Ką veikia Vilniaus verslo kolegijos Studentų atstovybė? Susirenka pasikalbėti ar kažką organizuoti? Tai tik savų būrelis, kuris nieko kito neįsileidžia, ar galima pasiūlyti savo idėją? Kam apskritai prie jos jungtis, jei dirbu, studijuoju ir mažai kam beturiu laiko? Apie VVK Studentų atstovybės veiklą atvirai, nuoširdžiai ir entuziastingai pasakoja trys aktyvūs jos nariai, verslo vadybos ir marketingo pagal „Team academy“ studentai. Sužinokite, kaip jie prisijungė, su kokiais iššūkiais susidūrė ir ko išmoko!

K. Taurosaitė: „Čia visi daug laisviau jaučiasi, tad ir bendrauti lengva“

„Kai, paklausta grupės draugės, sutikau dalyvauti Studentų atstovybės (SA) veikloje, atsipeikėjusi klausiau savęs, kur įsivėliau, kam man šis papildomas darbas? Veikla greitai įsivažiavo, aš įsitraukiau ir labai džiaugiuosi, kad čia esu. Aš net labiau noriu eiti į paskaitas, nes geriau pažįstu kitus studentus“, –  sako Karolina Taurosaitė, „Team academy“ trečiakursė.

R. Taurosaitė studentų stovykloje „Oskarai”, 2024 m., foto – VVK SA

SA jai tapo erdve išbandyti save rinkodaros srityje, ypač vizualų kūrime. Karolina norėjo praktiškai pasitikrinti, ar tokia veikla jai patinka. Didžioji dauguma nuotraukų ir vizualinės informacijos, kurią matote SA soc. tinkluose, yra merginos kūrybos rezultatas. „Iš pradžių buvo baisu, gal kitiems nepatiks, bet dabar nebesijaudinu. Matau, kad mano darbai tobulėja“, –  teigia studentė.

Karolina džiaugiasi, kad SA leidžia būti kitokioje aplinkoje: tarp aktyvių žmonių, neformalioje aplinkoje, kur daug lengviau susipažinti su naujais žmonėmis, studijuojančius kitus dalykus. Pasak jos, tai tampa vertingais kontaktais, jei, įgyvendinant verslo idėją, reikia žmogaus iš kitos srities. „Čia visi daug laisviau jaučiasi, todėl bendravimas yra lengvesnis. Aš pati susiradau artimų draugų. Tai gera vieta išbandyti save naujoje srityje, nes taip gali netikėtai surasti, ką nori veikti gyvenime“, – tikina K. Taurosaitė.

I. Rutkutė: „Atstovybėje atradau, ką noriu daryti po studijų“

„Dar prieš įstodama į kolegiją žinojau, kad noriu įsitraukti į SA veiklą, kad ir kokia ji bebūtų. Pamaniau, kad šis įrašas gerai atrodys mano CV, be to, gausiu realios patirties, kaip pritaikyti kolegijoje įgytas žinias“, – sako antrakursė Ieva Rutkutė.

I. Rutkutė (dešinėje) studentų stovykloje „Oskarai”, 2024 m., foto – VVK SA

Įstojusi ji taip ir padarė. Prisijungus prie SA, studentei netikėtai teko užduotis, kurios nė už ką nenorėjo daryti. SA prezidentas B. Kuprys paprašė parašyti apie Helovyno renginį. „Rašyti tekstus man nepatiko. Turėjau, sakyčiau, traumuojančios patirties. Pirmas blynas buvo prisvilęs, tačiau natūraliai susiklostė, kad man ir toliau teko rašyti soc. tinklams, el. laiškus, renginių aprašymus ir pan. Tai pakeitė mano santykį su rašymu. Dabar man taip patinka rašyti, kad po kolegijos svarstau stoti į žurnalistiką“, – neįtikėtiną istoriją papasakojo Ieva.

Aktyviai prisidedanti ir prie renginių organizavimo, idėjų generavimo, ji teigia labiau išmokusi dirbti komandoje ir aiškiai supratusi, kaip svarbu padaryti darbus iki sutartos datos. Paklausta, ką pasakytų į SA svarstantiems prisijungti studentams, antrakursė atsako: „Manau, visiems pirmąkart nedrąsu. Greitai kiekvienas atranda savo vietą, ką daryti. Prisijungti nėra taip baisu, kaip atrodo.“

N. Ramaška: „Išmokau komandinio darbo“

Trečiakursis Nojus Ramaška, prisimindamas pirmąsias dienas SA, sako, kad vidines abejones nugalėjo smalsumas: „Pamenu, jau patį pirmą vakarą kartu su SA prezidentu sudarėme renginių tvarkaraštį visiems metams. Supratau, kad tinkama kompanija yra nesustabdoma!“

N. Ramaška (dešinėje) Aukštųjų mokyklų mugėje Kaune, 2024, foto – Vilniaus verslo kolegijos archyvas

Šiandien jis yra antroji SA prezidento ranka, padedanti pačiais įvairiausiais klausimais: partnerių paieškos, renginių organizavimo, situacijų sprendimo ir kt. Per dvejus aktyvios veiklos metus jis teigia susipažinęs su naujais žmonėmis, gavęs patirties, kaip dirbti komandoje ir koks svarbus yra kiekvieno komandos nario darbas. „Šie studijų metai man yra paskutiniai, todėl noriu, kad jie taptų pačiais geriausiais, su geriausiais renginiais. O po to teks ieškoti žmogaus, kuris mane pakeis“, – juokavo Nojus.

Pasak trečiakursio, SA durys yra atviros bet kokio kurso studentams, nes jiems dažnai reikia papildomos pagalbos. „Jei turite idėją, kurią norite įgyvendinti, mes padėsime tai padaryti. O jei esate pasimetęs ir nežinote, kuo užsiimti tiek gyvenime, tiek SA veikloje, čia gali teišbandyti viską ir taip atrasti, kas patinka“, – yra įsitikinęs N. Ramaška.

Prisijunk prie Vilniaus verslo kolegijos Studentų atstovybės veiklos!

Kreipkis studentai@kolegija.lt

Prisijunk https://www.facebook.com/groups/1543609236206300

Sek IG @vvk.students

Kartu su komanda sukurti ir vystyti verslą dar studijų metu?! Skamba per daug gerai, kad būtų tiesa? Verslo vadybos ir marketingo studijos pagal „Team academy“ metodą nuo pirmo kurso moko studentus praktiškai kurti savo verslą. Tik ar tai tikrai veikia? Keturi „Team academy“ 2024 m. absolventai atsako: „Taip!“. Sužinokite, kaip jiems tai pavyko!

Mantas Vilčiauskas: „Studijos suteikė pagreitį mano verslui“

Mantas Vilčiauskas į Vilniaus verslo kolegiją įstojo jau pradėjęs įgyvendinti savo idėją, tačiau kaip veikia verslas, kokie yra jo procesai ir ypatumai giliau sužinojo būtent studijų metu. „Man labai padėjo mūsų koučerė Aušra Gaivenienė, kuri nepaprastai dėl mūsų stengėsi, nuolat rodė kryptį, kaip surasti teisingą kelią ir, turėdama daug patirties, supažindino su verslo pasauliu. Per trejus metus stipriai ūgtelėjau“, – sako absolventas.

M. Vilčiausko verslas – prekyba medžio granulėmis, kietuoju kuru, briketais ir malkomis, kuriuos žmonės naudoja būsto šildymui („Facebook“ paskyra „kurenk.lt“). Baigiamąjį darbą jis rašė su savo verslu susijusia tema, kaip į rinką atvesti naują prekės ženklą. „Šis darbas leido labiau įsigilinti į teorinius aspektus ir pritaikyti žinias versle. Jau dabar matau poveikį savo verslui, nes mūsų prekės ženklas yra matomas rinkoje ir atpažįstamas klientų“, – džiaugėsi Vilniaus verslo kolegijos alumnas.

Mantas kitiems „Team academy“ studentams pataria džiaugtis studijų procesu, megzti kuo daugiau naudingų pažinčių ir dirbti komandoje, nes, pasak jo, solo kelionės daug sudėtingesnės.

