Išvykti studijuoti pagal „Erasmus+“ atrodo viliojanti galimybė, kuria dažnai nepasinaudojama pasidavus baimei, abejonėms, neryžtingumui. Tačiau grįžusių po pusmečio užsienyje patirtis vienoda: studentai vieningai tvirtina, jog tai gyvenimą keičianti kelionė, kuri padeda subręsti, daug ko patirti ir tampa reikšmingu įrašu jų CV. Kaip „Erasmus+“ gali prisidėti prie jūsų karjeros pokyčių?

Patricija Višnevska išmoko prisiimti atsakomybę

„Pasiryžti išvažiuoti pagal „Erasmus+“ programą man buvo lengva, tačiau kai pradėjau ieškoti lėktuvo bilietų, vietos apsigyventi, pasidarė baisu. Juk nežinau, kaip viskas veikia Portugalijoje. Būsiu visiškai viena! Paklausiau savęs: jei dabar nevažiuosiu, ar nesigailėsiu?“ – lemiamą apsisprendimo momentą prisimena Vilniaus verslo kolegijos studentė Patricija Višnevska.

Šiandien Patricija – studijų programos interaktyvios medijos ir technologijos trečiakursė. Prisimindama pusmetį, praleistą Portugalijoje, ji negali sulaikyti emocijų. Studijos „Polytechnic Institute of Maia“ universitete, Porto mieste, jai padovanojo naujų draugų iš viso pasaulio, kasdienę patirtį gyvenant svetimoje šalyje, patobulėjusią anglų k. ir savyje atrastas tokias savybes, apie kurias net neįtarė.

Susigaudyti metro, kai nemoki portugališkai, o portugalai – angliškai, suprasti, ką namų darbams uždavė dėstytojas, išdrįsti paklausti, kalbėti angliškai – tai tik keletas iššūkių, su kuriais kasdien susidūrė studentė. „Pusmetis studijų Portugalijoje mane išmokė prisiimti atsakomybę: aš pati turiu galvoti, kaip išgyventi ar kažką padaryti, o ne tikėtis, kad kažkas man padės. Savaime  pradėjau strateguoti: jei priimu sprendimą, galvoju: galėsiu pati jį įgyvendinti ar reikės pagalbos? Jei reikės, iškart įsitikinu, ar ją gausiu“, – paaiškino P. Višnevska.

Važiavo dėl įrašo CV ir atrado savo karjeros sritį

Įrašas CV apie studijų patirtį buvo viena iš priežasčių, kodėl ji vyko studijuoti pagal „Erasmus+“ mainų programą. Dar daugiau – būtent Portugalijoje mergina galutinai atrado mėgstamą sritį, į kurią toliau gilinasi. „Interaktyvios medijos ir technologijos – gan plati studijų programa, suteikianti žinių apie įvairias technologijas. Universitete buvo profesionaliai įrengta studija, kur studentai galėjo mokytis ir išsinuomoti visą reikiamą įrangą užduočių atlikimui. Daug dirbome kartu su komanda, išmokau geriau planuoti laiką ir darbus, o svarbiausia – atradau save filmavimo srityje“, – džiaugėsi trečiakursė.

Studentams, kuriems neramu vieniems išvažiuoti pagal „Erasmus+“ programą P. Višnevska pataria ieškoti „Facebook“ grupių, kur buriasi tos šalies lietuviai. Būtent taip ji atrado kitą pagal šią mainų programą išvykstančią studijuoti lietuvę, su kuria kartu vėliau išsinuomojo butą. Pasak Patricijos, svarbu dalyvauti ir visų „Erasmus+“ studentų susipažinimo vakare: „Atvyko apie 150 studentų iš viso pasaulio. Supratau, kad ne man vienai yra baisu. Tai ir gera proga susirasti draugų. Su kai kuriais iš jų iki šiol palaikome ryšį.“

Paklausta, kaip ją pakeitė ši kelionė, mergina teigė, kad yra dar komunikabilesnė, energingesė, nebijo išeiti iš komforto zonos ir visus juos mato kaip individualybes. „Džiaugiuosi, kad išvažiavau studijuodama, kai neturiu darbo vietos, kurią bijau prarasti. Žinau, kad po studijų dar keliausiu, nes man įdomu pažinti kitas kultūras. Vis prisimenu savo pačios klausimą: jei nevažiuosiu, ar nesigailėsiu?“ – tvirtina Patricija Višnevska.

Dovilė Donelaitė svajojo patirti, ką reiškia studijuoti svetur

„Aš dar mokykloje žinojau, kad noriu išvažiuoti pagal „Erasmus+“ programą. Tėvai manęs nepalaikė, tačiau vis tiek išvažiavau. Jei vykčiau dabar, rinkčiausi ilgesnį laikotarpį – ne pusmetį. Tvirtai žinau – jei bus galimybė, drąsiai važiuosiu ir kitą kartą“, – įsitikinusi kita Vilniaus verslo kolegijos studentė Dovilė Donelaitė.

Studijų programos anglų kalba tarptautinei komunikacijai trečiakursė Kipre esantį Nikosijos universitetą pasirinko tikslingai, nes laisvalaikiu savarankiškai mokosi turkų kalbos. Universitete ji turėjo galimybę ją patobulinti ir kartu labiau pažinti turkų kultūrą. Tačiau ne vien ši kalba paskatino studentę išvažiuoti pusmečiui studijuoti svetur. Viena iš priežasčių – noras patirti, kaip yra kitur: „Susipažinti su universitetu, pamatyti, kaip mokoma ir mokomasi – man tai buvo įdomu.“

Patirtis buvo tokia stipri, kad Dovilė neslepia, jog grįžus į Lietuvą teko adaptuotis. „Nuvykusi į universitetą pasijaučiau kaip kino filme: studentai iš viso pasaulio, ypač daug iš Amerikos ir Azijos. Kai pradėjau bendrauti, supratau, kad mes visi tiek daug kuo turime pasidalinti. Tai labai suartina. Apskritai šiame universitete nuolat lydėjo stiprus bendruomeniškumo jausmas“, – įspūdžiais dalinosi mergina.

Patyrė vidinį lūžį, kuris padėjo jaustis laisvesnei

Naujus įspūdžius apie kitaip vykstančias paskaitas, atsiskaitymus lydėjo ir kasdieniai iššūkiai, kurių tiek daug apsigyvenus naujoje šalyje: nuo būsto susiradimo iki gebėjimo naudotis blogai išvystyta infrastruktūra. Buvo ką veikti ir kalbant angliškai, nors D. Donelaitė studijuoja anglų kalbą tarptautinei komunikacijai. „Kalbėti angliškai Lietuvoje man būdavo sunku, nes iš aplinkos girdėdavau daug vertinimų dėl padarytų klaidų. Bijojau kritikos, jaustis pažeidžiama. Kipre supratau, kad normalu kalbant daryti klaidas. Be to, kuo dažniau kalbi, tuo geresnė yra anglų k. Turėjau suktis, kaip sugebėjau. Mano viduje įvyko lūžis. Kiekvienas, išvažiavęs pagyventi užsienyje, jį patiria“, – apie patirtas pamokas dalinosi studentė.

