Ambicingi „Team academy“ pirmakursių projektai: nuo ekologijos iki pokyčių Vilniuje

Jei paprastai pirmo kurso studentai savo mokslo metus pradeda nuo įprastų paskaitų ir namų darbų, „Team academy“ studentams rudens semestras startavo nuo socialinių projektų įgyvendinimo. Vienas su kitu susipažinę tik prieš kelis mėnesius, jie turėjo sugalvoti idėjas šiems projektams ir pradėti juos įgyvendinti. Taigi apie ką yra „Team academy“ pirmakursių projektai, apie kuriuos jie taip entuziastingai kalba? Kviečiame paskaityti!

Verslo vadybos ir marketingo studijos pagal „Team academy” metodą ypatingos tuo, jog mokymasis vyksta studentams įkūrus savo įmonę. Komandinis darbas, mokymasis per praktiką, nuolatinės koučerių konsultacijos, savarankiškas knygų skaitymas ir teorinės paskaitos pagal tuometinį studentų poreikį – tokie yra šio mokymosi būdo išskirtinumai. Prieš daugiau nei 20 m. Suomijoje atsiradęs metodas paplito įvairiose pasaulio šalyse, įskaitant ir Lietuvą. Mokytis pagal „Team academy“ metodą Lietuvoje galima tik Vilniaus verslo kolegijoje.

Ekologija ir švietimas – pirmojo socialinio projekto vinis

Gausus 2021 m. „Team academy“ pirmakursių būrys buvo suskirstytas į kelias grupes. Pirmoji grupė įgyvendina socialinį su ekologija susijusį projektą – tai vienkartinių el. cigarečių surinkimas. Studentai pasakojo, kad internetas ir šiuolaikinis gyvenimo būdas buvo šios idėjos šaltinis. Išgryninę idėją, jie pradėjo ieškoti informacijos, domėtis teisiniais dalykais: ar galima rinkti el. cigaretes, kaip tai vyksta, koks yra klasifikavimas ir pan.

„Susisiekėme su už antrinių žaliavų perdirbimą ir rūšiavimą atsakinga įmone, su kuria pasidalinome šia idėja. Įmonės darbuotoja papasakojo, kad nebetinkamos naudoti vienkartinės el. cigaretės priskiriamos prie pavojingų elektros ir el. įrangos atliekų, nes jose yra ličio jonų baterijos. Taigi jas galima rūšiuoti. Minėta įmonė suteiks mums specialių dėžių, kur galima mesti tokias atliekas, tačiau mes norime žengti dar toliau“, – apie įgyvendinamą projektą pasakojo „Team academy“ studentas Linas Šilkaitis.

Jų socialinio projekto esmė – edukacija, kad nebenaudojamų el. cigarečių negalima išmesti į šiukšliadėžę, nes taip teršiama aplinka. Būtent dėl to ant dėžių, kur galima mesti tokias atliekas, turi būti specialus maketas, informuojantis apie šių produktų kenksmingumą. Studentai taip pat nori paskleisti žinią, kas tokią idėją įgyvendina. „Savo komandoje turime gabų dizainerį, kuris sukūrė įvairių maketų. Šiuo metu aptariame, kuris iš jų yra geriausias ir finansiškai lengviausiai įgyvendinamas. Ieškome įmonių, kurios norėtų su mumis bendradarbiauti, prisidėtų prie finansinės paramos. Jau turime susidomėjusių mūsų idėja ir esame derybų stadijoje“, – sakė L. Šilkaitis.

Verslūs studentai įkvepia jaunimą patiems kurti darbo vietas

Kita „Team academy“ studentų grupė susidomėjo jaunimo integracijos į darbo rinką tema. Grupės lyderis Mantas Vilčiauskas teigia, jog nori motyvuoti jaunimą, parodyti įvairias galimybes ir skatinti juos pačius susikurti sau darbo vietą. Šio socialinio projekto tema – paskaitos, kurios suteikia žinių ir įkvėpimo tai padaryti.

„Iš pradžių ketinome važiuoti į mokyklas, tačiau dėl dabartinės situacijos dėl COVID-19, į jas negalime pateikti. Tuomet atsigręžėme į Vilniaus verslo kolegijos studentus, kurių dauguma čia įstojo iškart po mokyklos ir ieško savo kelio. Nusprendėme surengti paskaitą ir pakviesti įkvepiantį svečią. Komandoje pasitarę, kas kokio turinio klauso, išrinkome Jurgį Adomavičių, jau 15 m. dirbantį logistikos versle, angelų fondo „LitBan“ narį, kuris verslo patirtimi dalinasi savo „YouTube“ kanale. Verslininkas mielai sutiko atvykti“, – apie savo grupės soc. projekto įgyvendinimą pasakojo M. Vilčiauskas.

„Team academy“ studentų organizuojama paskaita Vilniaus verslo kolegijoje įvyks gruodžio 9 d. Šiuo metu studentai tariasi dėl paskaitos formato, temos, trukmės, sklaidos kolegijos bendruomenėje. Paklausti, ar ateityje bus daugiau tokių paskaitų, jie sako, kad viskas priklausys nuo šio soc. projekto sėkmės.

Dėmesys miesto aplinkai pasitelkiant gatvės menininkus

Džiuginanti ir įkvepianti miesto aplinka, kurioje gyvename – tokia yra pagrindinė trečios „Team academy“ studentų grupės socialinio projekto mintis. Jų noras – papuošti miestą ir padaryti galą vandalų išpieštiems grafičiams.

„Mūsų idėja – vandalų grafičius pakeisti menišku grafičiu. Gatvės menas – kasdien miestiečius džiuginantis vaizdas. Kartu suteikiame progą menininkui, kuris gali save išreikšti. Kad šis socialinis projektas pasisektų, teko surasti vandalų subjaurotą sieną (ją radome Baltupiuose), daug kartų skambinti į savivaldybę ir aiškintis, koks yra šios idėjos įgyvendinimo procesas“, – pasakojo „Team academy“ studentas Robert Aleškevič.

Studentų komanda susitiko su istorike, pasiūliusia puikių idėjų, kas gali būti nupiešta ant pastato sienos. Studentai taip pat surado menininką, iš kurio šiuo metu laukia galutinio patvirtinimo, ar jis sutinka bendradarbiauti. Kitas etapas – namo gyventojų parašų rinkimas, kas pareikalaus gerų komunikacijos įgūdžių ir kantrybės.

„Visa komanda draugiškai ir vieningai įgyvendina šį soc. projektą, o aš pats jam skiriu labai daug savo širdies. Man jis atrodo geriausias iš visų „Team academy“ projektų! Jaučiuosi labai laimingas, kad ši idėja artėja link įgyvendinimo“, – entuziastingai atsiliepė R. Aleškevič.

Džiaugiamės šauniomis studentų idėjomis ir linkime sėkmės jas įgyvendinant!

Kaip „Team academy“ studentams pavyks iki galo įgyvendinti šiuos soc. projektus, būtinai parašysime kituose mūsų blogo įrašuose.

Naujieji dėstytojai: kolegija mus maloniai nustebino

Šiemet Vilnius verslo kolegijos bendruomenė pasipildė naujais dėstytojais. Kaip jiems sekasi ir kaip jie jaučiasi kolegijoje? Kokius įspūdžius sukėlė mūsų studentai? Ar šią kol kas dar trumpą darbo patirtį mūsų kolegijoje lydėjo asmeniniai atradimai ir iššūkiai? Iš kelių naujų dėstytojų pakalbinome porą, tad kviečiame susipažinti!

Darbas kolegijoje atvėrė kelią praktiškesniam mąstymui

Audrius Dabrovolskas Vilniaus verslo kolegijoje dėsto komunikacijos teoriją strateginei komunikacijai ir vadybai. Audrius sako, jog už galimybę dėstyti yra dėkingas palankiai susiklosčiusioms aplinkybėms, kurios leido atsiskleisti vidiniams gebėjimams konsultuoti, vadovauti darbams, analizuoti. Į mūsų kolegiją jis pateko turėdamas dėstytojavimo universitete patirties, tad susitikimas su studentais kitokio pobūdžio mokymo institucijoje jam buvo naujas.

