Gyvenimas per nuotolį: kaip man sekasi mokytis ir bendrauti?
Jei paklaustume, ko šiuo metu labiausiai laukiate, turbūt atspėsime, jog karantino pabaigos. Jis laiko suspaudęs mus savo gniaužtuose labiau nei minusinė šios žiemos temperatūra. Karantinas neabejotinai atnešė įvairių iššūkių, tačiau kartu tai unikali galimybė labiau pažinti save.
Apie savo patirtį, kaip pasikeitė kasdienybė per karantiną, pasakoja Arina Čepinskaitė, studijuojanti anglų k. ir tarptautinę komunikaciją. Vertingais patarimais, kaip stiprinti motyvaciją ir išgyventi įvairias emocijas, dalinasi Vilniaus verslo kolegijos psichologijos dėstytojas Tomas Butvilas.
Arina Čepinskaitė
Asmeninis A. Čepinskaitės archyvas
Dar kai pavasarį paskelbė karantiną, pirmoji į galvą šovusi mintis buvo tokia: „Galimybė neišeiti iš namų kiauras savaites? Tikra intraverto svajonė!“. Tačiau praėjus beveik metams nuo pastovių taisyklių, apribojimų ir karantinų, nesvarbu, intravertas tu ar ekstravertas, daug kam pradeda važiuoti stogas. COVID-19 apvertė aukštyn kojomis kiekvieno iš mūsų gyvenimus. Šiandien parašysiu apie tai, kaip jis paveikė maniškį.
Pandemijos pradžia buvo tikras šokas mano sistemai. Stresas ir nežinia apėmė kiekvieną mano dieną ir kiekvieną mintį. Aš stengiausi pozityviai nusiteikti, priprasti prie naujos rutinos ir nuotolinio mokslo, rasti kuo save užimti tarp keturių sienų. Laikui bėgant ir situacijai prastėjant visame pasaulyje, suprastėjo ir mano psichologinė savijauta. Nuo penkiolikos metų kovoju su generalizuotu nerimo sutrikimu, tačiau per 5 m. aš išmokau jį suprasti. Tarp mūsų atsirado šioks toks balansas bei abipusis supratimas, kurį sunaikino ši neįprasta, bauginanti situacija.
Mokslai pasidarė neapsakomai sudėtinga užduotimi. Turėjau valandų valandas įkalbinėti save atsiversti knygą ir padaryti kažką produktyvaus savo naudai. Motyvacijos netekau ne tik mokslams. Ši netektis lėtai, bet užtikrintai paveikė kitas likusias mano gyvenimo sritis. Laimei, neilgam. Bendravimas su artimaisiais man padėjo atgauti save ir motyvaciją.
Bendravimo atžvilgiu mano gyvenime niekas stipriai nepasikeitė. Turiu labai mažą artimųjų ratą, sudarytą vos iš trijų draugų, du iš kurių yra kitame mieste ir šalyje. Nepaisant to, kad mes jau ilgai bendraujame nuotoliniu būdu, karantino dėka dar labiau suartėjome, pradėjome dvigubai daugiau susirašinėti ir skambinti vienas kitam. Vienu iš būdų, kaip praleisti laiką, tapo „Netflix“ serialų maratonai ir kompiuteriniai žaidimai. Šis pastovus kontaktas su draugais išmokė mane suprasti, jog aš nesu viena ir jog mano jausmai yra normalūs bei suprantami. Net kai man pačiai sunku suvokti savo emocijas ar nerimo priepuolius, žinau, kad draugai besąlygiškai mane parems pačiais sunkiausiais momentais.
Šiuo metu jaučiuosi žymiai geriau. Grįžtu prie mokslų ir stabilios rutinos, stengiuosi geriau visapusiškai save prižiūrėti. Atsižvelgdama į visus iššūkius, kuriuos sukėlė ši pandemija, aš esu be galo laiminga už išmoktas pamokas, už draugus, kurie padėjo man atsistoti ant kojų ir už galimybę atrasti save iš naujo.
***
Vilniaus verslo kolegijos dėstytojo, psichologo Tomo Butvilo komentaras
Darbas ir mokymasis iš namų turi daug privalumų, tačiau kartu reikalauja kiekvieno iš mūsų vidinių pastangų išlikti darbingais bei pozityviai nusiteikus. Tai nelengva.
Kalbant apie motyvaciją, svarbu atsiminti, ką ją ne taip paprasta išlaikyti ir esant įprastoms gyvenimo aplinkybėms. Savo motyvaciją sustiprinsite, kai įprasminsite dalykus, kuriuos darote. Atsakykite sau: kas man yra prasminga, kodėl aš tai darau? Motyvaciją palaikyti taip pat padeda pozityvių dalykų įvardinimas, pavyzdžiui, kodėl man smagu mokytis iš namų?
Emocijos bei jausmai apskritai nėra nei geri, nei blogi. Jie tiesiog yra, o kiekvienas potyris yra savaip reikšmingas. Jis mums kažką parodo, suteikia atsakymą apie tam tikrus dalykus mūsų gyvenime. Todėl labai svarbu leisti sau jaustis visaip, paklausti savęs, ką man duoda ši patirtis?
Lygiai taip pat svarbu prisiminti, jog viskas gyvenime turi pabaigą. Visi sunkumai ir įvairiausi kasdienybės išgyvenimai. Tik nuo manęs priklauso, kaip ilgai leisiu sau liūdėti ar džiaugtis ir matyti prasmę kartais net labai sunkiose situacijose.
Jei pajautėte apatiją, kad visiškai nieko nebesinori, niekas nebedžiugina, tai ženklas, kad reikia pailsėti. Apatija neretai yra nuovargio išraiška ar emocinio išsekimo padarinys. Štai dėl ko svarbu savo dienotvarkėje suplanuoti poilsį, dienas ar valandas, kai pabėgsite iš rutinos. Net jei esate namuose, galima pažiūrėti mėgstamą filmą, klausytis muzikos ar tiesiog nieko neveikti.
Panašiai yra su nerimo ir panikos priepuoliais. Stenkitės atsakyti sau, kas yra nerimo šaltinis, kodėl aš nerimauju? Ką galėčiau padaryti, kad nerimo sumažėtų? Kas iš artimųjų man gali padėti šiuo laikotarpiu?
Ir galiausiai pats svarbiausias dalykas – nesvarbu, kokį laikotarpį dabar išgyvenate, visada skirkite laiko tik sau ir atminkite, kad mes niekada, nė vienoje gyvenimo situacijoje, nesame vieni.