Pažinus skirtingas kultūras keičiasi bendravimas su kitais

Gebėjimas prisitaikyti, veikti nepaisant aplinkybių ir emocijų – tokius vidinius pokyčius paskatino pusmetis studijų pagal „Erasmus+“. Dovilė įsitikinusi, kad ši įsimenanti patirtis palieka ir ryškų įrašą jos CV: „Dabar turiu daugiau patirties bendraudama su žmonėmis iš kitų šalių, nes pažinau kitas kultūras, ne vien Kipro. Bendravimo skirtumai yra ryškūs, tad jei dirbsiu įmonėje, kur yra kitataučių, esu tikra, kad mokėsiu su jais užmegzti ir palaikyti ryšį. Po kelionės esu lankstesnė ir labiau gebu prisitaikyti prie naujos aplinkos.“

Paklausta, kas padėtų studentus ryžtis išvažiuoti studijoms / praktikai pagal „Eramus+“ programą, D. Donelaitė teigia, jog svarbiausia yra apsispręsti ir žengti pirmą žingsnį. Parašyti motyvacinį laišką, paruošti dokumentus, susirasti gyvenamą vietą nėra taip sunku, kaip gali pasirodyti iš pradžių. „Minimalius darbus atlikti reikia, tačiau jų nėra daug. Kai darai palaipsniui, nebaisu“, – patirtimi dalinosi studentė.

Mindaugo Latišenkos, institucinio „Erasmus+“ koordinatoriaus, komentaras

Studijų / praktikos pagal „Eramus+ “ programą nauda studento CV:

• patrauklumas darbdaviams – ES atliktas tyrimas parodė, kad beveik 80 % darbdavių kandidatai, dalyvavę tarptautinio mobilumo programose studijų metu, buvo patrauklesni kaip darbuotojai;
• pažintys ir kontaktai iš viso pasaulio;
• savęs pažinimas kitoje aplinkoje;
• kitokių studijų patirtis;
• tarpkultūriškumas ir akiračio plėtimas;
• galimybė pagerinti užsienio kalbos žinias;
• gyvenimo užsienyje patirtis.

Naudodamiesi „Erasmus+“ programos teikiama parama, Vilniaus verslo kolegijoje studentai gali išvažiuoti:

• studijuoti (po pirmo kurso),
• atlikti praktiką (po antro kurso),
• dalyvauti mišrioje programoje (susitikimai nuotoliu, plius dirbtuvės kitoje šalyje; trunka apie savaitę),
• atlikti absolvento praktiką (po studijų baigimo siekiant pradėti karjerą / įgyti tam tikrų įgūdžių, trunka 2-4 mėn.).

Norintys išvykti pagal „Eramus+“ mainų programą, spauskite čia

Ar įmanoma tapti dėstytoju, jei studijuoti pradėjote kolegijoje? Kaip atsitinka, kad verslininkai pasimatuoja dėstytojo profesiją ir… meta verslą? Kada ištinka momentas, kai studijos tampa siekiu sužinoti daugiau ir drąsa priimti naujus iššūkius? Bloge – dvi tikros istorijos apie mūsų kolegijos studentus, kurie tapo kolegijos dėstytojais. Kaip jiems tai pavyko?

 Tarp diplomuotų – vienintelis be diplomo

„Kai pirmą kartą užėjau į dėstytojų kambarį, patyriau keistą jausmą. Tai buvo kažkas tokio – užėjau ne kaip studentas, o kaip dėstytojas. Kaip lygus tarp lygių. Niekada šito nepamiršiu“, – sako Vytautas Šulus, Vilniaus verslo kolegijos alumnas, prieš daugiau nei 5 metus tapęs dėstytoju.

Po mokyklos iškart nėręs į verslą, į studento suolą jis pirmąkart atsisėdo būdamas beveik trisdešimties. To priežastis – darbuotojai, kurie visi, išskyrus jį patį, verslo savininką, turėjo išsilavinimą. Supratęs, kad jaučiasi nejaukiai ir kad teks mokytis, verslininkas nusprendė studijuoti programavimą (nes tuo metu rimtai domėjosi kompiuteriais) ir pasirinko jam kaip dirbančiam žmogui patogias ištęstines studijas. „Atėjau studijuoti ir nė sekundės nepasigailėjau, nes man tai davė daug gyvenime ir moksle bei tapo stipriu impulsu mokytis toliau. Mokymasis vyresniame amžiuje man išėjo į naudą, nes geriau žinojau, ko noriu“, – teigė V. Šulus.

Foto – asmeninis V. Šulaus archyvas

Studijos įkvėpė naujai veiklai ir karjeros posūkiui

Studijos Vilniaus verslo kolegijoje jį paskatino atidaryti kitą įmonę, užsiimančia kompiuterių priežiūra ir prekyba. Tai buvo veikla, kurios jis visada ir norėjo. Įkvėptas studijų ir mėgstamos IT srities, vėliau vyras kitose švietimo įstaigose studijavo verslo informatiką, kibernetinį saugumą, gavo magistro laipsnį. Vis dar būdamas verslo savininku, jis priimdavo nemažai praktikantų, kuriems tekdavo daug ką paaiškinti. Taip V. Šulus suprato, kad šioje srityje turi daug žinių ir kad jam patinka dalintis. Natūraliai kilo idėja tapti dėstytoju.

„Parašiau savo baigiamojo darbo vadovei, IT katedros vedėjai Violetai Jadzgevičienei, ir taip grįžau į Vilniaus verslo kolegiją, tik jau kaip dėstytojas. Vilniaus verslo kolegija yra labai šeimyniška, besirūpinanti savo studentais. Kaip mokslo įstaigai jaučiu jai didelę pagarbą ir norą atsidėkoti, kad suteikė man galimybę mokytis“, – apie karjeros posūkį pasakojo dėstytojas.

V. Šulus: „Studentai man neleidžia pasenti“

Šiuo metu Vytautas Šulus mūsų kolegijoje dėsto kibernetinio saugumo ir operacinių sistemų disciplinas ir sako, kad dėstytojavimas, išstūmęs verslą, tapo pagrindiniu darbu. Jis jaučia didelį malonumą galėdamas dalintis savo žiniomis bei patirtimi ir yra labai mėgstamas studentų. Jaunimui jis dėkingas už tai, kad neleidžia senti. „Dėstytojavimas – tai nuolatinis tobulėjimas. Turiu būti pasiruošęs atsakyti į visus studentų klausimus, todėl reikia domėtis, sekti naujoves. Kai bendrauju su studentais, esu ir jų dėstytojas, ir draugas, ir pagalbininkas. Manau, kad visi yra gabūs ir gali išmokti. Svarbiausia, ar pats studentas to nori, o tai, stovint prieš auditoriją, labai gerai matosi“, – pastebėjo Vytautas Šulus.

 Į dėstytojavimą – po profesoriaus pritarimo

Laimonas Matukas – dar vienas Vilniaus verslo kolegijos alumnas, studijavęs programavimą ir kaip dėstytojas į kolegiją sugrįžęs 2023 m. rudenį. Patyręs programuotojas, sulaukęs pasiūlymo dėstyti java programavimą mūsų kolegijoje, sako, kad sprendimą priėmė pasitaręs su savo tėčiu, VU profesoriumi. „Gavau atsakymą, kad dėstytojavimas – nuostabi patirtis, kuri daug dovanos. Nusprendžiau pabandyti. Nors praėjo dar nedaug laiko, galiu patvirtinti, kad dėstyti kolegijoje yra tikrai įdomu“, – sakė L. Matukas.