„Vilniaus verslo kolegijos studentai puikiai kalba angliškai ir yra aktyvūs. Kaip jie formuluoja sakinius, koks jų žodynas, kaip dalyvauja diskusijose, atlieka užduotis – dirbti kartu yra tikrai įdomu. Jų teorinis suvokimas niekuo nesiskiria nuo universiteto studentų, jie geba diskutuoti teoriniu lygmeniu“, – įspūdžiais dalinosi A. Dabrovolskas.

Pasak dėstytojo, dar tik 2 mėn. trunkantis darbas Vilniaus verslo kolegijoje jį patį paskatino į paskaitas įtraukti daugiau praktinių užduočių. Svarbu, jog studentai įsitrauktų, kad jiems būtų įdomu, nes darydami geriau išmoksta. „Kolegija padėjo pereiti prie tokio požiūrio: daugiau praktinių pavyzdžių ir mažiau teorijos. Mano mąstymas tapo praktiškesnis. Būtent per praktiką studentams pateikiu teoriją“, – patirtais atradimais pasidžiaugė dėstytojas.

Technologijos išplečia dėstymo metodų įvairovę

Pritaikyti įvairesnius dėstymo metodus A. Dabrovolskiui padeda technologinių įrankių pasirinkimas. Vilniaus verslo kolegijoje dėstymui nuotoliniu būdu naudojamos legalios „Zoom“ licenzijos ir švietimui skirtos programos „Moodle“ galimybės. Skirtingos technologijos priemonės suteikia patogumo ir galimybę integruoti vis kitokius mokymo modelius. Komunikacijos teorijos dėstytojas paaiškino:

„Studentus galiu paskirti į atskirus kambarius, kur jie, atlikę užduotį, vėliau pristato rezultatus. Studentams tai patinka, o man patinka taikyti naujas formas, naudotis platesnėmis mokamo „Zoom“ plano suteiktomis galimybėmis. Jei aš, kaip dėstytojas, gaučiau tiek vieną įrankį, efektyvumas sumažėja. Kai kolegija duoda viską iš karto, galiu maksimaliausiai atskleisti savo mokymo metodiką“.

Šilta kolegijos bendruomenė maloniai nustebino

Prie Vilniaus verslo kolegijos dėstytojų bendruomenės prisijungusi dr. Keisha LaRaine Ingram, dėstanti komunikacijos ir marketingo srityse, džiaugiasi glaudžia ir šilta bendruomene. „Paprastai aš neturiu tiek daug laiko įsitraukti į tam tikros švietimo įstaigos veiklą, tačiau Vilniaus verslo kolegijoje esu išties aktyvi. Aš ne tik dėstau. Glaudžiai bendradarbiauju su administracijos darbuotojais, kuo labai džiaugiuosi. Palyginti su kitomis švietimo įstaigomis, ši kolegija yra unikali, pozityvumą skleidžianti vieta“, – pasidalino K. LaRaine Ingram.

Per „Zoom“ taip pat galima artimai bendrauti su studentais

Iš Jamaikos kilusi dėstytoja, paskaitas vedanti anglų k., pasidžiaugė, kad net per nuotolinį ryšį galima užmegzti artimą ryšį su studentais ir išlaikyti dėstomų dalykų kokybę. Ji taip pat pasidžiaugė studentų aktyvumu, bendravimu, įsitraukimu į paskaitas. „Per paskaitas stengiuosi pateikti kuo daugiau praktinių pavyzdžių, kurie studentams yra naudingi ir įdomūs. Tarp mūsų vyksta tarpusavio kaita, atsirado tarpusavio ryšys. Tai neįprasta, nes gyvai nesame susitikę, tik matome vienas kitą per „Zoom“. Studentų motyvacija ir atsipalaidavimas padeda sukurti asmeninį ryšį“, – dėstytojavimo patirtimi Vilniaus verslo kolegijoje dalinosi dėstytoja.

Paklausta apie mokymo metodus, Keisha LaRaine Ingram sako, jog dėstymas nėra paprastas darbas, tačiau kaip dėstytoja ji jaučiasi subrendusi, turi nemažai patirties, todėl didelių sunkumų nepatiria. „Man patinka mentoriavimas, apsikeitimas idėjomis. Esu mokslininkė, turinti daktaro laipsnį, atlieku įvairius tyrimus. Man naujovė kolegijoje – „Zoom“ galimybės ir naudojimasis jomis, tad sparčiai judu į priekį“.

Edvin Zuzanov: „Kolegija mane labai motyvuoja mokytis“

„Aš manau, jei būčiau stojęs į universitetą iškart po gimnazijos, neturėčiau tiek daug motyvacijos mokytis ir studijuoti taip, kaip dabar, kai mokausi kolegijoje“, – sako Edvin Zuzanov. Trečio kurso anglų k. ir tarptautinės komunikacijos studentas papasakojo, kas jam padeda išlaikyti nuolatinę motyvaciją, kaip vertina studijas ir su kokiomis mintimis pasitinka paskutinius mokslo metus mūsų kolegijoje.

Kai mokytis įdomu, motyvacija tik auga

Motyvacija yra viena iš pagrindinių temų, kuriai Vilniaus verslo kolegijoje skiriama daug dėmesio. Užsidegimas mokytis ir veikti svyruoja priklausomai nuo asmeninių savybių, užimtumo ar tokių neeilinių situacijų kaip ilgai trunkantis mokymasis per nuotolį. Pradėjus kalbėtis su Edvin Zuzanov tampa aišku, kad motyvacija mokytis ir siekti jo viduje yra lyg neblėstanti ugnis, kurios neužgesina jokios išorinės situacijos. Kaip Edvin pavyko paversti motyvaciją savo dėmesingumo šaltiniu, kuris skatina jį pasiimti iš studijų ir dėstytojų viską, ką jie duoda?

„Gan greitai supratau, kad Vilniaus verslo kolegija yra mano vieta. Iš studijų gaunu viską, ko tikėjausi. Čia geri dėstytojai, įdomūs studijų dalykai, draugiški studentai. Paskaitos skatina ieškoti skirtingų būdų tobulėjimui, naujų žinių atradimui ir suvokimui. Man kolegijoje viskas tinka ir iki šiol patinka. O juk baigdamas mokyklą buvau įsitikinęs, kad mano vieta universitete“, – atvirai sako E. Zuzanov.

Studijuoti lengviau, jei stengiesi visą laiką

Anksčiau mūsų bloge pasidalinęs, kokią įtaką Vilniaus verslo kolegija padarė jo pirmiesiems studijų metams, studentas pripažino, kad jis vadovaujasi pirmame kurse išgirstais anglų k. fonetikos dėstytojos žodžiais: „Ji sakė, kad nors iš pradžių gali būti lengva mokytis, svarbu toliau dėti pastangas, nes net nepastebėsi, kaip, užmigus ant laurų, tave aplenks galbūt mažiau gabumų turintys, tačiau nuolat mokytis besistengiantys studentai. Aš taip ir darau. Net jei viską gerai suprantu, jei tam tikrą dalyką mokytis yra lengva, vis tiek dedu daug pastangų“.

Anglų k. ir tarptautinės komunikacijos studentas teigia, jog per dvejus metus suvokė, kad daug kas priklauso nuo požiūrio, vidinės motyvacijos ir gebėjimo mokytis.

„Jei kurį laiką tinginiauji ar simuliuoji, vėliau bus labai sunku pasivyti. Jei susikaupi pačioje studijų pradžioje, stengiesi viską suprasti, mokymasis tampa lengvesnis, o noras tinginiauti išnyksta“, – asmeniniais atradimais pasidalino E. Zuzanov.

Jau dabar žino, kad nori tęsti mokslus

Šią vasarą Edvin atliko praktiką dizainerės Julios Janus įkurtoje kūrybingos vietokūros asociacijoje „Miesto kvartalas“, kurios siekis – atgaivinti senamiesčio gyvybingumą bei puošti Stilių, Gaono, Savičiaus ir Universiteto gatves šviesos meno instaliacijomis. Trims mėnesiams tapęs komunikacijos specialistu, studentas sėkmingai pritaikė studijose gautas žinias tiek anglų k., tiek komunikacijos srityse. „Džiaugiuosi, kad praktikoje labai gražiai susijungė anglų k. ir tarptautinė komunikacija. Noriu ateityje surasti darbą, kur abi sritys tarpusavyje derėtų“, – praktikos patirtimi džiaugėsi studentas.