Saulė Malinauskaitė: „Nenoriu dirbti kitiems kaip robotas“

Saulė Malinauskaitė, kuri medicinos studijas Švedijoje iškeitė į gyvenimą Lietuvoje ir studijas pagal „Team academy“ metodą, paskutinius metus skyrė savo šeimos verslui. Pačias studijas ji vertina kaip puikią savarankiškumo mokyklą. „Daug ką reikia sugalvoti pačiam, išeiti iš komforto zonos, išmokti sutarti su komanda. Studijos buvo pilnos potencialo, kurį pirmame kurse nevisiškai įvertinau. Man iššūkių sukėlė ir baigiamojo darbo rašymas, nes lietuvių kalbą mokiausi tik tris klases, o toliau mokyklą lankiau Švedijoje. Viskas įveikiama tiesiog pradėjus daryti“, – teigė absolventė.

Šiuo metu Saulė pradėjo įgyvendinti naują verslo idėją maisto srityje, kurią padiktavo nemaloni darbinė patirtis. „Supratau, kad galiu padaryti geriau ir ėmiau veikti. Atlikau rinkos analizę, suradau reikiamus kontaktus, įsigijau įrangą. Nenoriu dirbti kitiems lyg robotas kampelyje, neturintis galimybės išlįsti iš komforto zonos. Man dar daug ką reikia padaryti, tačiau noriu pabandyti“, – ryžtingai dalinosi S. Malinauskaitė, nusprendusi iki galo neatskleisti konkretaus verslo sumanymo.

Kitiems „Team academy“ studentams ji linki drąsos išbandyti naujus dalykus ir naudotis visomis suteikiamomis galimybėmis, nes studijų laikas labai greitai prabėga.

Simonas Vaškūnas: „Idėja apie pasyvias pajamas tapo veikiančiu verslu“

Simonas Vaškūnas kartu su draugu kaip pagrindinę verslo idėją matė tinklalapių kūrimo verslą. Siekdami gauti pasyvių pajamų, jie sukūrė el. parduotuvę, kuri… tapo pagrindiniu jų verslu. „Pamačiau, kad realybėje viskas yra kitaip. Svarbiausia – ne galvoti ir prisigalvoti, o daryti. Eigoje pamatai, ko reikia, pavyks ar nelabai“, – asmeniniais atradimais dalinosi Simonas.

Foto – asmeninis S. Vaškūno archyvas

Dvejus metus veikiančioje el. parduotuvėje www.bonideco.com pardavinėjami įvairūs baldai ir prekės gyvūnams. Vaikinas teigia, kad kuriant verslą jis labiausiai pasinaudojo žiniomis apie įvairių dokumentų pildymą, taip pat įgavo drąsos kalbėti viešai. Kitiems „Team academy“ studentams jis pataria pradėti verslą susibūrus į mažas komandas, daugiau bendrauti ne tik savo grupėje, o ir su studentais visoje kolegijoje.

Sandra Butkutė: „Irklentės padovanojo darbo vietą“

Sandra Butkutė darbo vietą susirado susidomėjusi irklentėmis ir pradėjusi dirbti jų nuoma užsiimančioje įmonėje. Irklentės ją taip sužavėjo, kad mergina išmoko plaukti ir nuo paprastus darbus atliekančios darbuotojos pakilo iki marketingo vadybininkės pareigų.

Foto – asmeninis S. Butkutės archyvas

„Studijuodama buvau aktyvi, įgyvendindavau įvairius projektus. Būtent dėl to įmonėje man patikėjo renginių organizavimą. Taip palengva kilau pareigose. Baigiamąjį darbą rašiau apie šios įmonės marketingo vertinimą ir tobulinimo sprendimus. Gautas žinias pritaikiau praktiškai: pakeitėme veiklos strategiją, teikiame naujas paslaugas, kuriame naują reklamą“, – apie žinių taikymą versle dalinosi absolventė.

Baigusi studijas, ji toliau dirba minėtoje įmonėje, o „Team academy“ studentams linki drąsos priimti iššūkius ir nuolat išbandyti save įvairiose situacijose.

Atrask savo verslo potencialą Vilniaus verslo kolegijoje su „Team academy“!

Kur studijuoti: kolegijoje ar universitete? Tai vienas iš dažniausių klausimų, kuriuos sau užduoda besirenkantys studijas. Ieškoma vienos ar kitos pusės privalumų, kurie nusvertų trūkumus, tačiau tiesa yra paprasta – studijos kolegijoje ir universitete yra pakankamai skirtingos savo esme. Ką gausite pasirinkę studijas kolegijoje ir kuo jos apskritai išsiskiria? Visi atsakymai – šiame tekste. Paskaitykite!

Praktika grįstos studijos

Studijos kolegijoje pirmiausia yra praktika grįstos studijos. Visų studijų laikotarpiu Vilniaus verslo kolegijoje gausu praktinių užduočių per visas paskaitas, projektų įgyvendinimų, atliekamos dvi praktikos. Dažnai dėsto dėstytojai – praktikai, kurie dirbo ar iki šiol dirba savo srityje, todėl puikiai žino, kuo ji gyvena, kas vyksta rinkoje, kokie reikalavimai keliami būsimiems darbuotojams ir pan.

Tad jei esate žmogus, kuris geriau išmoksta teoriją iškart išbandydamas praktiškai, studijos kolegijoje yra tinkamiausias pasirinkimas. Praktikos pas mus gausite su kaupu!

Geresnės karjeros galimybės

Mokymasis per praktiką yra tiesiogiai susijęs su karjeros galimybėmis. Dažnas mūsų kolegijos studentas darbą susiranda praktikos metu, kurį išlaiko tiek tolimesniu studijų laikotarpiu, tiek gavęs diplomą. Į praktiką orientuotos studijos reiškia, jog disciplinos, teikiama informacija ir užduotys atspindi realią patirtį rinkoje. Kai mokomasi to, ko dabar reikia rinkoje, įsidarbinimo galimybės ženkliai padidėja.

Tai įrodo ir mūsų rezultatai. Leidinio „Reitingai“ duomenimis (2024 m.) Vilniaus verslo kolegija lyderiauja tarp visų Lietuvos kolegijų pagal alumnų kuriamą pridėtinę vertę ir darbdavių įvertinimą! Šis įvertinimas Vilniaus verslo kolegijos studentams reiškia, kad studijų metu gautos žinios ir ištobulinti gebėjimai atitinka darbdavių poreikius, o studijų programos – praktiškos, atliepiančios šiandienos verslo realybę.

Greitesnis kelias į darbo rinką

Priklausomai nuo pasirinktos studijų formos, studijos mūsų kolegijoje dažniausiai trunka 3 metus. Tai reiškia, jog galėsite greičiau įsilieti į darbo rinką ir kopti karjeros laiptais norimoje srityje.

Specializuotos studijų programos

Studijų programos mūsų kolegijoje sudarytos atidžiai stebint rinkos pokyčius ir naujoves, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, taigi yra greitai atliepiančios darbo rinkos poreikius. Pavyzdžiui, besidomintys programavimu Vilniaus verslo kolegijoje gali rinktis iš 3 studijų programų, tarp kurių yra žaidimų kūrimas, orientuotas į itin didelę ir pelningą žaidimų kūrėjų rinką. Verslo krypties studijos papildytos nauja studijų programa – grožio ir sveikatingumo verslas, kuri skirta būtent specifinės srities atstovams, norintiems kurti verslą ar dirbti šioje konkurencingoje rinkoje.

Plati tinklaveika

Apsilankymai įmonėse, susitikimai su verslo atstovais, dvi praktikos, įvairių projektų įgyvendinimai – tai puikios galimybės užmegzti naudingus ryšius, kurie vėliau praverčia kuriant savo verslą, ieškant darbo, įgyvendinant idėjas ir pan.

Mažesnės grupės 

Mažesnės grupės – tai didžiulis privalumas studentui, mat jis per paskaitas gauna daugiau individualaus dėmesio iš dėstytojų. Taip daug lengviau išmokti, įtvirtinti žinias, užpildyti spragas, gauti patarimus ir pan. Studijos tampa kokybiškesnės.

Mažesnėse grupėse besimokantys studentai daug lengviau susidraugauja, artimiau vienas kitą pažįsta, o tai yra puiki terpė veiksmingai tinklaveikai ir visą gyvenimą trunkančių ryšių užmezgimui.

Lankstus studijų grafikas

Vilniaus verslo kolegija suteikia galimybę studijuoti lanksčiai, kai galima rinktis tarp studijų formos (dieninės, ištęstinės, nuotolinės) ir studijų kalbą (lietuvių k., anglų k.). Taip suteikiama galimybė gauti aukštojo mokslo diplomą esant įvairioms gyvenimo aplinkybėms: turint nuolatinį darbą, auginant vaikus, gyvenant užsienyje, norint patobulinti lietuvių / anglų k. ir pan.