Foto – asmeninis L. Matuko archyvas

Suprato, kad vien patirties neužtenka

O buvo laikai, kai po mokyklos Laimonas Matukas visa galva nėrė į programavimą nesirūpindamas diplomu. Patirtis ir įvairūs mokymai padėjo, tačiau gyvenime atėjo momentas, kai tapo akivaizdu, jog išsilavinimo reikia. Susiradęs tokį pat likimo draugą, jis pradėjo ieškoti, kur ir ką studijuoti. Ištęstinės studijos ir patraukli studijų programa (programavimas ir internetinės technologijos) tapo priežastimi, kodėl abu pasirinko Vilniaus verslo kolegiją.

„Aš daug žinojau apie programavimą, todėl studijuoti nebuvo sunku. Naujovė, privertusi gerai palaužyti galvą ir pakeisti mąstymo kampą, buvo projektai ir jų valdymas. Šios žinios darbe man išties pravertė“, – studijų metus prisiminė alumnas. Gavęs diplomą, jis toliau tęsė pradėtus darbus ir dėstė vienoje akademijoje.

Dėstytojavimas skatina nuolat tobulėti

Paklaustas, koks jausmas dėstyti toje pačioje švietimo įstaigoje, kurioje studijavo, Laimonas Matukas pirmiausia paminėjo studentų motyvaciją: „Kolegijos studentai įdeda daug pastangų, tik gal ne visada apie garsiai pasako.“ Asmeniniu iššūkiu jam tapo noras padaryti paskaitas įdomias ir naudingas skirtingo lygio studentams.

„Atrodo, kad nemažai žinau, tačiau studentai užduoda tokių klausimų, iš kurių suprantu, jog turiu sekti naujoves, žinoti niuansus, gerai pagalvoti. Džiaugiuosi, kad darbas kolegijoje man tapo paskata nuolat tobulėti profesinėje srityje“, – pastebėjo Laimonas Matukas.

Mannhas Kamble atvyko iš Indijos. Verslo vadyba ir marketingas – jau antros vaikino studijos Lietuvoje. Kas jį atvedė iš karštosios Indijos į Lietuvą, kurioje jis skaičiuoja šeštus gyvenimo metus? Apie studijas, kultūrinius iššūkius ir kodėl gyvenimas svetimoje šalyje taip stipriai moko gyventi dabartyje Mannhas pasakoja atvirai ir nuoširdžiai. Jūsų dėmesiui – interviu su mūsų kolegijos studentu iš užsienio!

Kaip atsidūrėte Vilniaus verslo kolegijoje?

Į Vilnių mane atvedė inžinerinės studijos, tačiau sena svajonė dirbti sau ir sukurti savo verslą manęs nepaliko. Nusprendžiau padaryti pertrauką ir kartą bevažiuodamas į darbą ant didžiulio pastato išvydau užrašą „Vilniaus verslo kolegija“. Susidomėjau, paskaičiau daugiau, nuvykau pasikalbėti ir… užsikabinau. Mane patraukė ir studijų programa, ir neformalus, šiltas bendravimas, ir standartinių auditorijų neprimenanti aplinka. Metų pertrauka, kurią buvau suplanavęs, labai natūraliai baigėsi net neįsibėgėjusi. Jaučiausi taip, tarsi viskas savaime sustojo į savo vietas.

Ir kokia studijų patirtis praėjus pirmiesiems metams?

Puiki! Pirmas semestras labai užkabino, nes studijos yra interaktyvios. Vietoj anksčiau nuolat skaitomos krūvos knygų, čia mokymosi procesas vyksta palaipsniui ir su daug praktikos. Knygas skaityti reikia, bet dėstytojas gali pateikti užduotį pačiam susirasti norimą literatūrą tam tikra tema. Mes taip pat daug dėmesio skiriame tam, kas versle ir tam tikroje srityje vyksta ne tik apskritai, o šiuo metu, kaip tai siejasi su studijuojamu dalyku. Ir taip yra visose paskaitose, tad studijuoti įdomu.

Mano grupės draugai – protingi ir šaunūs, jie man labai patinka. Su kai kuriais iš jų net dirbu tame pačiame darbe.

Kaip sekėsi adaptuotis Lietuvoje, jums visiškai naujoje šalyje?

Vilniuje gyvenu jau šeštus metus, tad nebesu naujokas. Kai pirmąkart ruošiausi vykti į Lietuvą, per daug šalimi nesidomėjau, nes man svarbiausios buvo studijos. Dabar linksma prisiminti, kai šeimos nariai, likus vos 30 min. iki išvykimo į oro uostą, pradėjo domėtis Lietuvos klimatu ir, išvydę -20 C, puolė ieškoti šiltų rūbų. Vyriška ar moteriška striukė – tai neberūpėjo! Namiškiai taip pat nerimavo dėl indiško maisto, prie kurio esu pripratęs.

Man patinka Vilnius. Susiradau draugų iš ankstesnių studijų, o vėliau, norėdamas artimiau susipažinti su lietuviais, išbandžiau įvairius būdus, pvz., kasdien mieste užkalbinti nepažįstamą žmogų. Ir man sekėsi! Draugų susiradau ir padedamas savo merginos. Šiuo metu mano ratas yra lietuviai ir užsieniečiai, draugų iš Indijos neturiu.

Kai galėjau susirasti darbą, jį radau interneto, soc. tinklų pagalba. Man labai padeda tai, kad stengiuosi išmokti kalbėti lietuviškai. Šiuo metu galiu susikalbėti apie paprastus kasdienius dalykus.

Su kokiais kultūriniais iššūkiais susidūrėte?

Nauja buvo tai, kad Lietuvoje žmonės daug labiau vertina asmeninę erdvę. Man patinka, jog lietuviai yra gan tiesūs žmonės: nevynioja žodžių į vatą, sako taip, kaip yra. Kai susirandi draugą lietuvį, žinai, kad jis yra tikras, patikimas.

Indijoje buvau pripratęs prie didžiulės kalbų, papročių, religijų ir kt. įvairovės, o Lietuvoje to nėra. Tačiau prie visko priprantama, netgi prie lietuviško oro, nes po vasaros temperatūra nekrenta iškart iki -20. Oras vėsta palaipsniui, o viską išgelbėja tinkami rūbai.

Ką patartumėte mūsų kolegijos pirmakursiams ar kitiems, svarstantiems apie studijas Vilniaus verslo kolegijoje?

Būk atviras. Svarbiausia – išlaikyti dėmesį apie savo ilgalaikius planus, kasdien būti aktyviu. Mokykis kuo įvairesnių dalykų, išnaudok visas galimybes – taip studijos Lietuvoje bus įsimintinos. Jei matai galimybę, pvz., darbo pasiūlymą „LinkedIn“, nedelsk ir išbandyk.

Labai svarbu užmegzti kuo įvairesnius ryšius ir mokytis lietuvių kalbos. Vietiniai žmonės, matydami tavo pastangas, mielai padės.

Kai atvyksi į Lietuvą, nelygink jos su savo šalimi. Tai nieko neduoda ir niekaip nepadeda. Negali viena koja būti Lietuvoje, o kita – savo gimtojoje šalyje. Turi gyventi dabartyje, čia, kur dabar esi, Lietuvoje.

Ačiū Mannhui Kamble už pokalbį! Linkime sėkmės tolimesnėse studijose!

