Viską daro paskutinę minutę – ar šis posakis tinka šiuolaikiniam studentui, kuris savo rankoje – taip, toje pačioje, kurioje dabar laiko mobilųjį telefoną – turi kiečiausias programėles, vos per kelias sekundes suranda populiariausias tinklalaides ir DI įrankius, su kuriais net dangus nebeturi ribų? Gal atsakymas į šį klausimą slypi ne įrankių pasirinkime, o požiūryje ir motyvacijoje? Gal užtenka pripažinti, jog atidedu, tingiu, bandau, bet neišeina… planuoti laiką?

Jūsų dėmesiui – tekstas apie Jo Didenybę laiko planavimą, vieną iš esminių įrankių studijuojant nuotoliniu ar dieniniu būdu. Įvardijome dažniausius iššūkius, su kuriais susiduria studentai, ir pateikėme jiems sprendimus. Ar jūs pasiruošę juos taikyti?

 

Atidėlioju, tingiu, neprisiruošiu, pamirštu, atrodo, jog bus sunku ir ilgai truks, neįdomu, nesugebėsiu – jei ir jums į galvą lenda tokie pasiteisinimai, vadinasi, turite problemėlę. Tiesa, ne jūs vienas (galite lengviau atsikvėpti). Tam yra išeitis (ar geriau jaučiatės?). Kad sužinotumėte, reikės perskaityti tekstą iki galo (taip, susikaupiam, tai įmanoma). Ir, žinomo, taikyti praktiškai, nes studijuojate į praktiką orientuotoje aukštojoje mokykloje (vėl įkvėpkite ir iškvėpkite).

Taigi kokie yra su laiko planavimu susiję studentų iššūkiai ir kaip juos spręsti?

 

Stresas ir nerimas

 

• Psichologinis patarimas. Susikurkite ir laikykitės reguliaraus dienos režimo, kuriame būtų pakankamai laiko miegui, reguliarios pertraukos, laikas atsipalaidavimui. Neaukokite poilsio laiko dėl darbo, nes poilsis padeda atgauti energiją, palaikyti dėmesio koncentraciją, išvengti perdegimo. Žinokite, savo biologinį ritmą (vyturys ar pelėda) ir sudėtingiausias užduotis darykite tuo metu, kai jaučiatės produktyviausi.

 

• Technologinis įrankis. Naudokitės tokiomis programėlėmis kaip „Headspace“ ar „Calm“, kurios padeda į kasdienybę integruoti meditaciją ir atsipalaidavimą. Palaipsniui jūsų gyvenime atsiras daugiau ramybės, dėmesio sau, ramesnės reakcijos į problemas, didės atsparumas stresui.

 

Prokrastinacija (atidėliojimas)

 

• Psichologinis patarimas. Nustatykite realistiškus, konkrečius ir pasiekiamus tikslus. Suskaidykite dideles užduotis į mažesnes – taip sumažinsite užduočių krūvį, o visas darbas atrodys lengviau įgyvendinamas ir ne toks sudėtingas. Svarbiausia – darysite jį nuosekliai, po truputį, be streso, įtampos ir… padarysite!

 

• Technologinis įrankis. Programėlė „Forest“ padeda išvengti trikdžių ir skatina dėmesio susikoncentravimą. Programėlės naudotojai augina medį, kuris auga tol, kol nesinaudojama telefonu. Tai puikus ir populiarus įrankis, padedantis ilgesnį laiką išlaikyti dėmesį.

 

Įpročių įsisenėjimas

• Psichologinis patarimas. Sąmoningai skirkite laiko savirefleksijai ir savęs stebėjimui. Pabūkite vieni nors trumpą laiką – nustebsite, kiek apie save sužinosite. Pripažinkite, jog tam tikri įpročiai jums labiau kliudo nei padeda. Imkitės veiksmų, kurie kad ir palengva, bet keičia jums trukdančius įpročius.

 

• Technologinis įrankis. „Habitica“ programėlė primena žaidimą. Vartotojas kuria savo avatarą ir gauna apdovanojimų už sėkmingą įpročių keitimą, užduočių atlikimą. Taip palaipsniui keičiami seni įpročiai.

 

 

Motyvacijos stoka

 

• Psichologinis patarimas. Paklauskite savęs, kas jus asmeniškai labiausiai veža: vidinė motyvacija, kai veiksmus skatina asmeninė aistra, susidomėjimas, ar išorinė, kai skatina laukiamas apdovanojimas. Atsakymas padės suprasti, kur nukreipti savo pastangas. Svarbu išsikelti tikslus, apdovanoti save, dalintis patirtimi su draugais.

 

• Technologinis įrankis. Programėlė „me“ suteikia prieigą prie virtualių trenerių ir bendruomenės, kuri padeda nustatyti tikslus ir sekti jų įgyvendinimą taip skatinant vartotojo motyvaciją.

 

 

Prioritetų nustatymo sunkumai

 

• Psichologinis patarimas. Naudokitės JAV prezidento Dvaito Eizenhauerio sukurtu laiko valdymo metodu „Eisenhower box“, kuris padeda dirbti produktyviai ir išvengti perdegimo. Visos užduotys skirstomos į 4 kategorijas pagal jų svarbą ir skubumą:
  • svarbu ir skubu (daryti nedelsiant), kai svarbus terminas, neatidėliotinos problemos;
  • svarbu, bet neskubu (suplanuoti), kai svarbu, bet galima atlikti vėliau, taigi įtraukti į planavimo grafiką;
  • nesvarbu, bet skubu (deleguoti), kai reikia nedelsiant atsakyti, tačiau nesvarbu jūsų ilgalaikiams tikslams, taigi galima deleguoti kitiems;
  • nesvarbu ir neskubu (atmesti), kai galima eliminuoti iš savo sąrašo.