Bendruomeniškumas

Tikrasis bendruomeniškumas įmanomas tik artimiau pažįstant vienas kitą. Draugiškas ir šiltas bendravimas mūsų studentus lydi nuo pat pirmųjų dienų ir išlaikomas per visas studijas. Mes žinome studentų vardus, jų gyvenimo situacijas, todėl galime jiems labiau padėti, į juos atsižvelgti. Artimoje atmosferoje daug lengviau natūraliai atsiskleidžia individualūs kiekvieno studento gebėjimai, o tai reiškia įdomias studijas, nuoširdų bendravimą ir stiprų bendruomenės jausmą.

Mūsų studentai aktyviai dalyvauja Vilniaus verslo kolegijos studentų atstovybės veikloje, tarptautiniuose moksliniuose simpoziumuose, mokslinėse konferencijose.

Baigus studijas kolegijoje, galite pasirinkti išlyginamąsias studijas universitete ir taip gauti žinias bei išsilavinimą kitokio pobūdžio švietimo įstaigoje.

Nuo tada, kai 2022 m. lapkritį pasirodė „Chat GPT“, šis išradimas stipriai paveikė švietimo sritį. Studentai apsidžiaugė, dėstytojai susiėmė už galvų, nes dirbtinis intelektas iš esmės ėmė keisti supratimą, koks nuo šiol taps mokymasis. Geriausias plagiavimo įrankis, grėsmė žmogui, tobuliausias XXI a. išradimas – DI sulaukė įvairių vertinimų. Prabėgus pirmai nuostabos bangai ir artėjant Vilniaus verslo kolegijos organizuojamai mokslinei – praktinei studentų konferencijai apie DI, paklausėme mūsų studentų ir dėstytojų nuomonės apie DI: ar naudoja ir kokiais tikslais, su kokiais iššūkiais susiduria.

Kristijonas Jankūnas, logistikos verslo pirmakursis

Foto – asmeninis K. Jankūno archyvas

„Aš stengiuosi nenaudoti DI, nes noriu, kad veiktų mano galva. Į DI žiūriu skeptiškai, nes jis viską padeda ant lėkštutės, o žmogui nieko daryti nereikia. Vis dėlto manau, kad ateityje jo reikės. Jei DI naudojamas dizaino kūrimui, logotipams, tai geras įrankis, tačiau tekstų generavimui jo nenaudoju. Jei reikia ieškoti informacijos, surasti sąvokas ir pan., tam geriau tinka „Google“. Geriau pačiam paieškoti, daugiau paskaityti ir studijuoti savarankiškai. Tame matau didesnę naudą.“

Ernestas Jancevič, verslo vadybos ir marketingo pagal „Team academy“  metodą pirmakursis

„DI sukelia dviprasmiškus jausmus: džiaugiuosi, kad jis yra, nes labai palengvina studijoms skirtų užduočių atlikimą, bet kartu ir gąsdina, nes kuo toliau, tuo labiau DI tobulės, o mes, žmonės, nebebūsime savarankiški. Aš pats DI naudojuosi daug, beveik visoms paskaitoms, ypač susijusiomis su projektais. Tai yra mano pagalbininkas, kai trūksta idėjų, nežinau, kokią skaidrę įterpti ir pan.

Manau, nereikia tiesiog kopijuoti visko, ką pateikia šis įrankis. Svarbu daryti pagal save.

Jei mane spaudžia laikas ir žinau, kad galiu užduotį atlikti pasinaudodamas DI, viskas priklauso nuo motyvacijos ir paskaitos, ar ji man patinka, ar patinka dėstytojas. Tuomet nusprendžiu, kaip stipriai remsiuosi DI.

Na, o jeigu DI pradingtų, man nekiltų sunkumų, nes šis įrankis atsirado neseniai, iki tol viską pats dariau. Tiesiog reiktų ilgiau pasėdėti ir pagalvoti.“

Victor Eso Orok, verslo vadybos ir marketingo pirmakursis

„Manau, DI yra geras įrankis, tačiau ne šimtu procentų. Aš jį daugiausia naudoju norėdamas išsiaiškinti tam tikrus žodžius, taigi šitaip lengviau ir greičiau suprantu skaitomą tekstą. Jei tokius žodžius turiu panaudoti rašomame tekste, pakeičiu juos savais. Jei nepavyksta, tuomet renkuosi DI pagalbą. Beje, jei šalia yra žmogus, kurio galiu paklausti, visada renkuosi žmogaus pagalbą.

Kartais, kai susimąstau apie DI, man pasidaro neramu, nes bijau priklausyti nuo šio įrankio, kad be jo nesurasiu reikiamos informacijos. Jei atsitiks taip, kad DI pakeis žmogų, tuomet bus tikrai baisu. Štai dėl ko DI nauda yra dviprasmiška.“

Irena Seniut, Užsienio kalbų katedros vedėja

„Studentai tikrai naudojasi DI, bet studijuojant kalbą, kai reikia išmokti rašyti, DI labiau pakiša koją negu padeda. Pirma reikia žinoti, kas yra geras tekstas, parašytas anglų ar bet kuria kita kalba, kokios jo savybės. Tik tada galima pasitelkti DI, nes gebėsi surasti, kokią frazę, sakinį ir pan. reikia pakoreguoti savo ar DI sukurtame tekste.

Per paskaitas darome eksperimentą: tą pačią užduotį atlieka studentai ir DI, o tuomet lyginame, analizuojame parašytus tekstus. Studentai greitai pamato skirtumus, atpažįsta DI parašytą tekstą ir supranta, kad tai yra dirbtinis tekstas. Dažnam paaiškėja, kad jis pats rašo aiškiau, gražiau, įdomiau.

Žmogui, kuris moka gerai rašyti, DI yra geras pagalbininkas, nes padeda sutaupyti laiko, pagerinti rutininius darbus ir pan. Studijuojant jis tinka lyginant, analizuojant, ieškant kritikos. Tačiau reikia būti atidžiam ir tikrinti šio įrankio pateiktus faktus, nes jis sukuria neegzistuojančias nuorodas, autorius, straipsnius ir kt. Tokiais atvejais yra greičiau ir lengviau pačiam susirasti informaciją.

Naudojimasis DI priklauso nuo gebėjimo sukurti tinkamas užklausas, o tai ne visiems studentams gerai sekasi.

Man kaip dėstytojai didžiausias iššūkis yra vertinime, nes noriu vertinti asmeninį studento gebėjimą, o ne DI indėlį.“

Ignotas Mendelis, „Team academy“ verslo vadybos ir marketingo pirmakursis

„DI naudoju beveik kiekvieną dieną įvairiose veiklose: studijoms, darbui, kasdieniam gyvenimui. DI man yra idėjų šaltinis. Vėliau pasirinktą idėją panaudoju pagal save ir likusius darbus darau pats.

Manau, viskas priklauso nuo to, kaip mes naudojame DI. Jei viską, ką pagal užklausą pateikia DI, imame tiesiogiai ir patys negalvojame, garantuoju, kad tapsime robotais. Jei tik dalį, o toliau galvosime patys, nemanau, kad tai blogas dalykas, kad tai gali pakenkti.“

Dr. Violeta Jadzgevičienė, IT katedros vedėja

„IT krypties studentai labai plačiai naudojasi DI, o viskas priklauso nuo paties studento. Tai yra geras įrankis, jei nežinai, kaip išspręsti tam tikrą užduotį, o DI pasiūlo įvairių variantų. Jei studentas kritiškai vertina DI pateiktą informaciją, pats ieško šią informaciją įrodančių šaltinių, tuomet puiku. Žinoma, aš kaip dėstytoja kai kada, žiūrėdama į rezultatą, kurį studentas pateikia pasinaudodamas DI, šiek tiek nusiviliu, nes pamatau ne studento, o DI įdirbį. Tuomet man iškyla didžiausias iššūkis – kaip įvertinti? Dar vienas iššūkis – plagiavimo ir autorystės, nes darbą studentas pateikė kaip savo, nors atliko jį naudodamasis DI.

Manau, kad ateityje dings automatinis žinių vertinimas naudojant testus. Reikės pokalbio su studentu, kad jis paaiškintų savo darbą, kad įrodytų, jog supranta.