Ką žinote apie „fintech“? Kad tai susiję su finansų rinka ir technologijomis? Kad tai perspektyvu ir šiuolaikiška? Ir viskas? Jei save matote IT srityje, paskaitę šį tekstą daugiau sužinosite apie „fintech“ nišą ir suprasite, ar tai yra jums tinkama studijų bei karjeros kryptis.

Kodėl Lietuva vadinama „fintech“ rojumi?

Kad Lietuvoje sukurtos itin palankios sąlygos vystytis „fintech“ sektoriui ir kad tai pripažįstama bei vertinama pasauliniu mastu – vis dar mažai kam žinomas faktas. Tuo tarpu skaičiai yra iškalbingi:

• Lietuva yra tarp 10 „fintech“ rinkai patraukliausių šalių visame pasaulyje („Global fintech index“, 2021 m.).
• Pasaulyje Lietuva žinoma kaip šios rinkos centras Europoje ir EU pirmauja pagal licenzijuotų įmonių skaičių („EUCLID register“, Europos bankų institucija, 2022 m.).
• Šiuo metu Lietuvoje veikia net 265 licenzijuotos ir nelicenzijuotos „fintech“ įstaigos („Invest Lithuania“, 2022 m.).
• Kasmet net 11 % išauga specialistų, dirbančių finansinių paslaugų sektoriuje, skaičius („Invest Lithuania Fintech“, 2022 m.).
• Lietuvoje veikia draugiška ir itin glaudžiai bendradarbiaujanti „fintech“ bendruomenė, padedanti jaunoms / esamoms įmonėms bei specialistams.

Kas yra „fintech“ specialistas?

Tai programuotojas, kuris supranta, kaip veikia finansų rinka, kokios technologijos joje naudojamos ir geba kurti jai reikalingus produktus. Toks programuotojas turi žinių apie finansų rinkos rizikas, reguliavimą, saugumą, blokų grandinių technologiją, dirbtinį intelektą, debesų inžineriją, pinigų plovimo schemas, net teroristų finansavimo prevenciją ir pan. Darbdaviai itin vertina šių sričių išmanymą, tad jų turint įsiliejimas į „fintech“ rinką yra daug lengvesnis ir greitesnis.

Gebėjimas nuolat mokytis, rodyti iniciatyvą, bendrauti, planuoti darbus ir laiką, kantrybė ir atidumas – šių asmeninių savybių lavinimas yra vienodai svarbus norint sėkmingai įgyvendinti projektus ir dirbti komandoje.  

Darbas „fintech“ srityje vadinama ateities profesija, kurios atstovai gali dirbti tokiose srityse kaip skaitmeninė bankininkystė, krypto valiutos, draudimas, pavedimai mobiliaisiais įrenginiais, asmeniniai finansai, akcijomis prekiaujančios programėlės ir pan. Neabejojama, kad nuolat besivystančioje rinkoje atsiras kitų naujų darbo galimybių, apie kurias šiandien dar tik numanoma.

Kaip tapti „fintech“ specialistu?

Kasmet stabiliai ir sparčiai auganti „fintech“ rinka Lietuvoje ir visame pasaulyje sukuria didelį naujų specialistų poreikį, tačiau aukštųjų mokyklų, ruošiančių tokius specialistus, Lietuvoje labai trūksta. „Vilniaus verslo kolegija yra viena iš pirmų aukštųjų mokyklų, paruošusi studijų programą, kurioje aktualizuojamas būtent finansinių technologijų kūrimas“, – sako informacinių technologijų katedros vedėja dr. Violeta Jadzgevičienė.

2023 m. žurnalo „Reitingai“ duomenimis kolegijų tarpe tarp IT krypties studijų Vilniaus verslo kolegija užima pirmąją vietą. Turėdama stiprią patyrusių dėstytojų komandą, glaudžiai bendradarbiaudama su socialiniais partneriais ir žinoma realų rinkos poreikį, Vilniaus verslo kolegija 2023 m. startavo su nauja studijų programa – programavimas finansinėms technologijoms. 

„Norint mokytis pagal šią studijų programą išankstinių finansinių žinių nereikia. Mes rengiame programuotoją, kuris įgyja žinių apie specifinę finansų rinką“, – pabrėžia dr. V. Jadzgevičienė.

Prioritetas praktikai ir realiais rinkos poreikiais pagrįstos žinios lemia, kad aukštojo mokslo diplomą gavę ir savo karjerą „fintech“ srityje pradėję Vilniaus verslo kolegijos studentai gerai suvokia, kas vyksta rinkoje, ir sėkmingai taiko įgytas žinias, o ne iš naujo mokosi naujoje darbo vietoje, nes jų studijose buvo per daug teorijos. Darbdaviai tai įvertina, nes Vilniaus verslo kolegija nuo nuo 2013 m. kasmet užtikrintai pirmauja pagal alumnų kuriamą pridėtinę vertę ir darbdavių įvertinimą.

Dar tebesimoko, o jau turi savo įmonę? Tokia yra „Team academy“ studentų kasdienybė. Pirmame kurse sugalvoję verslo idėją, įsteigę įmonę ir apšilę kojas, antrame kurse jie verslo vadybos ir marketingo mokosi vystydami savo įmonių veiklas. Tad kokie yra „Team academy“ studentų verslai ir kaip jiems sekasi?

G. Baltmiškytė po kelių bandymų įsitvirtino grožio srityje

Gintarė Baltmiškytė aiškiai žinojo – ji nori užsidirbti ir dirbti sau. Pagal savo, o ne kito sugalvotą grafiką ir sąlygas. Kažkada, po mokyklos baigimo ne kartą bandžiusi savo jėgas grožio srityje, šįkart ji praktiškai pritaikė gautas žinias ir studijai, kurioje teikė manikiūro, pedikiūro, antakių korekcijos paslaugas, suteikė naują pagreitį.

„Studijuodama gavau žinių apie verslą. Pradėjau dirbti ne dėl pinigų, o iš malonumo. Susitelkiau į kokybę ir kruopštumą. Man ne tiek svarbu klientų skaičius, o kaip ir kokį manikiūrą atlieku ar suteikiu kitą paslaugą. Ir man pradėjo sektis. Turiu nuolatinių klienčių, kurios džiaugiasi mano darbo rezultatais“, – apie pokyčius savo versle pasakojo studentė.

Turinti daugiau nei 10 skirtingų sertifikatų, įrodančių profesionalumą pasirinktoje grožio srityje, G. Baltmiškytė sako, kad studijos pagal suomišką „Team academy“ metodą ją pirmiausia patraukė praktikos gausa. „Aš gal ir nesukurčiau tokio verslo, jei to nereikalautų pats mokymosi pagal šį metodą principas. Antrame kurse įgijau drąsos ir išsigryninau, kad man priimtiniausias yra solo verslas. Iš susitikimų su įvairiais verslininkais bei įmonėmis supratau, kad dažnam pradžia būna nelengva, kad nesu viena, tad tiesiog turiu įdėti pastangų ir nesiremti vien blogomis patirtimis“, – studijų metu patirtais atradimais dalinosi jaunoji verslininkė. Ateityje ji nori plėsti savo veiklą ir įdarbinti kitus žmones.