Paklaustas, su kokiomis mintimis ir emocijomis jis sutinka paskutinius studijų metus Vilniaus verslo kolegijoje, E. Zuzanov prisipažino, jog nekantrauja vėl pradėti mokytis ir sužinoti įdomių dalykų. Kartu tai yra svarbiems sprendimams lemtingi metai: „Šiemet turiu daug ką apgalvoti. Noriu studijuoti toliau, tad reikia nuspręsti, kurią kryptį rinktis. Būtų gerai šiemet susirasti darbą, tad tikiuosi, kad man pasiseks“.

Kolegija – nuostabi pradžia, kuri padeda surasti savo kelią

Studentas teigia, jog pasikeitęs jo požiūris į anglų kalbą, kuri yra daug sudėtingesnė nei jis galvojo, lėmė naują požiūrį į mokymąsi ir tobulėjimą. Jis suprato, kad visko neišmoks, tad tam tikrais dalykais reikia domėtis pačiam: skaityti knygas, ieškoti informacijos internete, gilintis. Tuomet savarankiškai įgytos ir iš kolegijos dėstytojų gautos žinios susijungia, o kompetencija pagilėja. „Trečiuosius studijų metus pradedu suvokdamas, kad kolegija yra nuostabi pradžia, kur galiu atrasti taką, lydintį mane į tolimesnius gyvenimo įspūdžius. Šiandien aš vėl galvoju apie ateitį, įvairias alternatyvas ir tai, ko aš noriu, kas manęs laukia“, – sako trečiakursis.

Paklaustas, ką galėtų patarti būsimiems pirmakursiams, Edvin teigia, jog labai svarbu yra neskubėti ir gerai apgalvoti, kokią studijų programą išsirinkti. Tai yra svarbiau nei tradicinis pasirinkimas tarp kolegijos ir universiteto. „Turiu daug pažįstamų, kurie studijų vidury suprato, jog pasirinko ne tą studijų programą. Kai kurie pasidavė tėvų nuomonei mokytis tai, ko nori tėvai. Todėl daug svarbiau yra įsigilinti į studijų programas, pabandyti sužinoti, kas ir kaip vyksta švietimo įstaigos viduje, o ne rinktis turint išankstinius vertinimus“, – pastebi E. Zuzanov.

Studijos ir darbas – misija įmanoma?

Kas gyvenime yra svarbiau: darbas ar mokslai? Tai vienas iš dažniausių klausimų, į kuriuos tenka atsakyti nusprendžiant, ar pradėti studijuoti, kai turite darbą ar teks jį susirasti. Savo atradimais, kas padėjo suderinti studijas su darbu, nepaprastai atvirai ir įžvalgiai dalinasi anglų k. ir tarptautinės komunikacijos studentė Dominyka Sriubiškytė. Kad studijos mūsų kolegijoje yra lanksčios ir pritaikytos kiekvienam studentui, komentuoja studijų koordinatorė Jūratė Butvilė.

Dominyka Sriubiškytė

Ką tik grįžau po darbo dienos. Net nusimuilinau anksčiau, kad spėčiau parašyti reikiamus darbus studijoms. Darbui įkelti turiu penkiasdešimt kelias minutes, tad nuo to priklausys, kaip gi atsakysiu į šį klausimą, ar studijos ir darbas yra įmanoma misija.

Šiek tiek juokauju. Visgi galiu atsakyti iš karto. Patikėkite manimi, ši misija įveikiama. Remiuosi tik savo patirtimi. Daugelis mano pažįstamų atsakytų visiškai kitaip: „Negali persiplėšti, turi pasirinkti, negali visko aprėpti, galiausiai pervargsi, spėsi juk dar…“. Ir galbūt jie teisūs, tačiau mano patirtis, suvokimas byloja ką kitą: žmogus pats net nežinai, koks esi pajėgus, kol neatsiduri ribinėje situacijoje, kol tiesiog neturi pasirinkimo laisvės. Aš kalbu sau, jog neturiu. Neleidžiu tai vidinei poniutei vis atitraukinėti manęs nuo darbų, nes žinau, kad ji visada rinksis tai, kas paprasčiau, lengviau ir maloniau. Mano galva, vieni prasčiausių dalykų, galinčių nutikti žmogui, yra savigaila ir aukos vaidmuo. Žinoma, viskam yra ribos. Kartais pagailėti savęs yra normalu, tik reikia stebėti, jog tai neužimtų per didelės vietos jūsų gyvenime, kad tai netaptų kasdienybe.

Aš dirbu nuo dešimties metų. Ištisas vasaras. Baigusi mokyklą turėjau taip vadinamus laisvus metus. Per juos taip pat dirbau. Įstojau ir, nepatikėsite, vis dar dirbu! Ir studijuoti man sekasi, manau, visai gerai!

Dabar susimąsčiau… Kaži, jei dabar nedirbčiau, ar pavaryčiau studijose taip pat kaip dabar? Ar iš to dyko buvimo spėčiau atlikti darbus laiku? Paradoksalu. Individualu, žinoma, bet žinodama save drįstu tuo abejoti.

Kai esi dirbantis žmogus, žinai savo dienotvarkę, darbo dienas, valandas, pasiskirstai, kada ir ką suspėsi nuveikti tarp jų. Tai ir yra didžiausia magija. Režimas, dienotvarkė, darbų sąrašas, planavimas ir plano laikymasis. Vualia! Nepatikėsite, kiek daug visko galima nuveikti per vieną dieną. Atsisiųskite programėlę, kurioje galite sekti, kiek laiko praleidžiate socialiniuose tinkluose, ir tada patys sau atsakykite, ar tikrai nespėtumėte pasimokyti ar padirbti. Pabandykite pasekti, kiek laiko per savaitę skiriate pasakojimams apie tai, koks esate pavargęs, kaip nieko nespėjate ir jau oi tikrai nebespėsite.

Nebandau įkąsti, man pačiai tai skaudžiai pažįstama, tačiau pradėjusi studijuoti supratau: aš ne nespėjau, o pasirinkau to neatlikti nepaisant to, kad dirbu. Tokiu būdu aš šiek tiek save paspaudžiu. Kaip galima nerasti dienoje pusvalandžio, kai gali skaityti ar analizuoti?

Tada antroje dienoje – dar vieno pusvalandžio. Galiausiai sąskaitoje jau turime nemažą laiko tarpą, praleistą prie knygų. Važiuodamas į darbą, gulėdamas vonioje, vedžiodamas šunį, laukdamas autobuso gali skaityti ir klausyti.

Užtenka vieno lėto ryto sau, vieno ramesnio vakaro ir pailsėjęs kaip mat suimi save į rankas šnabždėdamas, kad gali. Ir gali, ir galėsi. Suspėti, pabaigti bakalauro studijas ir dar save už tai paglostyti. Augsi, kaupsi patirtį darbe, lavinsi galvelę ir visa tai ilgainiui tikrai pasitarnaus.

Kiekviena pastanga, kiekvienas pareikalavimas iš savęs anksčiau ar vėliau atneš vaisius. Tereikia išlaukti, susikaupti ir, svarbiausia, tikėti tuo, ką darai, ir žinoti, kodėl tai darai.

Studijų koordinatorės Jūratės Butvilės komentaras

Mūsų kolegijoje yra daug sėkmingų situacijų, kai studentai šauniai suderina studijas, darbą ir asmeninį gyvenimą. Tačiau gyvenime nutinka įvairių situacijų, ir kai matome, jog studijuoti, sakykime, nuolatinėse studijose studentui tampa sudėtinga, į pagalbą ateina studijų koordinatorės.

Priklausomai nuo kurso, ar studentas turi skolų, padedame jam sėkmingai pasirinkti kitą studijų formą (pvz., ištęstines, kai paskaitos vyksta šeštadieniais) ir toliau tęsti mokslus. Kitas situacija – jei studentas toliau nori mokytis nuolatinėse studijose, bet į tam tikras paskaitas negali ateiti, nes tuo metu dirba. Tuomet jis prijungiamas prie kita studijų forma studijuojančių studentų grupės, kur gali sėkmingai dalyvauti paskaitose, atsiskaityti užduotis ir išlaikyti egzaminą.

Svarbiausias momentas – jog, iškilus asmeninėms ar darbinėms problemoms, studentas nepaliekamas vienas su klausimu, ką daryti su studijomis: toliau tęsti ar mesti? Sprendimas paprastas – kreiptis į savo studijų koordinatorę, kuri individualiai suderina studento tvarkaraštį. Kiekvienam atvejui parenkamas geriausias variantas. Turime gausybę pavyzdžių, kad tie, kas iš tiesų nori suderinti studijas su darbu ar pasikeitusiomis gyvenimo aplinkybėmis, sėkmingai tai padaro.