Taigi negaliu pasakyti, kad DI kenkia. Tiesiog jį reikia prisipratinti. Taip pat svarbu suprasti, kad DI generuoja atsakymą iš turimos informacijos. Jis nesako „nežinau“. Jei nežino atsakymo, jį sukuria iš to, ką turi. Ir tai nebūtinai yra teisingas atsakymas. Taigi DI kaip įrankis nėra tobulas.“

Mokslinė – praktinė studentų konferencija „Dirbtinio intelekto integracija aukštojoje mokykloje: iššūkiai ir galimybės“ vyks gegužės 30 d. 10-15 val. Saltoniškių 2. Konferencijoje galima dalyvauti ir nuotoliniu būdu.

Daugiau informacijos – https://www.kolegija.lt/konferencija/

Dizaino mąstysena – viena iš šiuolaikinių disciplinų, kurios mokosi Vilniaus verslo kolegijos studentai. Kas tai per disciplina ir kuo ji padeda studentų karjerai bei asmeniniam tobulėjimui? Pakalbinome Vilniaus verslo kolegijos dėstytoją Viliją Džiovėnaitę, kuri papasakojo, kad dizaino mąstysena nėra susijusi su vaizdais ir kodėl ją taiko startuoliai bei didžiosios kompanijos.

Kas tai yra dizaino mąstysena?

Dizaino mąstysena yra metodologija, kurios pagalba mes kuriame pokyčius, paremtus klientų, vartotojų ar įmonės darbuotojų įžvalgomis. Ši metodologija apima du esminius dalykus: pokytį (mes įvardiname ir sprendžiame problemą, naudodami įvairias praktikas) ir faktą, kad pokytis vyksta remiantis tuo, ko reikia mūsų klientui, susiduriančiam su tam tikra problema.

Vienas iš dizaino mąstysenos pradininkų – kompanija „Ideo“, kuri pakeitė požiūrio kampą, kad per dizainą galima spręsti problemą.

Sprendžiant iš pavadinimo, kyla pirminis įspūdis, jog dizaino mąstysena yra susijusi su vaizdais. Ar tikrai taip yra?

Angliškai dizaino mąstysena vadinasi „design thinking“, ir žodį „design“ pirmiausia reikia suvokti kaip veiksmažodį. Įvardinę problemą, su studentais projektuojame, dėliojame, konstruojame sprendimus, tad taip ir atsiranda dizainas. Jį galima pavadinti sprendimų dizainu. Pati metodologija turi labai daug skirtingų įrankių, taigi jais naudodamasi žmonių grupė turi galvoti ir atsirinkti, kurie įrankiai tinka išspręsti problemą.

Kaip vyksta jūsų paskaitos?

Tai nėra klasikinės paskaitos, kur dėstytojas kalba, o studentai konspektuoja. Tai paskaitos, paremtos praktika. Studentų grupė pati sugalvoja jiems visiems aktualią problemą, ją apsibrėžia, o tada mokosi ieškoti sprendimų remdamiesi dizaino mąstysenos metodologija. Ji susideda iš penkių etapų, apie kuriuos studentai gauna teorinių žinių, o didžiąją dalį paskaitų sudaro praktika.

Labai daug įrankių paremti kūrybiškumu, tad per paskaitas studentai jį lavina žaisdami, spalvindami, konstruodami ir pan., tačiau būtent per tokį kūrybišką konstravimą vyksta pokalbiai, gilinimasis ir sprendimų paieškos.

Kaip dizaino mąstyseną studentai gali pritaikyti būsimoje profesinėje veikloje?

Pasaulis nuolat keičiasi, o dizaino mąstysena kalba apie pokytį, kurį galime įgyvendinti labai greitai. Šiuolaikiniame verslo pasaulyje anksčiau vyravęs modelis, kad verslas pats įvardina problemą ir iš kitų gauna sprendimą, nebeveikia, todėl dizaino mąstysena sparčiai populiarėja kaip efektyvus įrankis. Jis efektyvus dėl to, kad kiekviename etape vyksta nuolatinis bendradarbiavimas su klientu. Įvardindami problemą ir žingsnis po žingsnio ieškodami sprendimų nuolat įtraukiame klientus ar įmonės darbuotojus ir gauname grįžtamąjį ryšį. Taip surandamas iš tiesų veikiantis, o ne primestas, kažkieno kito sugalvotas sprendimas.

Bet kokiame versle, kuriame reikia idėjų, kuris pats iš savęs prašo pokyčių, sėkmingai pritaikoma dizaino mąstysena: nuo vadovavimo iki verslo vystymo, nuo žmogiškųjų išteklių (angl. „human resources“) iki verslo rizikos ir pan. Daug kas priklauso nuo konkrečios verslo srities.

Dizaino mąstyseną kaip metodologiją pasitelkia tiek startuoliai, tiek didžiosios kompanijos, ieškančios pokyčių organizacijos viduje ar versle.

Ko dar studentai išmoksta per dizaino mąstysenos paskaitas?

Lavinami tokie XXI a. svarbūs gebėjimai kaip kūrybiškumas, komandinis darbas, nes tai komanda paremta praktika, kuri moko išgirsti, įsiklausyti, pačiam pasakyti savo nuomonę. Į pagalbą pasitelkiamos įvairios technologijos, mob. programėlės, taigi ugdoma ir kūrybiško naudojimosi technologijomis kompetencija.

Darbas komandoje čia ypač svarbus, nes kiekvienas komandos narys skirtingai suvokia problemą, taigi studentai mokosi išgirsti kitokias nuomones. Kuo skirtingesni komandos nariai, tuo unikalesnį, mažiau nuspėjamą sprendimą galima sugalvoti. Komanda taip pat suteikia motyvacijos, kai sprendimo paieškos užtrunka.

Per paskaitas kai kurie studentai mokosi išdrįsti pasakyti savo idėją, nuomonę, kad ir kokia keista ji bebūtų, o aktyvesni, priešingai, – neužgožti kitų, įsiklausyti. Taip ugdomas suvokimas, kad visi komandoje, nepaisant patirties, brandos, amžiaus, asmeninių savybių, yra lygūs ir kad visi kartu bendradarbiaudami suras sprendimą.

Ar galima dizaino mąstysenos metodologiją pritaikyti asmeniniam tobulėjimui?

Žinoma! Pavyzdžiui, jei neaišku, kur pasukti savo karjerą, kokį tikslą išsikelti ar kaip jo pasiekti, tai galima sužinoti pasitelkiant dizaino mąstysenos metodologiją. Kadangi tai aiškiai apibrėžta metodika, ji taikoma nuosekliai, žingsnis po žingsnio. Sau užduodami klausimai, ieškoma sprendimų, jie įgyvendinami, vėl grįžtama prie klausimų, kas veikia, kodėl sugalvoto sprendimo netaikiau, kas trukdė, ką turiu keisti ir pan.

Sakykime, jei žmogus nori rašyti, jis klausia savęs, kur galėčiau pradėti rašyti, kam rašyti, apie ką rašyti ir pan. Taip po mažą žingsnelį sudėliojimas suvokimas, ką ir kaip daryti.

Tokiu būdu galima išsiaiškinti, ar apskritai išsikeltas tikslas iš tiesų yra mano. Net jei išsikelto tikslo neišpildau, atrandu, kodėl taip atsitiko, kas neveikia. Tai yra nuolatinių atradimų, savirefleksijos ir bandymų kelias.

Kaip matome, dizaino mąstysena veikia tik tada, kai yra taikoma praktiškai.

Pirma foto – asmeninis V. Džiovėnaitės archyvas

35 tūkst. sekėjų „TikTok‘e“, 113 tūkst. sekėjų „Instagram‘e“ ir idėjos, su kuriomis atsikelia kiekvieną rytą galvodama, kaip jas įgyvendinti savo soc. medijų paskyrose, – tokia yra Omotolani Enwereji kasdienybė. Jai patinka tai daryti, ji iš už uždirba, tad kam sparčiai populiarėjančiai merginai reikalingas aukštojo mokslo diplomas? Apie tai, kodėl studijuoja Vilniaus verslo kolegijoje ir kaip tapo influencere, dalinasi Omotolani Enwereji.

Nuotrauka – asmeninis O. Enwereji archyvas

Tapti influencere paskatino reali gyvenimiška situacija

Omotolani į Lietuvą atvyko iš Nigerijos. Ji jau turėjo filmavimosi kine, modelio darbo užsienyje patirties, o pastaruosius kelerius metus didžiausią dėmesį skiria influencerės karjerai. „Idėja rimtai pažiūrėti į šią veiklą atėjo per patirtį Dubajuje. Kartu su kitais modeliais laukėme influencerės, kuri turėjo pareklamuoti mūsų renginį. Panagrinėjau jos paskyrą, pamačiau, ką konkrečiai ji turėjo padaryti, sužinojau, kiek už tai uždirbo. Po šio įvykio supratau, kad ir aš galiu tuo užsiimti. Esu drąsi prieš kamerą, komunikabili, tad nusprendžiau pabandyti“, – lemingą sprendimą prisiminė studentė.