Baltmiškytė savo paslaugas suteikia šalia kolegijos esančioje studijoje (Kalvarijų g. 127). Paslaugas rezervuokite ir darbų pavyzdžius pažiūrėkite jos „Instagram“ paskyroje @polarnails_.

M. Šalkauskas siekia pakeisti požiūrį į kanapių produktus

Mantas Šalkauskas – produktų iš kanapių entuziastas, svajonę jais prekiauti puoselėjęs apie 10 metų. Pokyčius paskatino palankūs įstatymai ir…  studijos Vilniaus verslo kolegijoje. Sukurti el. parduotuvę, atrinkti produktus, pradėti veiklą – studentui teko daug padirbėti, kad svajonė pradėtų pildytis. Jam svarbi ir švietėjiška veikla, nes Mantas siekia pakeisti žmonių požiūrį į kanapes. Tam jis pasitelkė savo el. parduotuvę, o soc. tinklų administravimui pakvietė kitą „Team academy“ studentą Kiprą Išganaitį.

„Studijų metu susiformavo kitoks mano požiūris į daug dalykų. Supratau, kaip svarbu susiplanuoti dienotvarkę, išmokti dirbti komandoje (anksčiau man tai sunkiau sekėsi), suprasti žmonių psichologiją. Įdomu iškart pritaikyti gautas žinias. Štai neseniai mokėmėsi apie apklausas, jas atlikome savo veikloje ir, pasirodo, viskas veikia“, – dalinosi M. Šalkauskas.

Verslas tokioje permainingoje srityje, kur daug besikeičiančios informacijos bei įstatymų, jiems suteikia iššūkių ir kartu motyvuoja. Artimiausiu metu studentai ketina įdarbinti trečią žmogų, o ateities planuose – fizinė parduotuvė ir plėtra Europoje.

Šalkausko ir K. Išganaičio parduodamus kanapių produktus įsigykite www.cbdpasaulis.lt

R. Aleškevič: per saldžias dovanas – į mėgstamą darbą

Robert Aleškevič taip pat užsiima el. prekyba – parduoda šventinius personalizuotus šokoladus. „Noriu, kad ši verslo idėja išliktų, o pati veikla plėstųsi toliau“, – sako studentas. Vienas iš pirmųjų savo kurse drąsiai ir atsakingai veiklą pradėjęs R. Aleškevič turėjo sukurti el. parduotuvę, pasirūpinti įvairiais leidimais, rasti sandėlį ir atlikti kitus darbus. Jei pirmame kurse kartu su studijų draugais jis tris savaites ginčydavosi dėl įmonės pavadinimo, šiandien per tą patį laiką jis nuveikia žymiai daugiau. „Turėjome susigaudyti, kas yra pagrindiniai darbai, taip pat gauti bei pritaikyti žinias apie pardavimus, verslo vystymą“, – prisimena vaikinas, kurio solo verslas šiandien perėjo į kitą etapą.

Studentas intensyviai ruošia naują tinklalapio versiją, o klientams, ieškantiems personalizuotų dovanų, suteiks didesnį pasirinkimą: be šokoladų prekiaus albumais, dėlionėmis, papuošalais, drobėmis. Siekdamas turėti daugiau finansų verslo plėtrai, jis susirado darbą, o soc. tinklų administravimą patikėjo kitam „Team academy“ studentui Ugniui Gedžiui.

„Turėti savo verslą – mano svajonė, kurią nešiojausi daug metų. Noriu turėti darbą, kuris man patiktų“, – teigia R. Aleškevič.

Personalizuotus šokoladus ir kitokias dovanas įsigykite ardovana.com

Didžiuojamės savo studentais ir kviečiame palaikyti jų verslus!

Kaip sužinoti, ką studijuoti? Vieni atsakymo į šį klausimą ieško iki paskutinės pasirinkimo dienos LAMA BPO, kiti – pagal vidinį pajautimą, tretiems viskas aišku dar mokyklos suole. Augustinas Bulbenko viduje jautė, kas jį traukia, tačiau savo pasirinkimą nusprendė patikrinti praktiškai. Šiandien, būdamas II kurso studentu, jis žino, ar šis sprendimas buvo tinkamiausias, ar studijos atitiko įsivaizdavimą ir dalinasi, ką veiks baigęs studijas. Augustino istorija – kolegijos bloge!

Augustinas Bulbenko

Būdamas 18 metų ir ką tik baigęs mokyklą bijojau priimti didelius sprendimus ir nuspręsti, ką studijuoti. Sugalvojau padirbėti ir taip suprasti, ką mėgstu, o ko ne. Ši patirtis patvirtino, kad studijuoti noriu tai, kas mane traukė dar mokyklos laikais – kūrybą naudojantis įvairiomis medijų formomis ir technologijomis.

Tuo pradėjau užsiimti nuo 12 metų. Iš pradžių tik žaidžiau, kūriau įvairius juokelius draugams pralinksminti. Laikui bėgant supratau, kad tai gali būti mano veikla ir karjera, tad į tokią kūrybą pradėjau žiūrėti rimčiau. Trejus metus padirbęs pačius įvairiausius darbus supratau, kad atėjo laikas. Interaktyvių medijų ir technologijų studjos buvo tiesiog akivaizdus pasirinkimas.

Ieškodamas, kur studijuoti, norėjau, kad aukštoji mokykla atitiktų kelis būtinus reikalavimus. Pirma, norėjau mokytis kolegijoje, o ne į universitete, nes kolegijoje yra daugiau praktikos, o ir studijų kaina man asmeniškai patrauklesnė.

Antra, norėjau studijuoti platų medijų mokslą. Man neužteko gilintis tik apie grafinį dizainą arba tik apie tinklalapių dizainą. Norėjau pilno paketo, kurį radau Vilniaus verslo kolegijos studijų programoje interaktyvios medijos ir technologijos. Pastebėjau, kad čia mokysiuos ir apie visas pagrindines medijos rūšis, ir verslo valdymo, teisės, komunikacijų.

Trečia priežastis – patogumas, kad kolegija būtų arti namų. Nemėgstu skubėti ir švaistyti laiko sėdėdamas autobuse. Dabar iki kolegijos nuvykstu per 7 minutes. Pasaka!

Prieš pradėdamas studijuoti buvau susidaręs nuomonę, kaip viskas vyks. Kaip dažnai nutinka, mano įsivaizdavimas neatitiko realybės. Viskas yra geriau negu galvojau! Kolegija suteikia visas reikiamas priemones ir pagalbą studentui, kad jis sužibėtų moksle.

Studijų kursas man labai patinka. Labai nemėgstu kalti teorijos vien tam, kad išpilčiau testą ant lapo ir užmirščiau. Įsiminti man daug labiau padeda praktika, tad esu labai laimingas, kad tik taip ir mokomės.

Vilniaus Verslo Kolegijoje studijuoju jau metus su puse. Manau, nusistatymas yra labai svarbu. Studijas derinu su darbu ir sportu, tad tinginiavimui laiko mažai. Prieš įstodamas galvojau, kad bus per sunku viską suderinti, tačiau kai darau tai, kas patinka, nesvarbu, kad tenka dirbti kiauras dienas – aš nepavargstu ir tikrai didžiuojuosi savimi. Tai svarbu palaikant tokį tempą. Taigi studijų ir darbo derinimas leido daug apie save sužinoti.