7 patarimai, kaip sužinoti, ką studijuoti

Ką studijuoti – tokį galvosūkį kiekvieną vasarą sprendžia dažnas abiturientas. Kaip surasti tai, kas iš tiesų patinka, kaip išgirsti savo balsą tarp patarimų gausos ir vidinės sumaišties? Pakalbinome mūsų kolegijos psichologijos dėstytoją Lolitą Kuginienę ir paprašėme pasidalinti patarimais, kurie padės surasti studijų kryptį ar net būsimą profesiją.

Skirkite laiko pažinti save

Renkantis studijų kryptį, gan dažnai iš šono girdime patarimus, jog svarbus profesijos prestižas, perspektyvumas, galimybė uždirbti ir pan. Šie aspektai svarbūs, tačiau, pasak Lolitos Kuginienės, pagrindas, nuo kurio reikia atsispirti renkantis būsimą profesiją, yra savęs pažinimas.

Užduokite sau tokius klausimus: kokie yra mano talentai? Ką visuomet dariau geriau nei kiti? Kas man gaunasi lengvai, tarsi be pastangų? Ką darydamas į veiklą panyru visa galva ir netenku laiko pojūčio? Šie klausimai yra tarsi nuoroda, kurie padeda išsklaidyti sumaištį galvoje, nurimti viduje, susivokti, nerti gilyn į save, kur ir slypi visi svarbiausi atsakymai.

Taip pat atkreipkite dėmesį į savo patirtį. Prisiminkite, ką gerai mokate ir mėgstate daryti, o kas nesiseka, nervina, kelia įtampą? Už ką jus giria kiti žmonės? Gal už šauniai suorganizuotus draugų gimtadienius ar puikią anglų kalbą, kurios mokotės, rodos, be pastangų?

Būtent kitų komplimentai gali pasufleruoti, kokia veikla užsiimti ir kur gilinti savo žinias, nes dažnai to, kas mums gerai sekasi, patys nepastebime, priimame lyg savaime suprantamą dalyką. Mums atrodo, kad daugumai šioje veikloje taip pat sekasi, tačiau taip nėra. „Pagalvokite, kokius savo įgūdžius galite panaudoti seniems troškimams įgyvendinti. Juos įvardinę apjunkite viską su įgyta patirtimi ir kasdien ta kryptimi veikite. Viskas priklauso tik nuo paties žmogaus“, – atkreipė dėmesį Vilniaus verslo kolegijos dėstytoja.

Jei savyje nerandate talento, pagalvokite, kas jums teikia daugiausia džiaugsmo

Tie, kuriems mokykloje gerai sekėsi mokytis visus dalykus, taip pat patiria sunkumų renkantis būsimą profesiją. Iš šono atrodo, kad tokie žmonės gali rinktis bet ką, tačiau didelis pasirinkimas kelia daug klausimų ir abejonių.

Arba priešingai – vidutiniškai besimokantys, savyje ryškesnio polinkio į tam tikrą dalyką nerandantys taip pat atsiduria abejonių rate. Kaip iš jo išeiti?

Psichologijos dėstytoja Lolita Kuginienė pataria vėl į pagalbą pasitelkti klausimus sau pačiam. Vienas iš svarbiausių – kokia veikla jums gyvenime sukėlė didžiausią džiaugsmą ir pasitenkinimą? Ką veikdami labiausiai jaučiatės savimi? Dėstytoja pastebi: „Tai yra kiekvieno žmogaus gairės, kurios leidžia įsitikinti, ar esate savame kelyje. Šito savęs klauskite ne tik dabar, rinkdamiesi, ką studijuoti, bet įpraskite tai daryti reguliariai. Tai padės geriau suprasti save, savo poreikius ir galimybes, pastebėti pokyčius ir pamažu keisti veiklos kryptį. Juk gyvenime nebūtina įspūdinga karjera ar neįtikėtini laimėjimai. Kai darome tai, kas mums gyvenime teikia daugiausia džiaugsmo ir leidžia būti savimi, esame laimingi“.

Kitas klausimas, kurio verta savęs paklausti: kokios veiklos imtumėtės, jei žinotumėte, kad jums tikrai pasiseks? Atsipalaiduokite, leiskite sau laisvai fantazuoti, įsijauskite į šiuos įsivaizdavimus. Visai tikėtina, jog suprasite, kad nuspręsti jums trukdo ne talento stoka, o riboti įsitikinimai apie save.

Verta paklausti savęs, ką dirbtumėte, jei už visus darbus mokėtų vienodai gerai? Arba kokį darbą dirbtumėte nemokamai, nes taip stipriai mėgstate šią veiklą?

Rinkitės gyvenimą pagal savo norus, o ne klaidinami nepasitikėjimo savimi

Viena iš dažniausių kliūčių renkantis studijų programą – tai nepasitikėjimas savimi, ir abejonės savo gebėjimais. Jei viduje nujaučiate, ką norite mokytis, tačiau nesiryžtate priimti galutinio sprendimo, atkreipkite dėmesį, kas slepiasi už nepasitikėjimo savimi.

Pasak L. Kuginienės, „nuo pat vaikystės mus moko elgtis atsargiai, nesikišti, nerizikuoti, neišsišokti. Girdime tokius pamokymus kaip „būk realistas, nes nusivilsi svajonėmis“, „baik universitetą, kitu atveju negausi gerai apmokamo darbo“, „suprantu, kad tau tai patinka (tarkim, žaisti kompiuterinius žaidimus), bet iš to duonos nevalgysi“. Šie pamokymai yra grįsti baime. Jie formuoja neigiamą požiūrį į gyvenimą, o tai yra kliuvinys norint patirti gyvenimo pilnatvę. Ar norite gyventi su šiomis nepagrįstomis baimėmis?“.

Išeitis iš tokios situacijos yra drąsa. Klauskite savęs drąsių klausimų, atkakliai ieškokite atsakymų. Veikite vedami intuicijos. Drąsa yra kiekvieno žmogaus viduje. „Klauskite savęs: aš labiau noriu ar labiau bijau? Jei nebijočiau, ką rinkčiausi? Ar gailėsiuosi, jei pasirinksiu variantą A vietoj varianto B? Ką darysiu, jei didžiausia baimė išsipildys?

Ir prisiminkite, jog nusprendus labai svarbu atkakliai sekti savo pasirinkimu. Negrįžkite prie abejonių ar naujų svarstymų. Vietoj to visą energiją panaudokite tam, kad jūsų pasirinkimas susiklostytų kuo geresniu būdu“, – pataria Vilniaus verslo kolegijos dėstytoja.

Jūsų savivertė priklauso tik nuo jūsų, o ne nuo kitų žmonių vertinimo

Mokykloje mokytis man buvo sunku, pažymiai vidutiniški, mokytojai sakė, kad neišlaikysiu egzaminų – tokios mintys, kurias įsileidote į save ir jomis visiškai patikėjote, kelia klausimą, ar apskritai pajėgsite studijuoti ir gauti diplomą. Ar verta kur nors stoti?

Jei tai jūsų situacija, atkreipkite dėmesį, kuo remiasi jūsų savivertė: pasitikėjimu savimi ar patikėjimu kitų žmonių vertinimais? „Daugelis žmonių savęs vertinimą sieja su kitais. Jūs norite kitiems patikti, kad jus pripažintų ir mylėtų. Tokiu atveju kiekvienas veiksmas, kai siekiate savo norų ir poreikių, yra egzistencinis išbandymas. O jei kitam žmogui nepatiks tai, ką aš darau? Jei mes susipyksime? Svarbu įsisąmoninti, jog visiems neįtiksite. Todėl jei savivertę susiejate su kitais žmonėmis, neleidžiate sau gyventi nepriklausomam nuo kitų žmonių“, – paaiškina L. Kuginienė.