Per kelerius metus jai pavyko stipriai užauginti paskyras „TikTok‘e“ ir „Instagram‘e“, (@heytolani) daug ko išmokti, atrasti mėgstamą veiklą ir įveikti ne vieną psichologinį iššūkį. Nuolat sekti naujoves ir iškart jas taikyti, galvoti naujas idėjas, skatinti savo kūrybiškumą – tai tik viena veiklos pusė. Sekėjams nematoma darbo pusė, pasak Omotolani, primena darbą biure. Ji bendrauja su klientais el. paštu, turėjo išmokti, kaip save pristatyti, išsiaiškinti mokesčių klausimus, rašyti scenarijus vaizdo įrašams ir pan.

„Anksčiau vengdavau save vadinti influencere, nes jaučiausi, kad nesu to verta. Su laiku šis jausmas dingo. Klientai išmokė labiau pasitikėti savimi. Jeigu jiems mano paskyros ir tai, ką jose darau, patinka, kodėl turėčiau jaustis blogai?“ – atviravo Omotolani.

Veikla soc. tinkluose pakeitė merginos karjeros kryptį. Kažkada aktyviai siekusi tapti modeliu ir iš to uždirbti, ji sako, kad šiandien dėl modelio karjeros nebesiverčia per galvą. Pasak studentės, „tai vis dar yra viena iš veiklų, kuria užsiimu, tačiau mano prioritetas šiandien yra verslas ir influencerės darbas“.

Į Lietuvą – gauti žinių ir diplomo

Verslo studijos anglų kalba ir aukštojo mokslo diplomas – štai dėl ko O. Enwereji atsidūrė Lietuvoje ir Vilniaus verslo kolegijoje. Gavusi draugo rekomendaciją, ji kolegiją pasirinko dėl verslo vadybos ir marketingo studijų programos, tarptautinės aplinkos, kurioje nesijaus nejaukiai, ir modernios aplinkos. Be to, mergina visada domėjosi verslu, šiuo metu taip pat turi idėjų, kurias bando įgyvendinti, tad nusprendė, jog tai padaryti padės studijos. „Aš siekiu žinių ir aukštojo mokslo diplomo. Tai daug geriau nei tiesiog kursai, nes diplomas parodo mano išsilavinimą. Tai kartu ir prestižas, nes visuomenė vertina aukštojo mokslo diplomą,“ – priežastis, kodėl nusprendė studijuoti, paaiškino mergina.

Nuotrauka – asmeninis O. Enwereji archyvas

O. Enwereji: „Aš uždirbu iš neigiamų komentarų“

Užteko pusmečio studijų, kad Omotolani įsitikintų savo sprendimo teisingumu, nes jau dabar paskaitose gauta informacija padeda ir verslo idėjų įgyvendinimui, ir influencerės karjerai. Pasak studentės, jai labai padėjo naujos žinios iš psichologijos, asmeninio prekės ženklo ir ekonomikos sričių. Jas taikydama, pastebėjo ir išaugusį pasiekiamumą soc. tinkluose.

Verslininkės žvilgsniu studentė vertina ir komentarus, kurių sulaukia įvairių. „Neigiami komentarai manęs neveikia. Į neigiamus žodžius kažkas visada norės atsakyti teigiamai, apginti, pasakyti savo nuomonę, taigi po vaizdo ar teksto įrašo soc. tinkluose užverda diskusija. Gausūs komentarai populiarina mano turinį, kurį pamato potencialūs klientai, taigi galima sakyti, kad uždirbu ir iš neigiamų komentarų“, – paaiškino O. Enwereji.

Adaptuotis Lietuvoje sekasi puikiai

Paklausta, kaip jai sekasi adaptuotis Lietuvoje , studentė džiaugiasi studijų draugais ir tuo, kad jauni žmonės Lietuvoje kalba angliškai, tad su jais lengva bendrauti. „Aš mokausi lietuvių kalbos, savo paskyrose dalinuosi patirtimi, kaip man sekasi gyventi Lietuvoje, vis sužinau kažko naujo ir studijuoju tai, kas man patinka. Visa tai yra labai įdomu, tad džiaugiuosi šia patirtimi“, – sako Vilniaus verslo kolegijos studentė.

Kokios pirmos mintys jums šauna į galvą pagalvojus apie programavimo finansinėms technologijoms studijas? Nesuprantate, apie ką jos? Atrodo per sunku? Kad reikia išmanyti finansus? Svarstote, ar bus kur įsidarbinti? Jei taip, skaitykite toliau, nes šie klausimai reiškia tik viena – kad trūksta patikimos ir aiškios informacijos. Tad kokie klaidingi mitai sklando apie FinTech studijas?

1. FinTech studijos – pirmąkart girdžiu ir nesuprantu

Jei pirmąkart išgirdote studijų programos pavadinimą programavimas finansinėms technologijoms (arba FinTech), nenuostabu. Ši profesija prieš 20 m. net neegzistavo. Apie ką ji? Kalbant paprastai, FinTech specialistas yra programuotojas, žinantis, kaip veikia finansų rinka, ir kuriantis produktus, kuriais vėliau naudojasi daugybė žmonių. Taip finansinės paslaugos, pradedant nuo taupymo, investavimo ir baigiant kriptovaliuta ir „blockchain“, tampa prieinamos kuo daugiau žmonių. Iš esmės tai yra programavimas konkrečioje srityje, apjungiant programavimo ir finansinių technologijų žinias.

Beje, Lietuvoje studijos FinTech srityje – vis dar retenybė, o Vilniaus verslo kolegija yra bene vienintelė vieta, kur galima studijuoti programavimą finansinėms technologijoms.

2. Kad galėčiau studijuoti, turiu išmanyti finansus

FinTech specialistas – ne finansininkas ar ekonomistas. Specifinių žinių iš šių sričių nereikia turėti. Studijuodami programavimą finansinėms technologijoms susipažinsite, KAIP veikia finansų rinka, ko reikalauja finansų institucijos. Tokia bendro pobūdžio informacija reikalinga tam, kad galėtumėte geriau kurti įdomius, paklausius, inovatyvius sprendimus ir produktus.

Studijų metu pagrindinis dėmesys skiriamas programavimui, įvairioms jo kalboms, tokioms šiuolaikiškoms disciplinoms kaip debesų kompiuterija, kibernetinis saugumas, dirbtinis intelektas ir pan. Tad nesvarbu, turite kažkiek žinių apie finansų rinką ar visiškai nieko neišmanote, drąsiai galite studijuoti pagal šią studijų programą.

3. Studijuoti programavimą finansinėms technologijoms yra labai sunku

Jei programavimas yra jūsų pomėgis, į kurį pasineriate prarasdami laiko pojūtį, ši studijų programa nėra sudėtingesnė už kitą Vilniaus verslo kolegijos studijų programą – programavimas ir internetinės technologijos Skirtumai tarp šių programų yra ne sudėtingume, o turinyje.  Programavimo finansinėms technologijoms studijų programa ruošia specialistus konkrečiai ir specifinei finansų rinkai. Plačiau apie tai pasakoja Vilniaus verslo kolegijos IT katedros vedėja dr. Violeta Jadzgevičienė.

4. Ar, baigęs studijos, turėsiu darbo?

Visame pasaulyje FinTech sektorius yra vienas sparčiausiai augančių, nes vis daugiau operacijų ir paslaugų atliekama skaitmeninėje erdvėje. Štai keletas iškalbingų faktų:

• Lietuva yra tarp 10 FinTech rinkai patraukliausių šalių visame pasaulyje („Global FinTech index“, 2021 m.).
• Esame šios rinkos centras Europoje, turintis 263 licenzijuotas ir nelicenzijuotas įstaigas („EUCLID register“, Europos bankų institucija, 2022 m.).
• Per 2022 Lietuvoje FinTech specialistų skaičius išaugo 18,6 % (apžvalga „The FinTech Landscape in Lithuania“, skelbė Lietuvos bankas).
• 2022 m. FinTech įstaigos pritraukė 67,9 mln. Eurų investicijų, o tai yra 13 % visų investicijų į Lietuvos bendroves (apžvalga „The FinTech Landscape in Lithuania“, skelbė Lietuvos bankas).