Baigęs studijas norėčiau dirbti reklamos agentūroje. Svajoju dirbti Olandijoje, nes ten gyvena dauguma mano artimiausių draugų. Noriu dirbti interaktyvių medijų srityje, o didysis mano tikslas – atidaryti savo reklamos agentūrą. Manau, čia ir panaudosiu patirtį, gautą dirbant skirtingose įmonėse ir suprantant, kaip iš tikrųjų veikia šis verslas.

Kaip mokytis, kad gyvenimas būtų subalansuotas, žinios išliktų ilgam ir taptų savastimi, o studijos neprimintų chaotiško ir sekinančio etapo su paskutinės minutės išbandymais? Kai gruodis ir sausis pilnas ne tik švenčių, bet ir įvairiausių atsiskaitymų bei egzaminų, pravers, rodos, bet koks patarimas. Ne bet kokiais, o praktiškais, išbandytais ir veikiančiais patarimais, kaip mokytis, dalinasi mūsų kolegijos dėstytojai.

Aušra Gaivenienė, „Team academy“  koučerė ir dėstytoja

• Susiplanuokite mokymuisi skirtą laiką ir įtraukite jį šalia visų kitų veiklų.
• Pasidarykite kiekvienos dienos ar bent savaitės planą ir jį įgyvendinkite.
• Ieškokite įdomių ir jums tinkančių mokymo būdų: gal tai bus kita vieta, gal mokymasis kartu su keliais grupės draugais, gal kita forma (klausymo ar skaitymo).
• Taikykite „Pomodoro“ mokymosi būdą: 25 labai intensyvaus mokymosi ir 5 min. poilsio, 25 min. mokymosi ir 5 min. poilsio. Per poilsiui skirtą laiką darykite tai, kas jums malonu, ko jums norisi: ramiai pagulėkite, pasikalbėkite su kitu žmogumi, pasidarykite arbatos ir pan. Svarbiausia – pakeisti veiklą po aktyvaus mokymosi.

Doc. dr. Gitana Neverienė, Vilniaus verslo kolegijos direktorė

• „Repetitio est mater studiorum“ (lot. „kartojimas yra mokslų motina“) – tai itin efektyvus mokymosi būdas, atskleidžiantis viso mokymosi proceso esmę ir net įrodytas moksliniais smegenų veiklos tyrimais. Mūsų smegenys linkusios daug ką pamiršti, todėl visą studijų metu gaunamą informaciją būtina kartoti. Tik tokiu atveju pasiruošimas egzaminui ar kitokiai atsiskaitymo formai bus efektyvus. 
• Informacijos įsisavinimą sustiprina ir jai priskiriama emocija bei sąsaja su kuo nors (šokiu, veiksmu, daiktu ir pan.). Tai labai individualu, todėl ieškokite, bandykite, atraskite ir taip sužinosite, kokios sąsajos jums geriausiai padeda įsisavinti konkrečią informaciją. 
• Tikrinkite įvairius informacijos įsisavinimo būdus, pvz, labiau įsimenate girdėdami ar skaitydami informaciją. Kai rasite sau priimtiniausią būdą, viską prisiminti bus daug lengviau.
• Poilsis prieš egzaminą – labai svarbu, nes jo metu smegenys turi laiką viską apdoroti, taigi neaukokite miego valandų kitoms veikloms.

Julius Balčikonis, kompiuterinės grafikos dėstytojas

Kiekvienoje disciplinoje ieškokite jums asmeniškai įdomių dalykų, temų, praktiškų pritaikymo galimybių ir pan. Kai surasite kampą, kuris jus įtraukia, sudomina, mokymasis taps galinga motyvacija , malonumu, o ne kančia.

Violeta Jadzgevičienė, dėstytoja, IT katedros vedėja

• Praktiškai patikrinkite tradicinius mokymosi būdus, kuriuos išbandė daugybė studentų ir įsitikino jų veiksmingumu: pvz., pabraukti užrašuose ar tekste svarbias vietas, užsirašyti esminius momentus ir vėliau juos perskaityti, papasakoti draugui, ką išmokote, pačiam paprašyti draugo papasakoti, ką jis išmoko.
• Mokykitės kartu su draugu. Tai motyvuoja, palaiko, taip daug lengviau sužinoti trūkstamą informaciją ar gilinantis į temas, kurias ne iki galo suprantate.
• Prieš miegą mintyse pasikartokite esminius dalykus, kuriuos tą dieną išmokote.

Aušra Kandola, turinio kūrimo medijoms dėstytoja

• Paskaitų metu konspektuokite, o vėliau dirbkite su savo užrašais: skaitykite, pasibraukite svarbias vietas (naudokite skirtingas spalvas skirtingo svarbumo informacijai pasižymėti), rašykite trumpas savo pastabas paraštėse (visa tai galima padaryti ir konspektuojant kompiuteriu). Labai svarbu bent keletą kartų perskaityti užrašus ir pakartoti juos sau ar draugui nežiūrint į užrašus. Jei informacija sudėtinga ar jums sunku ją įsiminti, dažniau skaitykite užrašus ir kartokite perskaitytą informaciją.
• Prieš egzaminą ar svarbų atsiskaitymą iš anksto sugalvokite, kuo save apdovanosite išlaikęs egzaminą, ir būtinai tai įgyvendinkite. Tai gali būti paprasti dalykai, kuriems vis pritrūksta laiko: tinginio diena namuose, išvyka į kitą miestą, ilgas susitikimas su draugais, pomėgiams paskirta diena ir pan. Tegul tai būna jūsų motyvacija mokantis, ypač kai apima tingulys, dingsta ūpas, užplūsta abejonės ar nepasitikėjimas savimi. Tokiomis dovanomis save apdovanokite ne tik už reikšmingus pasiekimus, bet ir už mažesnius, ypač mokantis dalyko, kuris jums sunkiau sekasi.

Sėkmės moksluose!

Kas yra projektinis mokymas, kuris taikomas Vilniaus verslo kolegijos studijų programose? Atrodo paprasta: gavai užduotį, įgyvendinai ir ramia širdimi parašei varnelę. Tačiau ar tikrai tai, kas skamba paprastai, yra lengvai įgyvendinama švietimo srityje? Apie projektinio mokymosi vystymą, rezultatus ir gaunamą naudą pasakoja mokymo inovacijų skyriaus vadovas Andrejus Račkovskis ir projektinio mokymo vadovė doc. dr. Virgilija Zinkevičiūtė.

Projektinis mokymas – tai verslo idėjų projektavimas čia ir dabar

Projektinis mokymas – tai mokymasis nuo idėjos konkretizavimo ir jos vystymo naudojantis projektų principais, kai aiškiai numatomas tikslas, terminas, darbų grafikas ir siekiamas rezultatas. Projektą įgyvendina komanda, susidedanti iš skirtingų specialybių studentų, o visą procesą prižiūri dėstytojai. „Kiekvienas narys susidaro planą, ką darys ir per kokį laiko tarpą. Kartu mokomasi susikalbėti su komanda, pasidalinti atsakomybę, planuoti. Taip projektinė veikla daug labiau priartina studentus prie realybės, su kuria jie susidurs baigę studijas, nes šis mokymosi būdas paremtas praktika,“– paaiškino A. Račkovskis.