Ji pateikia 4 būdus, kurie veda į teigiamą savęs vertinimą:

Asmens vertė yra abstrakcija. Jos nėra. Jei numesite vertę šalin, dings ir menkavertiškumas.
Visi žmonės yra vienodai vertingi. Jauni ir seni, dirbantys ir pensininkai, valytojai ir profesoriai, moterys ir vyrai.
Savęs vertinimą prarasite, jei nuolat alinsite save iracionaliomis mintimis. Kai tik mažiau apie tai galvojate, jaučiatės ir vertingas, ir laimingas.
Elkitės su savimi kaip su geriausiu draugu. Pagirkite save, skirkite sau dėmesio, mylėkite save.

Jei artimieji priešinasi jūsų sprendimui, mokykitės, kaip pasakyti aiškų „ne“

Jei aiškiai žinote, ką norite mokytis, tačiau jūsų sprendimui nepritaria tėvai ar kiti jums svarbūs žmonės, atminkite, kad tokioje situacijoje puolimas, gynyba ar bėgimas nėra tinkama išeitis. Jums padės atkaklumas ir pagarbus bendravimas. Jūs turite teisę pasirūpinti savimi ir savo norais. Tad jei šiandien jums dar sunku pasakyti „ne“, galite išmokti tai padaryti ir tuo pačiu išlaikyti santykius su artimais žmonėmis:

įdėmiai išklausykite kitą, nepertraukinėkite;
pasakykite „ne“ taip paprastai, kaip tik galite; nemėginkite išsamiai aiškinti ir įrodinėti, kodėl sakote „ne“, nes tai nuskambės kaip teisinimasis, kuris tiek jums, tiek kitam gali sukelti nemalonių jausmų;
jei vis dėlto norite paaiškinti, pasakykite tai trumpai; svarbiausia, kad jaustumėtės patogiai dėl to, kiek paaiškinate;
niekada nesakykite „galbūt“, „pažiūrėsime“ ir pan., nes taip sukelsite kitam lūkesčius ir tuščias viltis;
būkite tvirtas (ne besiginantis ar atsiprašantis) ir kartu mandagus; iš jūsų žodžių asmuo turi suprasti, kad šis atsakymas yra galutinis, ir savo nuomonės jūs nekeisite

Baimę suklysti keiskite leidimu sau pabandyti

Baimė padaryti klaidą renkantis studijų kryptį dažnai veikia kaip stabdis. Jums gali atrodyti, jog turite išsirinkti studijų kryptį iš pirmo karto, nes jei tai nepavyks, praėjęs laikas atrodys kaip iššvaistytas laikas. Kaip priimti sprendimą ne iš baimės?

Bet koks veiksmas yra susijęs su rizika, todėl leiskite sau pabandyti. Veikite vedami drąsos, o ne baimės. Pakeiskite savo požiūrį į nesėkmę. Tai yra pamoka, kuri jus augina ir moko labiau nei bet kas kita. „Nesėkmė yra sėkmės pradžia“, – teigia psichologijos dėstytoja.

„Gap year“ – tai sprendimas skirti laiko sau

Taip vadinamasis „gap year“ (liet. „laisvi metai“), kai po mokyklos baigimo vietoj studijų renkamasi keliauti, užsidirbti pinigų, skirti laiko sau, pasak psichologijos dėstytojos, yra puiki išeitis nerandantiems sprendimo, ką po mokyklos baigimo veikti gyvenime.

Tai padeda išeiti iš visuomenei įprasto gyvenimo modelio ir ieškoti, koks gyvenimo būdas yra jums tinkamiausias: „Geriau daryti tai, ką iš tiesų norite daryti, ir nusvilti nei gyventi svetimą gyvenimą ir nuolat apgailestauti dėl praleistų progų!“ – yra įsitikinusi Lolita Kuginienė.

Rasa Flay: „Jei ne nuotolinės studijos, aš dabar negalėčiau mokytis“

Rasa Flay mokyklą baigė prieš 32 m., gyvena užsienyje, maža to, dažnai keičia gyvenamąją vietą važinėdama iš vienos šalies į kitą. Atrodo, jokių sąlygų sugrįžti į studento suolą. Tačiau Rasa šiuo metu laiko paskutinius pavasario semestro egzaminus ir džiaugiasi išmokusi daugybę praktiškų dalykų. Kaip jai tai pavyko?

„Aš labai džiaugiuosi, kad Vilniaus verslo kolegijoje atsirado studijos nuotoliniu būdu. Kaip kitaip galėčiau mokytis, jei gyvenu ne Lietuvoje? Kaip galėčiau įgyvendinti savo tikslą – netolimoje ateityje gauti magistro laipsnį?“ – klausia Rasa Flay. Jos studijų kryptis – verslo vadyba ir marketingas.

Pasirodo, į mūsų kolegiją R. Flay sugrįžo po… 22 metų! Šįkart – surinkti papildomus kreditus ir gauti dabartinius reikalavimus atitinkantį profesinio bakalauro laipsnį. Taip ji prisijungė prie gausaus nuolatinių studentų būrio, kuriame yra įvairaus amžiaus ir patirties studentai iš skirtingų miestų visame pasaulyje.

Nuotolinės studijos – lankstus ir patogus būdas mokytis

Pasirinkus nuotolinių studijų formatą, paskaitos vyksta tik nuotoliniu būdu. Studentams suteikiama galimybė mokslus lanksčiai derinti su darbu ir asmeniniu gyvenimu, sutaupyti, nes nėra nuomos ar kelionės išlaidų. Jie gali dalyvauti tiesioginėse paskaitose internetu ir užduoti klausimus dėstytojams, bendrauti su grupės draugais. Visos paskaitos įrašomos, o įrašus galima pažiūrėti praleidus tiesioginę paskaitą ar norit įsigilinti, geriau suprasti į tam tikrą temą. Literatūra, praktinės užduotys, komentarai, vaizdo medžiaga – viskas pateikiama specialioje mokymosi programoje, kuria paprasta naudotis.

Paklausta, ar tokiu būdu pateiktas studijų turinys išsaugo savo vertę, Rasa Flay teigia, jog šiuo atveju vienintelis skirtumas yra žinių perdavimo būdas.

„Manau, nėra didelio skirtumo, kaip vyksta paskaita: internetu ar auditorijoje. Klausti, atsakyti, pradėti diskusiją galima ir per „Zoom“ platformą. Žinoma, internetu sunkiau užmegzti tarpusavio ryšius, tad mano rekomendacija yra visada dalyvauti tiesioginėse paskaitose internetu. Netgi per ekraną gali šiek tiek pažinti žmogų“, – savo patirtimi dalinosi moteris.

Jei esi smalsus, studijuoti lengva

Studijuoti sugrįžusi Rasa sako, kad 22 m. pertrauka tarp mokslų jai nepadarė didelės įtakos, nes… tokios pertraukos ir nebuvo. Kaskart, kai ji atvyksta gyventi į naują šalį, ji pradeda mokytis kalbos, susipažinti su aplinka, kultūra, žmonėmis. „Mokymasis yra natūrali mano gyvenimo dalis. Be to, esu labai smalsi, vis noriu ką nors sužinoti. Nuolatinės kelionės išugdė dar vieną savybę, kuri man padeda mokantis Vilniaus verslo kolegijoje, – lankstumą. Taigi sprendimas mokytis atėjo natūraliai, be didelių kančių ar lūžių. Todėl buvo lengva atremti draugų klausimus, kodėl studijuoju būdama vyresnio amžiaus, kam man to reikia, ką veiksiu tarp jaunų žmonių? – sprendimą grįžti prie mokslų komentavo R. Flay.

Mokytis savarankiškai labiausiai padeda vidinė motyvacija

Savarankiškas darbas – svarbi nuotolinio mokymosi dalis, tad jei susidaro įspūdis, jog taip mokytis gali tik disciplinuoti žmonės, studentė teigia, jog daug svarbesnė yra motyvacija, atsakomybės prisiėmimas ir gerai organizuota dienotvarkė. Pasak jos, studentas turi norėti pasiimti tai, ką jam duoda dėstytojas. Toks nusiteikimas mokymąsi padaro daug paprastesniu.

Didesniu iššūkiu gali tapti darbo, mokslo ir šeimos suderinimas, ypač jei studentas turi mažų vaikų. Tai padaryti padeda organizuotumas ir artimųjų palaikymas. Pačios Rasos situacija yra itin dėkinga mokslams: vaikai užaugę, šiuo metu jos nespaudžia darbas ar kiti įsipareigojimai, ribojantys galimybes lanksčiai planuoti dienotvarkę.

