinumų. Ji reiškia ne pinigų garbinimą, bet ir ne jų demonizavimą. Ne aklą taupymą, bet ir ne impulsyvų leidimą. Ne gėdą dėl uždarbio, bet ir ne cinizmą, kad viskas matuojama vien kaina. Tokios laikysenos ugdymas yra ir šeimos, ir mokyklos, ir aukštojo mokslo, ir visos viešosios kultūros užduotis.

Išvada – pradėkime nuo pokalbio

Pasaulinė pinigų savaitė yra gera proga paklausti, kokį santykį su pinigais perduodame jaunimui. Ar mokome juos pinigų bijoti? Ar jų gėdytis? O gal vis dėlto padedame suprasti, kad pinigai yra viena iš šiuolaikinio gyvenimo kalbų, kurią reikia mokėti skaityti brandžiai, atsakingai ir laisvai?

Jeigu norime, kad jauni žmonės būtų finansiškai raštingi, turime pradėti nuo paprasto, bet vis dar ne iki galo išmokto dalyko: apie pinigus reikia kalbėti aiškiai. Be tabu. Be gėdos. Be folklorinių baimių. Ir be apsimetimo, kad ši tema nėra svarbi. Nes nesuprantama pinigų vertė labai lengvai tampa arba priklausomybės, arba bejėgiškumo šaltiniu. O supratus pinigų vertę jie gali tapti laisvės, atsakomybės ir vertės kūrimo priemone. Pasaulinės pinigų savaitės tikslas – stiprinti vaikų ir jaunimo finansinį raštingumą – būtent tai ir primena.

Vilniaus verslo kolegija prisideda prie Pasaulinės pinigų savaitės

Prie Pasaulinės pinigų savaitės renginių prisijungė ir Vilniaus verslo kolegija, organizavusi „Pinigų iššūkį” – praktinio finansinio raštingumo renginį, skirtą kolegijos studentams.

Renginio pirmojoje dalyje finansų rinkos ekspertė Deimantė Zakarauskaitė pristatė pranešimą studentams itin aktualiais klausimais: kaip planuoti asmeninį biudžetą, valdyti pajamas ir išlaidas, kokių klaidų dažniausiai daro jauni žmonės finansų srityje ir kokie principai padeda kurti ilgalaikį finansinį stabilumą.

Antrojoje dalyje studentai dalyvavo pinigų viktorinoje, kurioje galėjo praktiškai patikrinti savo žinias. Dalyviai varžėsi tarpusavyje atsakydami į klausimus apie pinigus, finansų rinkas, taupymą, investavimą ir kasdienius finansinius sprendimus. Geriausiai pasirodę dalyviai laimėjo Kolegijos prizus.

Toks formatas suteikia studentams galimybę ne tik įgyti naujų žinių, bet ir suvokti finansinio raštingumo svarbą savo kasdieniame gyvenime. Renginys parodė, kad jauni žmonės yra pasiruošę kalbėti apie pinigus atvirai – jiems tereikia tinkamos erdvės ir struktūruoto pokalbio.

Vilniaus verslo kolegijos veikla įvertinta teigiamai – tokį sprendimą vakar priėmė Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC). 

Tarptautinė ekspertų grupė įvertino kolegijos veiklą keturiose srityse: valdymo, kokybės užtikrinimo, studijų ir mokslo bei poveikio regiono ir nacionalinei plėtrai. Vertinimas patvirtino, kad kolegija atitinka aukštojo mokslo reikalavimus ir kryptingai plėtoja studijų kokybę, tarptautiškumą bei partnerystes su verslu. 

Pagrindinėse išvadose pabrėžiama kolegijos orientacija į tarptautinę studijų aplinką – daug studijų programų vykdoma anglų kalba, o studijų bendruomenė vienija studentus iš įvairių pasaulio šalių. Ekspertai taip pat išskiria aktyvų bendradarbiavimą su verslo ir socialiniais partneriais, padedantį studijų turinį pritaikyti darbo rinkos poreikiams. Be to, pažymima nuosekli strateginė plėtra, siekiant stiprinti taikomuosius tyrimus, inovacijas ir tarptautinės akademinės bendruomenės augimą.

Džiaugiamės šiuo sprendimu, kuris patvirtina mūsų įdėtų pastangų vertę ir nuoseklų darbą siekiant aukštos studijų kokybės. Šis įvertinimas mus dar labiau motyvuoja toliau tobulėti, stiprinti studijų kokybę ir kurti vertę studentams bei partneriams.