Projektinį mokymą taiko geriausios pasaulio verslo mokyklos, o mūsų kolegijoje jis nuosekliai veikia nuo 2015 m., perėmus metodiką iš švietimo lyderių suomių. Idėjos įgyvendinimas, verslo pritraukimas, mokymasis dirbti komandoje, proga pačiam patirti pokyčių versle valdymą, žinių pritaikymas, galimybė peržengti vieno dalyko ribas, išėjimas iš komforto zonos – dėl šių priežasčių projektinė veikla tapo efektyviu mokymo būdu.

Račkovskis pastebi: „Projekto įgyvendinime yra daug neapibrėžtumo: ar suvaldysi procesą, ar susitarsi su komandos nariais, ar teisingai apskaičiuosi finansus, ar gebėsi dalintis darbais, o jei kažkas savo darbų neatliko – juos perimti, nes projektas laikymas įgyvendintu tada, kai pasiektas rezultatas. Šioje veikloje – kaip ir versle – studentai patiria, jog yra priklausomi nuo kitų. Tai daug duodanti patirtis“.

Kaip viskas vyksta?

Pasak doc. dr. Virgilijos Zinkevičiūtės, Vilniaus verslo kolegijoje projektinė veikla derinama su dalykų mokymu ir trunka 3 mėn.

• Studentai renkasi tematiką, kokias problemas spręs jų projektas, aiškiai suformuluoja idėją.
• Pasirašoma komandinio darbo sutartis. Joje apibrėžiamas kiekvieno nario indėlis, procentine išraiška nustatomas (ir vėliau balais paskirstomas) kiekvieno apsibrėžtas tikslas, taigi studentai patys vienas kitą vertina.
• Projekto vykdymas, kai studentai mokosi integruoti skirtingų dalykų žinias ir įgūdžius, dirbti komandoje, gauna praktikos.
• Projekto rezultatų pristatymas ir viešas gynimas. Tai su realiu gyvenimu susijęs gebėjimas, nes darbe dažnai tenka pristatyti ir apginti pasiektus rezultatus. Studentams tai ir repeticija, kaip ginti baigiamąjį darbą bei būsimus projektus. Projekto įgyvendinimą balais vertina skirtingų sričių dėstytojai.
• Individuali reflekcija, kurią po gynimo apie savo indėlį įgyvendinant projektą rašo kiekvienas studentas. Tai padeda jam suprasti, kas sekėsi / nesisekė, ką galėjo padaryti geriau ar kitaip ir pan.

Sėkmingai įgyvendinti projektai tampa veikiančiomis įmonėmis

Vilniaus verslo kolegijoje nemažai studentų, kurie projektinę veiklą panaudojo realiam verslui. Verslo vadybos ir marketingo studentų grupė atidarė vasaros kavinę Palangoje, A. Rubinsky ruošė projektą savo verslui – išmaniajai telefonų taisyklai „Can‘t stop“, kepyklėlė „Crustum“ šeimininkai – savo verslui. Sėkmingą socialinį projektą „Paguoda“ (renginys onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams) IT krypties studentai įgyvendino kartu su tuometiniais turizmo ir renginių studentais. Pagal „Team academy“ metodą verslą ir vadybą studijavę studentai sėkmingai bendradarbiavo su saulės energetikos rinkoje dirbančia įmone „Saulės grąža“.

Kitas projektinės veiklos modelis – tęstinis projektas, kai tą patį projektą atskirais etapais studentai įgyvendina per visus mokslo metus. Kiekvienas etapas yra susijęs su mokymosi dalykais, kuriais papildomas projektas. Studijų programa e. verslas išsiskiria taip vystoma projektine veikla. Jei studentas turi savo verslo idėją, po studijų jis turi pilnai paruoštą ar net veikiantį projektą.

Studentų projektai – didelė nauda įmonėms

„Kolegija stiprina projektinį mokymąsi ir siekia turėti kuo daugiau užsakomųjų projektų, kai į mus kreipiasi verslas su konkrečiais poreikiais, studentai sukuria sprendimą ir gauna įmonės apdovanojimą. Tokiu atveju komandos varžosi, kieno sprendimas laimės. Taip mokymasis tampa verslo dalimi, didėja projektų vertė ir studentų motyvacija, gaunamas finansavimas, studentai dirba realiomis sąlygomis“, – paaiškino Andrejus Račkovskis.

Vilniaus verslo kolegija nuolat glaudžiai bendradarbiauja su verslininkais, kuriems studentų įgyvendinti projektai padeda rasti sprendimą, naujų idėjų, net potencialių darbuotojų. Šalia visada yra dėstytojas – mentorius, kuris prižiūri studentų darbus, konsultuoja ir garantuoja, kad projekto rezultatas bus kokybiškas. Na, o studentams tai galimybė veikti, būti pastebėtiems ir įvertintiems už kolegijos ribų, gauti vietą praktikai ar darbui.

Įsivaizduokite: jums 30 m., turite mėgstamą darbą, puikų asmeninį gyvenimą ir… pradedate studijuoti. Kokios priežastys į studento suolą atveda žmogų, kuris sėkmingai dirba savo srityje? Sigita Daščioraitė, verslo vadybos ir marketingo antrakursė, pas mus studijuojanti savaitgaliais, pasakoja, kodėl nusprendė studijuoti, kas atsitiko pradėjus taikyti gautas žinias, ir atsako, kam vis dėlto reikalingas diplomas: jai ar darbdaviui?

Sigita Daščioraitė

Daug kas sakytų, kad diplomas – ne esminis dalykas, bet visgi pasilieku diplomo pusėje. Per savo gyvenimą esu sutikusi žmonių, kurie siekia savo karjeros ar vysto verslą be jokio diplomo ir universitetinių žinių, tačiau didžioji dalis grįžta mokytis, nes nori tapti geresniais savo srities profesionalais bei įgauti vertingų žinių.

Šiame tarpe esu ir aš. Žmogus, kuris visą gyvenimą siejo su muzika, menu ir šokiu. Gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, ir visgi suaugau su mintimi, kad noriu siekti daugiau, išmokti bei sužinoti vertingų dalykų, kurie man padės dar  stipriau atsistoti ant kojų bei labiau pasitikėti savimi kaip specialiste ir asmenybe. Pasukau visai kitu keliu – į verslo vadybą ir marketingą. Atrodo, lyg ir ne meninė šaka, kurioje pilnai save pažįstu, bet taip jau susiklostė, kad aš čia save atrandu iš naujo. Pradedu matyti kitas savo puses, kartais net pati save sugebu nustebinti. Meniškoji dvasia irgi nedingsta – kolegijos paskaitose pilna būdų pasireikšti meniškai, net ir studijuojant pagal šią studijų programą.

Taigi klausimas, kodėl aš čia? Išrėšiu tiesiai šviesiai – jauna buvau, tikrai ne tas galvoje rūpėjo, be to, kaip gali, būdamas aštuoniolikos, rinktis savo karjerą? Beprotiškai sunku nuspręsti, kai nesi tikras, kuo nori būti ir kas iš viso esi. Taigi po pirmųjų studijų supratau, kad tai ne man, kad muzikos mokytoja nebūsiu. Noriu siekti karjeros kitoje srityje. Ir šiam suvokimui man prireikė 6 metų! Kuo vyresnis tampi, tuo sudėtingiau galvoti apie mokslus ir diplomą, vis sunkiau viską suderinti vienu metu.