Būtent dėl puikiai visame pasaulyje vertinamos Lietuvos pozicijos FinTech rinkoje ir dėl aukštos darbuotojų paklausos, FinTech specialistai lengvai darbą ras visame pasaulyje. Apie didelį šių specialistų poreikį kalba ir Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos valdybos narys Ričardas Jaščemskis Ričardas Jaščemskis.

5. FinTech specialisto darbas – monotoniškas ir nekūrybiškas

FinTech sritis yra nepaprastai dinamiška ir nuolat besikeičianti, todėl suteikia naujų iššūkių, skatina nuolat mokytis, pritaikyti naujus įgūdžius. Dėl nuolatinio ir spartaus rinkos vystymosi FinTech specialistai tampa inovacijų kūrėjais, aktyviai dalyvaujančiais naujų technologijų ir sprendimų kūrime. Jie turi ieškoti įvairių sprendimų, analizuoti duomenis, tobulinti vartotojo patirtį, kurti verslo modelius ir pan., tad kūrybiškumas, išreikštas programavimo kalba, yra kasdienis palydovas.

FinTech yra globaliai veikianti rinka, tad bendravimas su komandomis iš skirtingų šalių ir kultūrų suteikia įdomios bei unikalios patirties. Darbas tokiose komandose dovanoja galimybę išbandyti savo skirtinguose vaidmenyse, pradedant nuo programuotojo ir baigiant projekto vadovu.

Dar truputį pasimokysiu ir tada eisiu miegoti. Padarysiu dar vieną užduotį ir tada susitiksiu su draugais. Dar keli puslapiai, ir viskas, o tada… Jei taip galvojate ir jei „tada“ vis neateina, jei bandote suspėti, išmokti, padaryti dar ir dar vieną dalyką savo miego, bendravimo, asmeninio gyvenimo sąskaita, vadinasi, šis tekstas yra jums. Dalinamės vertingais patarimais, kaip išlaikyti balansą per intensyvų sesijos laikotarpį ir pasirūpinti savo emocine sveikata, kuri nepaprastai veikia mūsų kasdienį gyvenimą.

Planuokite poilsio laiką

Visi girdėjome, kaip svarbu planuoti darbus, tačiau realybė tokia, kad dažnai mūsų dienotvarkė būna prigrūsta užduočių, tarp kurių nėra kur įsiterpti gyvenimui. Planuoti poilsio laiką ir be kaltės jausmo juo mėgautis nepaisant padidėjusio užimtumo – tai yra daug svarbiau ir duos daug daugiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Išeiti pasivaikščioti, pamiegoti, pasiklausyti muzikos, pasportuoti – tai tik keletas paprastų ir efektyvių dovanų sau, kurios padės išvėdinti galvą.

Susikurkite realius tikslus

Užduotis atrodo tokia didelė, jog apima panika vien apie ją pagalvojus? Nežinote, nuo ko pradėti? Suskaidykite užduotį į mažesnius etapus, realiai įvertinkite, per kiek laiko galite ją atlikti, ir kasdien mažais, bet užtikrintais žingsneliais eikite tikslo link. Tai padės išvengti streso, įtampos ir nusivylimo. Priešingai – kasdien įvykdyti etapai pripildys jūsų kasdienybę pasitenkinimu ir suvokimu, kad jums sekasi.

Bendraukite

Per egzaminų sesiją geriausiai jus supras studijų draugai, tad kasdien išlaikykite su jais ryšį. Atviri pokalbiai apie iškilusius klausimus, susikaupusias emocijas patvirtins, kad esate ne vienas, turite į ką atsiremti, kad yra, kas jus supranta. Savo emocijomis pasidalinkite su dėstytojais, šeimos nariais, draugais, nes visus mus vienija bendras dalykas – žmogiškumas ir supratingumas.

Stebėkite savo jausmus

Būkite dėmesingi sau. Mūsų emocijos kasdien vis kitokios. Jei vieną dieną jaučiatės pervargę, skirkite daugiau laiko poilsiui. Galbūt kitą dieną turėsite daugiau energijos, tad padarysite šiek tiek daugiau. Neignoruokite liūdesio, apatijos, vienišumo jausmo, nes tai lygiai tokios pat emocijos kaip džiaugsmas, laimė, ramybė. Įvardinkite sau, kaip jaučiatės, ir išsakykite emocijas draugams, šeimos nariams. Tuomet jausitės daug lengviau!

Mokykitės streso valdymo

Egzaminų sesija gali būti puikus momentas pradėti mokytis streso valdymo technikų, kurias norėjote išbandyti, bet vis atidėliojote. Kvėpavimo pratimai, meditacija, jogos pratimai, dėmesingas savęs stebėjimas – tai efektyvūs būdai nurimti ir su nauja jėga tęsti mokymąsi. Nuo ko pradėti ar kaip gilėti šiose srityse, rasite daug informacijos „YouTube“ ar specialiose programėlėse.

Rašykite

Išrašyti susikaupusias mintis ir emocijas – nuostabus, per šimtmečius patikrintas būdas. Jis itin padės geriau pažinti save, susigaudyti jausmuose, surasti būtent jums padedančius būdus, kaip viską įveikti. Jei nedrąsu išsisakyti artimiesiems, dienoraštis taps patikimu draugu. Išsisakyti, pajausti palengvėjimą ir toliau tęsti, ką pradėjote, bus daug paprasčiau.

Sportuokite

Fizinė veikla – ideali alternatyva protinei veiklai, kuri sesijos metu gali išties išsekinti. Intensyvus pasivaikščiojimas, bėgimas, treniruotės sporto salėje padės sumažinti stresą, nerimą, įtampą ir pagerinti nuotaiką. Jei tingisi ar nėra energijos prisiversti, pasportuokite bent 10 min. ir stebėkite, kaip jausitės po to.

Pamiegokite

Jei ko nespėjame, pirmas dalykas, kurį paaukojame, yra miegas. Viena kita diena su mažiau miego valandų stipriai nepakenks, tačiau jei tai tampa jūsų kasdienybe, poilsio trūkumas stipriai veikia emocinę sveikatą. Kai esate nepailsėjęs, greičiau susierzinate, viską daug labiau sureikšminate, labiau save kritikuojate, jaučiate daugiau nepasitenkinimo. Kokybiškas poilsis visa tai stebuklingai išsprendžia, tad nesijauskite kaltas, kad naktį miegate!

Skirkite laiko sau

Bent valanda sau veikiant tai, ką mėgstate, arba tiesiog leidžiant sau sąmoningai nieko neveikti, yra nepaprastai vertinga dovana. Ji padeda puoselėti ryšį su savimi, geriau save pažinti, išgirsti, kokie yra tikrieji jūsų poreikiai, ir išties kokybiškai pailsėti.

Išsiaiškinkite savo prioritetus ir tikslus

Egzaminų sesija gali tapti raktu, padedančiu labiau įsigilinti ir sąžiningai sau atsakyti į klausimus, ko norite ir ko siekiate. Kai turite aiškius atsakymus, tai tampa vidine motyvacija, suteikiančia jėgų, kai norisi patingėti, atidėti darbus, kai atrodo, jog nesugebate, jog per sunku. Kartu tai padeda nukreipti visą dėmesį ir pastangas į tai, kas jums iš tiesų yra svarbu. Šitokiu būdu eliminuojami nereikšmingi dalykai, kurie jus blaško, eikvoja energiją, sukuria jausmą, kad visko yra per daug vienu metu.

Planuokite laiką ir darbus

Susikurkite ir užsirašykite veiksmingą laiko bei darbų planą, būtinai įtraukdami laiką poilsiui. Tai padės išlaikyti balansą, studijuoti produktyviai, paskirstyti darbo krūvį. Toks režimas suteikia pasitenkinimo savimi jausmą, pasitikėjimą savimi, geros nuotaikos ir leidžia be sąžinės graužimo mėgautis poilsiu.

Kreipkitės pagalbos

Jei, nepaisant pastangų, visko yra tiesiog per daug ir jaučiate, kad sunku susitvarkyti su užplūdusiomis emocijomis, kreipkitės pagalbos. Nuoširdus pokalbis su dėstytojais ar kolegijos administracija padės išspręsti tokius dalykus kaip pakoreguotas atsiskaitymų tvarkaraštis. Apsilankymai pas psichologą padės sumažinti stresą, giliau pažinti save ir atrasti išeitis iš susidariusios situacijos. Kreiptis pagalbos – tai meilės sau išraiška, kai priimate tai, kaip jaučiatės, ir rūpinatės savimi.