„Būtent todėl aš dabar ir mokausi. Apskritai sugrįžti į kolegiją po tiek metų yra labai įdomu. Pvz., 1998-aisiais nebuvo jokios skaitmeninės rinkodaros. O dabar mes gauname labai praktiškas ir reikalingas žinias, pvz., kaip įgyvendinti el. marketingo projektą, rašyti tekstus ir pritaikyti juos verslui, pasirašyti sutartis el. būdu ir pan.“, – pastebėjo nuotolinių studijų studentė.

Ryšys su kolegija išliko dėl joje dirbančių žmonių

Pasak R. Flay, Vilniaus verslo kolegija jai visada kėlė šiltus jausmus. Net po daugiau nei 20 m. ji pasikalba su anglų k. dėstytojomis Skaiste Didžiuliene ir Giedre Būdiene, prisimena Andrejų Račkovskį (dabar jis – verslo komunikacijos dėstytojas, mokymo inovacijų ir verslo vystymo skyriaus vadovas) ar buvusią kolegijos direktorę Jolantą Skirgailę: „Su kolegija visada jaučiau ryšį. Taip yra dėl joje dirbančių žmonių. Vilniaus verslo kolegija man padovanojo puikią patirtį, todėl sprendimą vėl sugrįžti čia mokytis priėmiau be jokių abejonių“.

Pirmąjį „Team academy“ studentų projektą versle lydėjo sėkmė

Kiek kartų girdėjote, jog studijos švietimo įstaigoje – tai teorija, o pradėjus dirbti prasideda tikrasis mokymasis ir tikrasis gyvenimas? „Team academy“ studentai paneigia šį mitą. Verslo vadybos ir marketingo jie mokosi pagal pažangų suomių metodą, kuriame teorija įgyvendinama praktiškai.

Įsteigti savo įmonę, apsibrėžti verslo sritį, rasti klientus, dirbti ir uždirbti – tokia yra studentų mokymosi kasdienybė. Kviečiame susipažinti, koks buvo vienas iš pirmųjų „Team academy“ studentų klientas ir kokį projektą jiems teko įgyvendinti.

Pirmasis klientas atnešė džiaugsmo ir išbandė baime

Surasti klientų ką tik įsteigtai įmonei, kurioje dirba studentai, – ne toks paprastas uždavinys, todėl kai „Team academy“ studentai Haroldas Barauskas, Mantas Lapinis ir Kasparas Mišinas suprato, jog turi pirmąjį didesnį klientą, jų džiaugsmui nebuvo ribų. „iSnacks“ – taip vadinasi įmonė, patikėjusi studentų gebėjimais ir atsidavimu. Tai savitarnos krautuvėlių ir pardavimų automatų paslaugas teikianti įmonė, kuri į studentus kreipėsi su konkrečių darbų sąrašu ir sąmata.

„Pasiėmę sąrašą, visa komanda susėdom ir, eidami pagal kiekvieną punktą, tikrinome, ką ir kaip reikės padaryti, ar mes sugebėsime tai atlikti. Tai buvo vienas iš rimtesnių mūsų projektų, nes reikėjo įgyvendinti daugiau nei vieną užduotį. Supratome, kad veiklos turės visi, tad darbus reikėjo pasiskirstyti ir tarpusavyje aiškiai susitarti“, – prisiminė studentas Mantas Lapinis.

Komandos laukė tokios užduotys kaip sukurti tinklalapį, savitarnos krautuvėlių apipavidalinimą, užsiimti paslaugos sklaida, kurti maketus, fotografuoti ir pan.

Haroldas Barauskas prisiminė, kad tuo metu džiaugsmą keitė įvairios mintys ir emocijos: „Jausmas, kad darysime tai, ko gyvenime nesame darę, yra superinis! Tuo pat metu buvo ir baimės, netikrumo, abejonių, ar pavyks, ar nenuvilsim kliento. Man visa tai padėjo įveikti komanda. Mes vienas kitą palaikėm, kartojom sau ir vienas kitam, kad darykim, mes tikrai sugebėsim. Dabar matau, kad man asmeniškai baimė tapo didžiausiu iššūkiu. Juk viską dariau pirmąkart, be to, tai yra kito žmogaus verslas“.

Dėl kai kurių užduočių teko perlipti per save

Įmonės tinklalapio kūrimo darbai buvo patikėti programavimo patirties turinčiam Kasparui Mišinui, o likusius darbus tarpusavyje pasidalino Mantas ir Haroldas.

„Maloniausia projekto dalis buvo fotografuoti, nes fotografija domiuosi nuo mokyklos laikų. Pirmąkart šias savo žinias pritaikiau darbui. Sudėtingiausia užduotimi tapo tekstų rašymas. Mokyklinė patirtis – rašyti tai, ko reikalauja programa. Rašyti apie verslo paslaugą įdomiai ir patraukliai yra visai kas kita. Esu savikritiškas, bet ilgainiui supratau, kad mano gebėjimas rašyti yra labiau susijęs su patikėjimu vidiniu kritiku, o ne įgūdžių stoka. Turėjau perlipti per save“, – dalinosi studentas Mantas.

Paklausti, kas jiems labiausiai padėjo įgyvendinant šį projektą, visi studentai pirmiausia paminėjo komandą, kuri suteikė emocinį palaikymą, mokė tartis ir derintis vienas prie kito, pasidalinti darbais, išklausyti kito nuomonę. Jie sėkmingai pasinaudojo „Team academy“ koučerės Aušros Gaivenienės patarimais atlikdami marketingo tyrimus, rašymo praktika per turinio kūrimo medijoms paskaitas ir net draugais, kuriuos pakvietė dalyvauti produktą pristatančioje fotosesijoje.

„Mums labai pasisekė suradus geranorišką ir supratingą klientą. Mane asmeniškai tai labai nuramino. Supratau, kad mums viskas pavyks. Ir kai po visų darbų iš kliento sulaukėme gerų atsiliepimų bei rekomendacijų, buvo labai gera juos girdėti“, – sėkme džiaugėsi Mantas Lapinis.

Pirmasis projektas pagerino bendravimo įgūdžius

Antrą kursą bebaigiantys studentai kartu su kitais „Team academy“ nariais yra įgyvendinę ne vieną projektą. Patenkinti savo pirmo rimto projekto rezultatais, jie gavo ne tik praktiškos patirties, bet ugdė asmeninius savo gebėjimus bei charakterio savybes. Tai yra dar viena neatsiejama „Team academy“ mokymosi metodo dalis.

„Dirbdamas su „iSnacks“ aš gerokai patobulinau savo programavimo įgūdžius, nes ne vieną naktį praleidau prie kompiuterio. Dabar man daug geriau sekasi tarpusavyje susieti programavimo, verslo vadybos ir marketingo žinias. Turiu aiškesnį vaizdą, ko reikia rinkai ir kaip turiu dirbti. Labiausiai išmokau dirbti komandoje. Aš labiau mėgstu darbuotis vienas, o įgyvendinant šį projektą dėl kiekvieno klausimo reikėjo pasitarti. Dabar matau, kad man tai buvo labai naudinga“, – dalinosi Kasparas Mišinas.

Pasak Manto Lapinio, po darbo su minėta įmone, jis daugiau žino apie grafinį dizainą, suprato, jog klientai bendravime vertina dėmesį ir greitą komunikaciją.

„Apie save sužinojau, kad esu labai draugiškas, gerai sutariu su žmonėmis. Jei reikia pasikalbėti su nepatenkintu klientu, man dažnai pavyksta susitarti. Supratau, kad mokytis kitokiu būdu aš tikrai negalėčiau, nes „Team academy“ metodas man suteikia daug daugiau praktinio patyrimo nei teorija“, – pasakojo Haroldas Barauskas.

Gyvenimas per nuotolį: kaip man sekasi mokytis ir bendrauti?

Jei paklaustume, ko šiuo metu labiausiai laukiate, turbūt atspėsime, jog karantino pabaigos. Jis laiko suspaudęs mus savo gniaužtuose labiau nei minusinė šios žiemos temperatūra. Karantinas neabejotinai atnešė įvairių iššūkių, tačiau kartu tai unikali galimybė labiau pažinti save.

Apie savo patirtį, kaip pasikeitė kasdienybė per karantiną, pasakoja Arina Čepinskaitė, studijuojanti anglų k. ir tarptautinę komunikaciją. Vertingais patarimais, kaip stiprinti motyvaciją ir išgyventi įvairias emocijas, dalinasi Vilniaus verslo kolegijos psichologijos dėstytojas Tomas Butvilas.

