Kodėl apie pinigus Lietuvoje vis dar kalbame nedrąsiai?

Pasaulinė pinigų savaitė Lietuvoje | Kovo 16–22 d.

Šią savaitę Lietuvoje prasideda Pasaulinė pinigų savaitė, kurią organizuoja Lietuvos bankas. Jos tema šiemet labai taikli, „Apie pinigus – be tabu”, nes tikriausiai būtent to ir reikia išmokti – kalbėti apie pinigus drąsiai ir su pagarba.

Pasaulinė pinigų savaitė (angl. Global Money Week) – tai kasmetinė OECD koordinuojama visuotinė finansinio raštingumo kampanija, skirta vaikams ir jaunimui. Ši kampanija vyksta jau 14-ą kartą – kovo 16–22 dienomis. Nuo pirmojo karto 2012 m., kai kampanijoje dalyvavo vos 21 šalis, ji išaugo į tikrai globalų judėjimą: 2025 m. kampanija pasiekė daugiau nei 110 milijonų žmonių, joje dalyvavo per 32 000 organizacijų iš 176 šalių ir teritorijų. Per visas trylika leidimų kampanija jau pasiekė daugiau nei 71 milijoną vaikų ir jaunuolių visame pasaulyje. Renginiai apima vizitus į finansų institucijas, jaunimo diskusijas, finansinio raštingumo žaidimus ir edukacinius užsiėmimus. Kampaniją remia tokios organizacijos kaip ING Group, MasterCard, VISA, NASDAQ, taip pat daugelio šalių centriniai bankai, finansų ir švietimo ministerijos bei pilietinės visuomenės organizacijos. Lietuvoje kampaniją organizuoja Lietuvos bankas.

Nors jau kelis dešimtmečius gyvename laisvoje ir rinkos ekonomikos principais grindžiamoje visuomenėje, kažkodėl vis dar joje apie pinigus vis kalbama nejaukiai, atsargiai, su tam tikru susikaustymu, tarsi tai būtų ne visai patogi, ne visai padori ar net kiek morališkai skaudi tema. Tačiau jeigu norime auginti finansiškai brandžią jaunąją kartą, vien mokyti skaičiuoti nepakaks. Pirmiausia turime išmokti atvirai ir brandžiai kalbėti apie pinigus.

Finansinis raštingumas – tai ne vien matematika

Finansinis raštingumas dažnai suprantamas pernelyg siaurai. Tarsi tai būtų tik gebėjimas suskaičiuoti procentus, suprasti biudžetą ar nepasimesti tarp sąskaitų. Tačiau tarptautiniu mastu finansinis raštingumas seniai suvokiamas daug plačiau – kaip žinių, įgūdžių, nuostatų ir elgsenos visuma, leidžianti žmogui priimti pagrįstus finansinius sprendimus. Kitaip tariant, kalbame ne tik apie matematiką, bet ir apie santykį su rizika, atsakomybe, vartojimu, taupymu, ateities planavimu ir net saviverte.

OECD PISA 2022 duomenys rodo, kad geresnis finansinis raštingumas susijęs ir su atsakingesniu elgesiu: stipriau finansiškai raštingi mokiniai dažniau taupo ir dažniau palygina kainas prieš pirkdami.

Kultūriniai tabu: kai turtingumas tampa įtartinas

Lietuvoje finansinio raštingumo tema atsiremia ne tik į žinių stoką, ji atsiremia ir į kultūrą. Paveldėtos nuostatos vis dar apgaubia pinigus įtarumu. Mūsų kalboje ir mąstyme dar gyvi posakiai, kuriuose turtas ir moralė tarsi pastatomi vienas prieš kitą.

„Būkime biedni, bet teisingi“ – toks pasakymas iš pirmo žvilgsnio skamba kaip kuklumo pamoka, tačiau giliau jis gali nešti ir visai kitą žinią: kad turtingumas savaime jau yra kažkuo įtartinas ir blogas, o uždirbamas pelnas beveik neišvengiamai tolina nuo teisingumo.

Tokios nuostatos ne tik formuoja kolektyvinį santykį su pinigais, bet ir persiduoda jaunam žmogui dar iki tol, kol jis pradeda uždirbti pirmuosius savo pinigus.