Svarbu atsiminti, kad kiekvienas esame individualus, todėl išbandykite įvairius rūpinimosi savo emocine sveikata būdus, kol rasite tai, kas šiuo metu jums labiausiai padeda. Beje, ne tik per egzaminų sesijos laikotarpį, o kasdien!

Išvykti studijuoti pagal „Erasmus+“ atrodo viliojanti galimybė, kuria dažnai nepasinaudojama pasidavus baimei, abejonėms, neryžtingumui. Tačiau grįžusių po pusmečio užsienyje patirtis vienoda: studentai vieningai tvirtina, jog tai gyvenimą keičianti kelionė, kuri padeda subręsti, daug ko patirti ir tampa reikšmingu įrašu jų CV. Kaip „Erasmus+“ gali prisidėti prie jūsų karjeros pokyčių?

Patricija Višnevska išmoko prisiimti atsakomybę

„Pasiryžti išvažiuoti pagal „Erasmus+“ programą man buvo lengva, tačiau kai pradėjau ieškoti lėktuvo bilietų, vietos apsigyventi, pasidarė baisu. Juk nežinau, kaip viskas veikia Portugalijoje. Būsiu visiškai viena! Paklausiau savęs: jei dabar nevažiuosiu, ar nesigailėsiu?“ – lemiamą apsisprendimo momentą prisimena Vilniaus verslo kolegijos studentė Patricija Višnevska.

Šiandien Patricija – studijų programos interaktyvios medijos ir technologijos trečiakursė. Prisimindama pusmetį, praleistą Portugalijoje, ji negali sulaikyti emocijų. Studijos „Polytechnic Institute of Maia“ universitete, Porto mieste, jai padovanojo naujų draugų iš viso pasaulio, kasdienę patirtį gyvenant svetimoje šalyje, patobulėjusią anglų k. ir savyje atrastas tokias savybes, apie kurias net neįtarė.

Susigaudyti metro, kai nemoki portugališkai, o portugalai – angliškai, suprasti, ką namų darbams uždavė dėstytojas, išdrįsti paklausti, kalbėti angliškai – tai tik keletas iššūkių, su kuriais kasdien susidūrė studentė. „Pusmetis studijų Portugalijoje mane išmokė prisiimti atsakomybę: aš pati turiu galvoti, kaip išgyventi ar kažką padaryti, o ne tikėtis, kad kažkas man padės. Savaime  pradėjau strateguoti: jei priimu sprendimą, galvoju: galėsiu pati jį įgyvendinti ar reikės pagalbos? Jei reikės, iškart įsitikinu, ar ją gausiu“, – paaiškino P. Višnevska.

Važiavo dėl įrašo CV ir atrado savo karjeros sritį

Įrašas CV apie studijų patirtį buvo viena iš priežasčių, kodėl ji vyko studijuoti pagal „Erasmus+“ mainų programą. Dar daugiau – būtent Portugalijoje mergina galutinai atrado mėgstamą sritį, į kurią toliau gilinasi. „Interaktyvios medijos ir technologijos – gan plati studijų programa, suteikianti žinių apie įvairias technologijas. Universitete buvo profesionaliai įrengta studija, kur studentai galėjo mokytis ir išsinuomoti visą reikiamą įrangą užduočių atlikimui. Daug dirbome kartu su komanda, išmokau geriau planuoti laiką ir darbus, o svarbiausia – atradau save filmavimo srityje“, – džiaugėsi trečiakursė.

Studentams, kuriems neramu vieniems išvažiuoti pagal „Erasmus+“ programą P. Višnevska pataria ieškoti „Facebook“ grupių, kur buriasi tos šalies lietuviai. Būtent taip ji atrado kitą pagal šią mainų programą išvykstančią studijuoti lietuvę, su kuria kartu vėliau išsinuomojo butą. Pasak Patricijos, svarbu dalyvauti ir visų „Erasmus+“ studentų susipažinimo vakare: „Atvyko apie 150 studentų iš viso pasaulio. Supratau, kad ne man vienai yra baisu. Tai ir gera proga susirasti draugų. Su kai kuriais iš jų iki šiol palaikome ryšį.“

Paklausta, kaip ją pakeitė ši kelionė, mergina teigė, kad yra dar komunikabilesnė, energingesė, nebijo išeiti iš komforto zonos ir visus juos mato kaip individualybes. „Džiaugiuosi, kad išvažiavau studijuodama, kai neturiu darbo vietos, kurią bijau prarasti. Žinau, kad po studijų dar keliausiu, nes man įdomu pažinti kitas kultūras. Vis prisimenu savo pačios klausimą: jei nevažiuosiu, ar nesigailėsiu?“ – tvirtina Patricija Višnevska.

Dovilė Donelaitė svajojo patirti, ką reiškia studijuoti svetur

„Aš dar mokykloje žinojau, kad noriu išvažiuoti pagal „Erasmus+“ programą. Tėvai manęs nepalaikė, tačiau vis tiek išvažiavau. Jei vykčiau dabar, rinkčiausi ilgesnį laikotarpį – ne pusmetį. Tvirtai žinau – jei bus galimybė, drąsiai važiuosiu ir kitą kartą“, – įsitikinusi kita Vilniaus verslo kolegijos studentė Dovilė Donelaitė.

Studijų programos anglų kalba tarptautinei komunikacijai trečiakursė Kipre esantį Nikosijos universitetą pasirinko tikslingai, nes laisvalaikiu savarankiškai mokosi turkų kalbos. Universitete ji turėjo galimybę ją patobulinti ir kartu labiau pažinti turkų kultūrą. Tačiau ne vien ši kalba paskatino studentę išvažiuoti pusmečiui studijuoti svetur. Viena iš priežasčių – noras patirti, kaip yra kitur: „Susipažinti su universitetu, pamatyti, kaip mokoma ir mokomasi – man tai buvo įdomu.“

Patirtis buvo tokia stipri, kad Dovilė neslepia, jog grįžus į Lietuvą teko adaptuotis. „Nuvykusi į universitetą pasijaučiau kaip kino filme: studentai iš viso pasaulio, ypač daug iš Amerikos ir Azijos. Kai pradėjau bendrauti, supratau, kad mes visi tiek daug kuo turime pasidalinti. Tai labai suartina. Apskritai šiame universitete nuolat lydėjo stiprus bendruomeniškumo jausmas“, – įspūdžiais dalinosi mergina.

Patyrė vidinį lūžį, kuris padėjo jaustis laisvesnei

Naujus įspūdžius apie kitaip vykstančias paskaitas, atsiskaitymus lydėjo ir kasdieniai iššūkiai, kurių tiek daug apsigyvenus naujoje šalyje: nuo būsto susiradimo iki gebėjimo naudotis blogai išvystyta infrastruktūra. Buvo ką veikti ir kalbant angliškai, nors D. Donelaitė studijuoja anglų kalbą tarptautinei komunikacijai. „Kalbėti angliškai Lietuvoje man būdavo sunku, nes iš aplinkos girdėdavau daug vertinimų dėl padarytų klaidų. Bijojau kritikos, jaustis pažeidžiama. Kipre supratau, kad normalu kalbant daryti klaidas. Be to, kuo dažniau kalbi, tuo geresnė yra anglų k. Turėjau suktis, kaip sugebėjau. Mano viduje įvyko lūžis. Kiekvienas, išvažiavęs pagyventi užsienyje, jį patiria“, – apie patirtas pamokas dalinosi studentė.

Pažinus skirtingas kultūras keičiasi bendravimas su kitais

Gebėjimas prisitaikyti, veikti nepaisant aplinkybių ir emocijų – tokius vidinius pokyčius paskatino pusmetis studijų pagal „Erasmus+“. Dovilė įsitikinusi, kad ši įsimenanti patirtis palieka ir ryškų įrašą jos CV: „Dabar turiu daugiau patirties bendraudama su žmonėmis iš kitų šalių, nes pažinau kitas kultūras, ne vien Kipro. Bendravimo skirtumai yra ryškūs, tad jei dirbsiu įmonėje, kur yra kitataučių, esu tikra, kad mokėsiu su jais užmegzti ir palaikyti ryšį. Po kelionės esu lankstesnė ir labiau gebu prisitaikyti prie naujos aplinkos.“

Paklausta, kas padėtų studentus ryžtis išvažiuoti studijoms / praktikai pagal „Eramus+“ programą, D. Donelaitė teigia, jog svarbiausia yra apsispręsti ir žengti pirmą žingsnį. Parašyti motyvacinį laišką, paruošti dokumentus, susirasti gyvenamą vietą nėra taip sunku, kaip gali pasirodyti iš pradžių. „Minimalius darbus atlikti reikia, tačiau jų nėra daug. Kai darai palaipsniui, nebaisu“, – patirtimi dalinosi studentė.