Dėl savo kasdien minamo tako į Vilniaus verslo kolegiją esu dėkinga geriausiai draugei – tai ji paskatino nesustoti ir pakovoti už savo vietą po saule. Nuostabu, kad kolegija yra vieta, kur galiu studijuoti savaitgaliais ir viską derinti su darbu. Pričiumpu save, kad jau dabar taikau tam tikras įgautas žinias ar patarimus, kurie darbe padeda pasiekti dar geresnių rezultatų. Paradoksas, nes prieš pradėdama studijuoti maniau, kad savo darbe tikrai viską žinau! Nebėra kur tobulėti. Pradėjus taikyti kitus principus ir įvedus naujas sistemas, iš naujo pamilau savo darbą!

Gyvenimo patirties bagažas priverčia į viską žvelgti kitomis akimis. Nebe tomis bailiomis, kurios nežino, ko nori, bet… alkanomis. Alkanomis žinių ir tikslo, kurį noriu pasiekti. Dažnai girdime, kaip šiandien bandoma naiviai išjuokti diplomus, kad tai tik popieriaus lapas ir nieko daugiau. Taip, iš esmės tai popierius, bet svarbiausias niuansas, kad tai ne įrodymas, kad jį turi, o bendras suvokimas apie paskaitų naudą, apie visą informaciją, kurią gaunu iš dėstytojų ar kurso draugų, besidalinančių savo patirtimi. Svarbiausia, kad žinočiau savo vertę ir be diplomo. Juk ką išmoksi – ant pečių nenešiosi. O diplomas – tai lyg senas, vos matomas randas. Tai priminimas, įrodymas, kad patyriau įsimintiną kelionę ir kažko pasimokiau.

Šią akimirką į diplomą žvelgiu kaip į įrankį, kuris turi rūpėti ne tiek darbdaviui, kiek tau pačiam. Tam, kad žinotum savo vertę, kad žinotum, jog gali ir padarytum tai dar kartą, nes išmokti ar atnaujinti žinias yra nuostabiausias tobulėjimo šaltinis. Aš tvirtai teigiu, kad karjera ir diplomas yra neatsiejami ir vienas kitam reikalingi, jei nori kilti karjeros laiptais, būti savo srities profesionalu ar tiesiog tapti dar labiau savimi pasitikinčia asmenybe. Žinau, kad patirsiu ir juodo, ir balto, bet eisiu tam, kad mano gyvenimo istorijoje būtų randas, primenantis apie daug dovanojusią patirtį.

Rugsėjis plūstelėjo naujais studentais, o mums smalsu juos pažinti ir sužinoti, kokia karta įsilieja į gausią kolegijos bendruomenę. Viena iš naujų pirmakursių – Kamilė Gabrielė Rakel, kurios kelionė iki Vilniaus verslo kolegijos buvo pažymėta lemtingais pasirinkimais. Koks yra jos studijų startas ir ką dar be studijavimo Kamilė Gabrielė veikia mūsų kolegijoje?

Iki studijų kolegijoje – per asmeninius išbandymus

Kamilės Gabrielės Rakel kelias iki studijų Vilniaus verslo kolegijoje patvirtina – kam lemta įvykti, tas ir įvyks. Dar 2021 m. sėkmingai įstojusi mokytis verslo vadybos ir marketingo pagal TEAM ACADEMY metodą, ji turėjo… atsiimti dokumentus. Sunkiai susirgo jai artimas žmogus, močiutė, tad Kamilei Gabrielei teko nelengvas apsisprendimas. „Mano šeima maža: aš, mama ir močiutė, todėl tapo savaime aišku, kad liksiu jos slaugyti. Šis laikotarpis mane subrandino ir užaugino. Išgyventas nerimas, didesnė atsakomybė padovanojo gyvenimišką patirtį, kuri pakeitė požiūrį į daug dalykų“, – prisiminė mergina.

Studijos pagal „Team academy“: daugiau praktikos ir galimybių

Lygiai po metų Kamilė Gabrielė  – jau tikra TEAM ACADEMY studentė.  Būdama veikli ir iniciatyvi, ji teigė nenorėjusi studijų metu mokytis vien sausos teorijos, todėl, sužinojusi apie suomišką TEAM ACADEMY metodą, iškart juo susižavėjo. „Man patiko tai, kad praktikai čia tenka svarbus vaidmuo – per ją gaunamos žinios. Kartu su diplomu gausiu ir trejus metus patirties. Tai reiškia ir daugiau galimybių“, – pakomentavo K. G. Rakel.

Su lengvu nerimu laukusi rugsėjo pirmakursė pasidžiaugė, kad mokslų pradžia jai sukelia daug gerų emocijų. „Šios studijos – lyg dovana iš dangaus! Esu be galo patenkinta jų pradžia, nes kol kas viskas sekasi taip, kad tikėjausi“, – sako Kamilė Gabrielė. Įdomūs dėstytojai, suderintas studijų ir darbo režimas, paskaitos ir grupiniai susitikimai, kuriuos, pasak studentės, galima pavadinti darbo vieta, ruošiančia jaunus žmones tobulėjimui. Ir tai jai nėra pirmoji patirtis. Kamilė Gabrielė dirba nuo 15 metų ir per tą laiką spėjo išbandyti kelias skirtingas profesijas: nuo padavėjos iki pagalbininkės renginių organizavimo įmonėje. Kolegijoje ji laukia socialinių projektų įgyvendinimo kartu su TEAM ACADEMY studentais, o antram kursui turi tikslą – pastovų darbą įmonėje, užsiimančioje įdomia veikla, pvz., reklamos agentūroje. Galbūt tokią agentūrą ji įkurs kartu su TEAM ACADEMY komandos nariais?

Tarp naujų patirčių kolegijoje – ir studentų atstovybės koordinatorės pareigos

Vilniaus verslo kolegijos studentų atstovybė – kita nauja Kamilės Gabrielės veikla, kurioje energinga pirmakursė gavo koordinatorės pareigas. Jau surengusi pirmuosius susitikimus su atstovybės veikloje norinčiais dalyvauti studentais, ji labai džiaugiasi nauja komanda. Pasak koordinatorės, „susitiko aktyvūs, idėjų kupini, veikti norintys ir nuoširdūs žmonės. Mes daug bendraujame, dalinamės sumanymais ir planais. Jau spalio 24 d. įvyks pirmasis mūsų renginys – susitikimas ir motyvuojantis pokalbis su vienu garsiu žmogumi. Artimiausiuose planuose – pažintis su tarptautiniais studentais, pirmakursių krikštynos, integruotos paskaitos su antrakursiais, fizinio aktyvumo skatinimas, kalėdinė šventė studentams“.

Studentų atstovybėje ypač laukiami antro, trečio kurso studentai, jų patirtis bei kūrybiškumas. K. G. Rakel įsitikinusi, kad dalyvavimas tokioje veikloje yra prasmingas ir naudingas. „Veikla atstovybėje kartu su studentais – tai bendruomeniškumas ir mus visus jungianti draugystė. Mes kartu praleidžiame laiką, kuriame, dalinamės. Tai kiekvienam naudinga. Bendra veikla komandoje padeda įgyti įvairių įgūdžių, pvz., problemų sprendimo, o tai neabejotinai bus naudinga ateityje“, – motyvavo naujoji Vilniaus verslo kolegijos studentų koordinatorė.

Norintys prisijungti prie Vilniaus verslo kolegijos studentų atstovybės veiklos, spauskite čia