Arina Čepinskaitė

Asmeninis A. Čepinskaitės archyvas

Dar kai pavasarį paskelbė karantiną, pirmoji į galvą šovusi mintis buvo tokia: „Galimybė neišeiti iš namų kiauras savaites? Tikra intraverto svajonė!“. Tačiau praėjus beveik metams nuo pastovių taisyklių, apribojimų ir karantinų, nesvarbu, intravertas tu ar ekstravertas, daug kam pradeda važiuoti stogas. COVID-19 apvertė aukštyn kojomis kiekvieno iš mūsų gyvenimus. Šiandien parašysiu apie tai, kaip jis paveikė maniškį.

Pandemijos pradžia buvo tikras šokas mano sistemai. Stresas ir nežinia apėmė kiekvieną mano dieną ir kiekvieną mintį. Aš stengiausi pozityviai nusiteikti, priprasti prie naujos rutinos ir nuotolinio mokslo, rasti kuo save užimti tarp keturių sienų. Laikui bėgant ir situacijai prastėjant visame pasaulyje, suprastėjo ir mano psichologinė savijauta. Nuo penkiolikos metų kovoju su generalizuotu nerimo sutrikimu, tačiau per 5 m. aš išmokau jį suprasti. Tarp mūsų atsirado šioks toks balansas bei abipusis supratimas, kurį sunaikino ši neįprasta, bauginanti situacija.

Mokslai pasidarė neapsakomai sudėtinga užduotimi. Turėjau valandų valandas įkalbinėti save atsiversti knygą ir padaryti kažką produktyvaus savo naudai. Motyvacijos netekau ne tik mokslams. Ši netektis lėtai, bet užtikrintai paveikė kitas likusias mano gyvenimo sritis. Laimei, neilgam. Bendravimas su artimaisiais man padėjo atgauti save ir motyvaciją.

Bendravimo atžvilgiu mano gyvenime niekas stipriai nepasikeitė. Turiu labai mažą artimųjų ratą, sudarytą vos iš trijų draugų, du iš kurių yra kitame mieste ir šalyje. Nepaisant to, kad mes jau ilgai bendraujame nuotoliniu būdu, karantino dėka dar labiau suartėjome, pradėjome dvigubai daugiau susirašinėti ir skambinti vienas kitam. Vienu iš būdų, kaip praleisti laiką, tapo „Netflix“ serialų maratonai ir kompiuteriniai žaidimai. Šis pastovus kontaktas su draugais išmokė mane suprasti, jog aš nesu viena ir jog mano jausmai yra normalūs bei suprantami. Net kai man pačiai sunku suvokti savo emocijas ar nerimo priepuolius, žinau, kad draugai besąlygiškai mane parems pačiais sunkiausiais momentais.

Šiuo metu jaučiuosi žymiai geriau. Grįžtu prie mokslų ir stabilios rutinos, stengiuosi geriau visapusiškai save prižiūrėti. Atsižvelgdama į visus iššūkius, kuriuos sukėlė ši pandemija, aš esu be galo laiminga už išmoktas pamokas, už draugus, kurie padėjo man atsistoti ant kojų ir už galimybę atrasti save iš naujo.

***

Vilniaus verslo kolegijos dėstytojo, psichologo Tomo Butvilo komentaras

Darbas ir mokymasis iš namų turi daug privalumų, tačiau kartu reikalauja kiekvieno iš mūsų vidinių pastangų išlikti darbingais bei pozityviai nusiteikus. Tai nelengva.

Kalbant apie motyvaciją, svarbu atsiminti, ką ją ne taip paprasta išlaikyti ir esant įprastoms gyvenimo aplinkybėms. Savo motyvaciją sustiprinsite, kai įprasminsite dalykus, kuriuos darote. Atsakykite sau: kas man yra prasminga, kodėl aš tai darau? Motyvaciją palaikyti taip pat padeda pozityvių dalykų įvardinimas, pavyzdžiui, kodėl man smagu mokytis iš namų?

Emocijos bei jausmai apskritai nėra nei geri, nei blogi. Jie tiesiog yra, o kiekvienas potyris yra savaip reikšmingas. Jis mums kažką parodo, suteikia atsakymą apie tam tikrus dalykus mūsų gyvenime. Todėl labai svarbu leisti sau jaustis visaip, paklausti savęs, ką man duoda ši patirtis?

Lygiai taip pat svarbu prisiminti, jog viskas gyvenime turi pabaigą. Visi sunkumai ir įvairiausi kasdienybės išgyvenimai. Tik nuo manęs priklauso, kaip ilgai leisiu sau liūdėti ar džiaugtis ir matyti prasmę kartais net labai sunkiose situacijose.

Jei pajautėte apatiją, kad visiškai nieko nebesinori, niekas nebedžiugina, tai ženklas, kad reikia pailsėti. Apatija neretai yra nuovargio išraiška ar emocinio išsekimo padarinys. Štai dėl ko svarbu savo dienotvarkėje suplanuoti poilsį, dienas ar valandas, kai pabėgsite iš rutinos. Net jei esate namuose, galima pažiūrėti mėgstamą filmą, klausytis muzikos ar tiesiog nieko neveikti.

Panašiai yra su nerimo ir panikos priepuoliais. Stenkitės atsakyti sau, kas yra nerimo šaltinis, kodėl aš nerimauju? Ką galėčiau padaryti, kad nerimo sumažėtų? Kas iš artimųjų man gali padėti šiuo laikotarpiu?

Ir galiausiai pats svarbiausias dalykas – nesvarbu, kokį laikotarpį dabar išgyvenate, visada skirkite laiko tik sau ir atminkite, kad mes niekada, nė vienoje gyvenimo situacijoje, nesame vieni.

Dėstytojai iš pašaukimo: ko galima iš jų išmokti?

Dirbk tai, kas tau patinka, ir nereikės dirbti nė vienos dienos gyvenime? Sparnuota šių laikų frazė, kuria į kairę ir dešinę dalinasi šiuolaikiniai motyvatoriai. Tačiau ar dirbti tai, ką mėgsti, yra vien šių dienų mantra? Negi darbas iš pašaukimo neegzistavo anksčiau?

Apie tai, ką iš tiesų reiškia dirbti tai, ką labai myli, paklausėme dviejų Vilniaus verslo kolegijos dėstytojų Irenos Seniut ir Skaistės Didžiulienės. Nuoširdžios, mylimos studentų ir savo darbo patirtį skaičiuojančios dešimtmečiais abi dėstytojos papasakojo, kaip atrado savo profesiją, ko išmoksta iš studentų ir ar savo darbą jos iki šiol myli?

Seniut: „Noro mokyti neįveikė kitų atkalbinėjimai“

Irena Seniut prisimena, kad dar vaikystėje jai buvo aišku, kad nori tapti mokytoja. Svarbesnis klausimas buvo išsirinkti, ką mokyti. „Mokykloje turėjau profesionalią, visų gerbiamą anglų k. mokytoją. Ji pastebėjo natūralų mano anglų k. tarimą, tad būtent tai ir nulėmė, ką aš mokysiu,“ – prisimena I. Seniut.

Tiesa, anais sovietiniais laikais anglų kalba nebuvo perspektyvi, o mokytojo profesija – tikrai ne prestižinė. Būsimoji studentė sulaukė atkalbinėjimų, tačiau tvirtai apsisprendusi ir palaikoma tėvų ji sėkmingai įstojo į tuometinį Vilniaus pedagoginį universitetą, puikiai baigė studijas ir iškart gavo jame darbą. Anglų kalbos ji moko ir mokosi iki šiol.

Dėstytojo darbe reikia pašaukimo dirbti su žmonėmis

„Savo darbe neturiu vienodų dienų. Kiekviena grupė, kuriai dėstau, yra vis kitokia. Turiu išmokti surasti kalbą su jaunu ar vyresniu žmogumi. Manau, tokiame darbe reikia pašaukimo dirbti su žmonėmis, nes turi mokėti juos priimti ir būti lanksčiu“, – pasakojo Vilniaus verslo kolegijos užsienio kalbų katedros vedėja.