Finansinio raštingumo ugdymas turėtų prasidėti ne vien nuo klausimo kaip taupyti, bet ir nuo klausimo, ką mes apskritai galvojame apie pinigus. Ar laikome juos tik blogio, godumo ir nelygybės šaltiniu? O gal mokame juos suvokti kaip vertės mainų priemonę, atsakomybės instrumentą ir galimybę kurti stabilesnį gyvenimą? Jaunam žmogui labai svarbu suprasti, kad pinigai patys savaime nėra nei geri, nei blogi. Moralinę kryptį jiems suteikia žmogaus veiksmai, intencijos ir santykis su kitais. Kol šis suvokimas neateina, pinigai neretai tampa arba baimės objektu, arba neapgalvoto geismo objektu. Abu kraštutinumai yra vienodai pavojingi.

Kalba kaip veidrodis: „pinigėliai” ir „sąskaitėlės”

Dar viena įdomi, bet dažnai nepastebima mūsų kultūros detalė – kalba, kuria apie pinigus kalbame. Neretai pasitaiko, kad viskas, kas susiję su atsiskaitymu, sąskaitomis, apmokėjimu, kaina ar nuolaida, įgauna keistai sušvelnintą toną – „pinigėliai“, „nuolaidėlė“, „sąskaitėlė“. Tarsi apie pinigus būtų patogiau kalbėti sumažintai, mandagiai, beveik atsiprašant. Tarsi pati finansinė tikrovė reikalautų tam tikro „sušvelninimo“, kad neatrodytų pernelyg tiesi.

Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti tik kalbos smulkmena. Tačiau iš tiesų kalba atspindi santykį. O santykis su pinigais prasideda būtent nuo to, ar mokame aiškiai įvardyti vertę, kainą, atlygį, atsakomybę ir ribas.

Skaitmeninė ekonomika: pinigai tampa nematomi

Šis klausimas jaunimui šiandien tampa dar svarbesnis todėl, kad pinigai vis sparčiau praranda apčiuopiamumą. Anksčiau pinigų leidimas buvo labiau juntamas: žmogus fiziškai matydavo, kiek išleido, kiek liko, ką atidavė. Dabar didelė dalis išlaidų vyksta vienu paspaudimu: taip užsakomas maistas, prenumeruojama muzika, filmai, programėlės, žaidimai, debesų paslaugos, transportas ar dirbtinio intelekto įrankiai. Skaitmeninė aplinka pinigus padaro mažiau matomus, bet anaiptol ne mažiau realius. Dėl to žmogui darosi sunkiau pajusti jų svorį. Būtent todėl finansinis raštingumas šiandien ne silpnėja savo reikšme, o atvirkščiai – tampa dar svarbesnis.

Skaitmeninė ekonomika keičia ne tik atsiskaitymo būdus, bet ir patį vartojimo tempą. Platformos sukurtos taip, kad pirkimas būtų kuo greitesnis, kuo patogesnis, kuo mažiau stabdomas apmąstymo. Vienas paspaudimas, automatinis apmokėjimas, personalizuoti pasiūlymai, laikinumo iliuzija, nuolatinės nuolaidos, algoritmų siūlomos prekės – visa tai kuria aplinką, kurioje vartojimas tampa kone priklausomybe. Jaunam žmogui, kuris dar tik formuoja savo įpročius, tokia aplinka gali būti ypač pavojinga. Ji ugdo ne kantrybę ir planavimą, o impulsą. Ne santykį su verte, o nuolatinį stimulų sekimą.

Todėl šiandien finansinis raštingumas turi reikšti ir gebėjimą atsispirti. Ne vien skaičiuoti, bet ir sustoti. Ne vien žinoti, kiek kainuoja, bet ir suprasti, kodėl apskritai noriu tai pirkti. Ne vien naudotis finansinėmis priemonėmis, bet ir atpažinti, kada pats tampu manipuliuojamas vartojimo architektūros. Tai jau ne tik ekonominis, bet ir kultūrinis, psichologinis bei etinis ugdymas.