Mindaugo Latišenkos, institucinio „Erasmus+“ koordinatoriaus, komentaras

Studijų / praktikos pagal „Eramus+ “ programą nauda studento CV:

• patrauklumas darbdaviams – ES atliktas tyrimas parodė, kad beveik 80 % darbdavių kandidatai, dalyvavę tarptautinio mobilumo programose studijų metu, buvo patrauklesni kaip darbuotojai;
• pažintys ir kontaktai iš viso pasaulio;
• savęs pažinimas kitoje aplinkoje;
• kitokių studijų patirtis;
• tarpkultūriškumas ir akiračio plėtimas;
• galimybė pagerinti užsienio kalbos žinias;
• gyvenimo užsienyje patirtis.

Naudodamiesi „Erasmus+“ programos teikiama parama, Vilniaus verslo kolegijoje studentai gali išvažiuoti:

• studijuoti (po pirmo kurso),
• atlikti praktiką (po antro kurso),
• dalyvauti mišrioje programoje (susitikimai nuotoliu, plius dirbtuvės kitoje šalyje; trunka apie savaitę),
• atlikti absolvento praktiką (po studijų baigimo siekiant pradėti karjerą / įgyti tam tikrų įgūdžių, trunka 2-4 mėn.).

Norintys išvykti pagal „Eramus+“ mainų programą, spauskite čia

Ar įmanoma tapti dėstytoju, jei studijuoti pradėjote kolegijoje? Kaip atsitinka, kad verslininkai pasimatuoja dėstytojo profesiją ir… meta verslą? Kada ištinka momentas, kai studijos tampa siekiu sužinoti daugiau ir drąsa priimti naujus iššūkius? Bloge – dvi tikros istorijos apie mūsų kolegijos studentus, kurie tapo kolegijos dėstytojais. Kaip jiems tai pavyko?

 Tarp diplomuotų – vienintelis be diplomo

„Kai pirmą kartą užėjau į dėstytojų kambarį, patyriau keistą jausmą. Tai buvo kažkas tokio – užėjau ne kaip studentas, o kaip dėstytojas. Kaip lygus tarp lygių. Niekada šito nepamiršiu“, – sako Vytautas Šulus, Vilniaus verslo kolegijos alumnas, prieš daugiau nei 5 metus tapęs dėstytoju.

Po mokyklos iškart nėręs į verslą, į studento suolą jis pirmąkart atsisėdo būdamas beveik trisdešimties. To priežastis – darbuotojai, kurie visi, išskyrus jį patį, verslo savininką, turėjo išsilavinimą. Supratęs, kad jaučiasi nejaukiai ir kad teks mokytis, verslininkas nusprendė studijuoti programavimą (nes tuo metu rimtai domėjosi kompiuteriais) ir pasirinko jam kaip dirbančiam žmogui patogias ištęstines studijas. „Atėjau studijuoti ir nė sekundės nepasigailėjau, nes man tai davė daug gyvenime ir moksle bei tapo stipriu impulsu mokytis toliau. Mokymasis vyresniame amžiuje man išėjo į naudą, nes geriau žinojau, ko noriu“, – teigė V. Šulus.

Foto – asmeninis V. Šulaus archyvas

Studijos įkvėpė naujai veiklai ir karjeros posūkiui

Studijos Vilniaus verslo kolegijoje jį paskatino atidaryti kitą įmonę, užsiimančia kompiuterių priežiūra ir prekyba. Tai buvo veikla, kurios jis visada ir norėjo. Įkvėptas studijų ir mėgstamos IT srities, vėliau vyras kitose švietimo įstaigose studijavo verslo informatiką, kibernetinį saugumą, gavo magistro laipsnį. Vis dar būdamas verslo savininku, jis priimdavo nemažai praktikantų, kuriems tekdavo daug ką paaiškinti. Taip V. Šulus suprato, kad šioje srityje turi daug žinių ir kad jam patinka dalintis. Natūraliai kilo idėja tapti dėstytoju.

„Parašiau savo baigiamojo darbo vadovei, IT katedros vedėjai Violetai Jadzgevičienei, ir taip grįžau į Vilniaus verslo kolegiją, tik jau kaip dėstytojas. Vilniaus verslo kolegija yra labai šeimyniška, besirūpinanti savo studentais. Kaip mokslo įstaigai jaučiu jai didelę pagarbą ir norą atsidėkoti, kad suteikė man galimybę mokytis“, – apie karjeros posūkį pasakojo dėstytojas.

V. Šulus: „Studentai man neleidžia pasenti“

Šiuo metu Vytautas Šulus mūsų kolegijoje dėsto kibernetinio saugumo ir operacinių sistemų disciplinas ir sako, kad dėstytojavimas, išstūmęs verslą, tapo pagrindiniu darbu. Jis jaučia didelį malonumą galėdamas dalintis savo žiniomis bei patirtimi ir yra labai mėgstamas studentų. Jaunimui jis dėkingas už tai, kad neleidžia senti. „Dėstytojavimas – tai nuolatinis tobulėjimas. Turiu būti pasiruošęs atsakyti į visus studentų klausimus, todėl reikia domėtis, sekti naujoves. Kai bendrauju su studentais, esu ir jų dėstytojas, ir draugas, ir pagalbininkas. Manau, kad visi yra gabūs ir gali išmokti. Svarbiausia, ar pats studentas to nori, o tai, stovint prieš auditoriją, labai gerai matosi“, – pastebėjo Vytautas Šulus.

 Į dėstytojavimą – po profesoriaus pritarimo

Laimonas Matukas – dar vienas Vilniaus verslo kolegijos alumnas, studijavęs programavimą ir kaip dėstytojas į kolegiją sugrįžęs 2023 m. rudenį. Patyręs programuotojas, sulaukęs pasiūlymo dėstyti java programavimą mūsų kolegijoje, sako, kad sprendimą priėmė pasitaręs su savo tėčiu, VU profesoriumi. „Gavau atsakymą, kad dėstytojavimas – nuostabi patirtis, kuri daug dovanos. Nusprendžiau pabandyti. Nors praėjo dar nedaug laiko, galiu patvirtinti, kad dėstyti kolegijoje yra tikrai įdomu“, – sakė L. Matukas.

Foto – asmeninis L. Matuko archyvas

Suprato, kad vien patirties neužtenka

O buvo laikai, kai po mokyklos Laimonas Matukas visa galva nėrė į programavimą nesirūpindamas diplomu. Patirtis ir įvairūs mokymai padėjo, tačiau gyvenime atėjo momentas, kai tapo akivaizdu, jog išsilavinimo reikia. Susiradęs tokį pat likimo draugą, jis pradėjo ieškoti, kur ir ką studijuoti. Ištęstinės studijos ir patraukli studijų programa (programavimas ir internetinės technologijos) tapo priežastimi, kodėl abu pasirinko Vilniaus verslo kolegiją.

„Aš daug žinojau apie programavimą, todėl studijuoti nebuvo sunku. Naujovė, privertusi gerai palaužyti galvą ir pakeisti mąstymo kampą, buvo projektai ir jų valdymas. Šios žinios darbe man išties pravertė“, – studijų metus prisiminė alumnas. Gavęs diplomą, jis toliau tęsė pradėtus darbus ir dėstė vienoje akademijoje.

Dėstytojavimas skatina nuolat tobulėti

Paklaustas, koks jausmas dėstyti toje pačioje švietimo įstaigoje, kurioje studijavo, Laimonas Matukas pirmiausia paminėjo studentų motyvaciją: „Kolegijos studentai įdeda daug pastangų, tik gal ne visada apie garsiai pasako.“ Asmeniniu iššūkiu jam tapo noras padaryti paskaitas įdomias ir naudingas skirtingo lygio studentams.

„Atrodo, kad nemažai žinau, tačiau studentai užduoda tokių klausimų, iš kurių suprantu, jog turiu sekti naujoves, žinoti niuansus, gerai pagalvoti. Džiaugiuosi, kad darbas kolegijoje man tapo paskata nuolat tobulėti profesinėje srityje“, – pastebėjo Laimonas Matukas.