Paklausta, su kokiais iššūkiais susiduria mokydama anglų k. šiuolaikinę kartą, I. Seniut sako, jog ne taip paprasta parodyti, jog kalbos mokymęsi yra pradžia, bet nėra pabaigos. „Dabar anglų kalbos visur daug. Studentai keliauja, skaito, žiūri filmus, todėl galvoja, kad viską žino. Tačiau tiesa yra kitokia. Kalbos reikia mokytis visą gyvenimą. Dėl informacijos ir dirgiklių pertekliaus juos taip pat sunkiau sudominti ir motyvuoti“.

Mokytis nesunku, jei mėgsti savo darbą

Pasak Irenos Seniut, nuolatinis mokymasis, kuris yra neatsiejama darbo dalis, jos nevargina, nors ir užima nemažai laiko. Dėstytoja įsitikinusi, jog mokytis lengva tada, kai mėgsti savo darbą: „Aš mokausi iš kolegų, kurie yra įdomūs žmonės. Mano visi draugai dėstytojai. Tai yra mano gyvenimo būdas, vienintelis dalykas, kurį moku daryti, tad tikiuosi, kad darau tai gerai“.

Kiekvienas dėstytojas pasakys, kad nepaprastai daug išmoksta iš studentų. Ne tik mokyti kitaip, prisitaikant prie jaunosios kartos savitumo, bet pasisemti vertybių, kuriomis ji gyvena. I. Seniut pastebėjo, kad šiuolaikinė karta nori gyventi visapusišką gyvenimą: dirbti mėgstamą darbą, turėti laivalaikį, o ne vien siekti karjeros. „Aš iš savo studentų mokausti jaunatviško maksimalizmo, noro kažką keisti, geros nuotaikos, gebėjimo atsipalaiduoti, nes mano karta pripratusi siekti perfekcionizmo ir labai daug savęs atiduoda darbui“, – sako Vilniaus verslo kolegijos dėstytoja.

Didžiulienė: „Šis darbas – tai mano pašaukimas“

Foto – asmeninis S.Didžiulienės archyvas

„Aš kaifuoju nuo to, ką darau, ir nenorėčiau daryti nieko kito. Būti dėstytoja – tai absoliučiai mano pašaukimas,“ – atvirai sako Skaistė Didžiulienė, mūsų kolegijoje taip pat dėstant anglų kalbą.

Šios dėstytojos darbo pradžia nėra vaikystės svajonės įgyvendinimas. „Kuo tik aš nesvajojau tapti vaikystėje: ir aktore, ir restauratore. O viskas nutiko paprastai: baigus universitetą man paskambino diplominio darbo vadovė, kuri pasiūlė darbą. Tai buvo dabartinė Vilniaus verslo kolegija. Dirbti joje pradėjau prieš maždaug 30 metų,“ – prisimena S. Didžiulienė.

Paklausta, kas labiausiai patinka jos darbe, dėstytoja teigia, jog viskas: nuolatinis mokymasis, bendravimas su žmonėmis, iš kurių daug išmoksta. „Kitoje stalo pusėje sėdžiu tik todėl, kad daugiau žinau apie anglų kalbą. Iš studentų aš išmokstu ne mažiau nei jie iš manęs. Man labai įdomu klausytis, kaip jie kalba įvairiomis temomis. Kartais jie labai atsiveria, už ką esu nuoširdžiai dėkinga,“ – pastebi S. Didžiulienė.

Metusi dėstytojos darbą gavo prasmingą dovaną

Dėstytoja atvira – karjeroje buvo lemtingas momentas, kai šis darbas jai nusibodo ir norėjosi daryti kažką kita. Tačiau šio etapo ji nevadina klaida ar pauze. Priešingai – jis padovanojo nepaprastai vertingą dovaną. Skaistė Didžiulienė aiškiai pamena: „Metusi dėstytojos darbą jaučiausi tobulai, nes supratau, kad esu laisva ir pati galiu priimti sprendimus. Aš nebijau! Nebijau uždaryti duris net neturėdama kitų pasiūlymų“.

Prireikė penkerių metų, kol S. Didžiulienė sugrįžo auditoriją. Kaip ji pasakojo, net pati nepajuto, kaip tai įvyko.

32 metus dėstytoja dirbanti moteris sako, kad darbo patirtis ją užaugino. Jei per pirmąsias paskaitas ji patirdavo nemažai streso ir baimės pasakyti, kad kažko nežino, dabar yra visiškai kitaip. S. Didžiulienė drąsiai teigia: „Aš ne Dievas. Turiu pilną teisę nežinoti, bet žinau, kur pažiūrėti“.

Mano pirmieji studijų metai kolegijoje

Naujus mokslo metus pradedame su Edvin Zuzanov, 2 kurso Anglų kalbos ir komunikacijos studento, tekstu. Edvin atvirai ir nuoširdžiai pasakoja, apie savo lūkesčius, kur norėjo studijuoti baigęs mokyklą, ir abejones prasidėjus mokslo metams. Kas čia manęs laukia? Ar daug reikės mokytis? Ar man čia patiks?

Su šiais klausimais susiduria daug pirmakursių. Džiaugsmą pradėti naują, daug savarankiškesnį, savo gyvenimo etapą lydi nerimas ir nežinomybė. Edvin dalijasi savo įspūdžiais apie pirmuosius mokslo metus kolegijoje ir atskleidžia, kas jam suteikia motyvacijos visiškai pasinerti į studijas.

Edvin Zuzanov

Labai gerai prisimenu savo paskutinius metus mokykloje. Manęs nekamavo įkyrūs klausimai, ką ir kur studijuoti. Aiškiai, žinojau, ko noriu ir kur man reikia mokytis. Prisipažinsiu – buvau įsitikinęs, kad mano vieta yra universitete. Tačiau gyvenime visko nesuplanuosi. Baigęs 12 klasių, atsidūriau Vilniaus verslo kolegijoje, pasirinkęs anglų kalbos ir tarptautinės komunikacijos studijų programą.

Pirmomis savaitėmis aš visiškai nežinojau, ko tikėtis iš šių studijų, ir klausiau savęs: kokie bus dėstytojai, ar bus griežtas mokymas, gal teks sėdėti iki paryčių darant namų darbus, bet svarbiausia – ar man patiks čia mokytis?

Užteko visai nedaug laiko, kai pats iki galo nesuvokęs pastebėjau, kad esu visiškai pasinėręs į studijas. Visas mano dėmesys ir laikas atiduotas kolegijai. Pasirinkus labai plačią specialybę, man tenka mokytis daugybę skirtingų dalykų, susijusių su anglų kalba, komunikacija, rašymu, pasaulio naujienų aptarimu, prezentacijų kūrimu. Tepraėjo vos vieneri metai, kai aš čia mokausi, o man visiškai aišku – iš studijų gavau viską, ko tikėjausi, ir net daugiau!

Didžiausią įspūdį man sukėlė fonetikos paskaitos. Tai buvo pirma savaitės pradžios paskaita ir, nors tai gali nuskambėti juokingai, bet aš su nekantrumu laukiau kiekvieno pirmadienio, kad galėčiau išmokti ir aptarti daugelį su fonetika susijusių dalykų. Šie mokymai padėjo man suvokti, kad anglų kalba yra daug sunkesnė, nei aš maniau. Iki kolegijos manęs tokių dalykų niekas nemokė.

Po kurio laiko susidariau nuomonę, kad, pasirinkus norimą specialybę arbą mokslo šaką, kurią norėtum nagrinėti, atsiranda daugiau motyvacijos mokytis ir būti aktyviam paskaitos metu. Aš niekada, net prieš egzaminus gimnazijoje, nejaučiau tokio stipraus noro stengtis. Tik pradėjęs studijuoti šioje kolegijoje, gavau tinkamą galimybę parodyti savo iniciatyvą, norą pažinti daugiau ir atsiskleisti kaip asmenybė. Kolegijoje mūsų klasės nėra labai didelės, todėl dėstytojai gali pabendrauti su visais asmeniškai ir duoti lygias sąlygas mokymuisi. Praėjo vos vieneri metai, o mano nuomonė apie kolegijas ir universitetus pasikeitė.

Galų gale manau, kad svarbiausia yra nesudvejoti tuo momentu, kai reikia pasirinkti norimą specialybę studijoms. Ne viskas priklauso nuo mokymo įstaigų populiarumo. Mokslo kokybė tikrai nenukentės, jei pasirinksi kolegiją. Aš tai dabar labai aiškiai žinau.