Pinigai ne tik leidžiami – jie ir kuriami

Jaunimui taip pat svarbu aiškiai parodyti, kad pinigai nėra tik leidžiami – jie yra kuriami. Finansinis ugdymas dažnai pernelyg susiaurinamas iki taupymo disciplinos: neišlaidauk, saugok, planuok, nepersistenk. Tačiau vien drausmė be vertės kūrimo logikos neaugina brandžios finansinės laikysenos. Jaunas žmogus turi suvokti ir kitą pusę: kaip atsiranda pinigai, kaip kuriama vertė, kodėl darbas, iniciatyva, verslumas, kūrybiškumas ir atsakomybė gali generuoti pajamas. Kitaip tariant, reikia ugdyti ne tik atsargų vartotoją, bet ir žmogų, kuris supranta ekonominį veikimą.

Čia slypi dar viena priežastis, kodėl viešas kalbėjimas apie pinigus yra toks svarbus. Jei apie juos nekalbame atvirai, jauni žmonės lieka tarp dviejų kraštutinumų. Viena vertus, jie gali perimti senus neigiamus kultūrinius stereotipus, kad apie pinigus kalbėti negražu, kad pelnas įtartinas, kad finansinė sėkmė beveik savaime reiškia moralinį kompromisą. Kita vertus, jie gali būti visiškai atiduoti skaitmeninės rinkos logikai, kur pinigai tampa tik greito vartojimo kuru. Nei vienas, nei kitas kelias neveda į brandą.

Brandi finansinė laikysena turi būti auginama tarp šių dviejų kraštutinumų. Ji reiškia ne pinigų garbinimą, bet ir ne jų demonizavimą. Ne aklą taupymą, bet ir ne impulsyvų leidimą. Ne gėdą dėl uždarbio, bet ir ne cinizmą, kad viskas matuojama vien kaina. Tokios laikysenos ugdymas yra ir šeimos, ir mokyklos, ir aukštojo mokslo, ir visos viešosios kultūros užduotis.

Išvada – pradėkime nuo pokalbio

Pasaulinė pinigų savaitė yra gera proga paklausti, kokį santykį su pinigais perduodame jaunimui. Ar mokome juos pinigų bijoti? Ar jų gėdytis? O gal vis dėlto padedame suprasti, kad pinigai yra viena iš šiuolaikinio gyvenimo kalbų, kurią reikia mokėti skaityti brandžiai, atsakingai ir laisvai?

Jeigu norime, kad jauni žmonės būtų finansiškai raštingi, turime pradėti nuo paprasto, bet vis dar ne iki galo išmokto dalyko: apie pinigus reikia kalbėti aiškiai. Be tabu. Be gėdos. Be folklorinių baimių. Ir be apsimetimo, kad ši tema nėra svarbi. Nes nesuprantama pinigų vertė labai lengvai tampa arba priklausomybės, arba bejėgiškumo šaltiniu. O supratus pinigų vertę jie gali tapti laisvės, atsakomybės ir vertės kūrimo priemone. Pasaulinės pinigų savaitės tikslas – stiprinti vaikų ir jaunimo finansinį raštingumą – būtent tai ir primena.

Vilniaus verslo kolegija prisideda prie Pasaulinės pinigų savaitės

Prie Pasaulinės pinigų savaitės renginių prisijungė ir Vilniaus verslo kolegija, organizavusi „Pinigų iššūkį” – praktinio finansinio raštingumo renginį, skirtą kolegijos studentams.

Renginio pirmojoje dalyje finansų rinkos ekspertė Deimantė Zakarauskaitė pristatė pranešimą studentams itin aktualiais klausimais: kaip planuoti asmeninį biudžetą, valdyti pajamas ir išlaidas, kokių klaidų dažniausiai daro jauni žmonės finansų srityje ir kokie principai padeda kurti ilgalaikį finansinį stabilumą.

Antrojoje dalyje studentai dalyvavo pinigų viktorinoje, kurioje galėjo praktiškai patikrinti savo žinias. Dalyviai varžėsi tarpusavyje atsakydami į klausimus apie pinigus, finansų rinkas, taupymą, investavimą ir kasdienius finansinius sprendimus. Geriausiai pasirodę dalyviai laimėjo Kolegijos prizus.

Toks formatas suteikia studentams galimybę ne tik įgyti naujų žinių, bet ir suvokti finansinio raštingumo svarbą savo kasdieniame gyvenime. Renginys parodė, kad jauni žmonės yra pasiruošę kalbėti apie pinigus atvirai – jiems tereikia tinkamos erdvės ir struktūruoto pokalbio.