 

• Technologinis įrankis. Labai populiarios programėlės „Trello“ ar „Asana“, kurios padeda aiškiai vizualizuoti projektus ir užduotis, sudėlioti pagal prioritetus, svarbumą, skubumą, sudėlioti terminus.

 

Suteikite pagreitį savo studijoms! Išbandykite šiuos įrankius ir patarimus, kad įsitikintumėte, kaip jie gali pakeisti jūsų gyvenimą!

 

Studijos Vilniuje kartu su žmonėmis iš pačių įvairiausių šalių – skamba kietai! Patobulinti savo anglų kalbą, susirasti draugų iš šalies, apie kurią nieko nežinojai, praplėsti savo akiratį – tai nuostabi patirtis, tik ar būti skirtingų kultūrų apsuptyje yra lengva? Ką daryti, jei draugas visada vėluoja ir dėl to nesijaudina? Kaip elgtis, jei jis pasisveikindamas apsikabina, o jums tai per daug asmeniška? Dalinamės patarimais, kaip adaptuotis tarpkultūrinėje bendruomenėje (lietuviams taip pat!) ir ką pravartu žinoti apie lietuvius, kad mūsų visų bendravimas taptų lengvas ir įdomus.

Supraskite ir vertinkite kultūrinius skirtumus  

Skirtingos šalys – skirtingas supratimas apie daugelį dalykų. Į iškilusias situacijas nepulkite reaguoti asmeniškai ir atminkite, jog tam tikrą elgesį ar požiūrį pirmiausia gali nulemti būtent kultūriniai skirtumai. Pvz., studentas ant iš Azijos gali ne iš karto išsakyti savo nuomonę tam tikru klausimu, nes joje labiau vertinama visuomenė ir jos prioritetai, o ne individualizmas. Sprendimas esant tokiai situacijai – susidomėjimo kita kultūra rodymas ir atviros diskusijos skatinimas, kai visi dalyviai pasijaučia vertinami ir įtraukiami.

Gerbkite asmenines ribas

Skirtingos kultūros gali turėti įvairias normas dėl asmeninės erdvės ir fizinio kontakto. Pavyzdžiui, šiaurės Europoje ir daugelyje Azijos šalių asmeniniuose santykiuose išlaikomas didesnis atstumas palyginti su pietų Europos šalimis, kur bučiniai ir apkabinimai yra įprasta sveikinimo forma. Atpažinkite ir gerbkite šiuos skirtumus, nes tai padės išvengti įtampos ir nejaukumo.

Vertinkite pagal kompetenciją, o ne lytį

Skirtingose kultūrose moterų vaidmuo gali skirtis. Lietuvoje moterys užima vadovaujančias pozicijas įvairiose gyvenimo srityse: versle, politikoje, akademinėje veikloje ir kt. Tai reiškia, kad tiek vyrai, tiek moterys yra vertinami pagal jų kompetenciją, o ne pagal lytį. Pavyzdžiui, jei dėstytoja yra moteris, jos autoritetas ir žinios yra vienodai svarbūs kaip ir jos kolegos vyro.

Dalyvaukite bendroje veikloje

Bendros mokymosi ir ypač laisvalaikio veiklos padės susipažinti, geriau suprasti ir priimti skirtingas kultūras. Darbas grupėse per paskaitas, bendrų projektų įgyvendinimas, renginiai po paskaitų – tai puikios galimybės praktiškai patirti skirtumus ir praplėsti akiratį. Pavyzdžiui, tarptautinis vakaras, kuriame kiekvienas pristato savo šalies maistą ar tradicijas, bus nuostabi proga geriau pažinti vienas kitą neformalioje aplinkoje.

Mokykitės kalbos ir pažinkite vietinius papročius

Net minimalus lietuvių kalbos mokėjimas padėti tarptautiniams studentams labiau integruotis į aplinką. Nepasitikintiems dėl anglų k. žinių lietuviams tai galimybė išeiti iš komforto zonos ir patirti, jog draugystės pradžioje parodytas atvirumas ir nuoširdumas yra svarbesnis už taisyklingai ištartus žodžius ir nepriekaištingą gramatiką. Mokytis kalbų bendraujant ir juokaujant, ypač neformalioje aplinkoje, yra veiksmingas būdas ir pagarbos kitos šalies žmonėms parodymas.

Nespręskite pagal stereotipus

Neleiskite, kad iš kažkur išgirsti stereotipai nulemtų jūsų elgesį su kitataučiais, ypač nepažinus jų asmeniškai. Pavyzdžiui, jei matote, kad studentas iš tam tikros šalies elgiasi ne taip, kaip jūs tikėjotės, stenkitės ieškoti priežasčių jo veiksmų kontekste, o ne remtis išankstinėmis nuostatomis. Tad jei studentas pavėlavo į paskaitas ar susitikimą, svarbu iš pradžių aptarti laiko suvokimo principus, vienas į kitą atsižvelgti, kad ateityje būtų išvengta nesusipratimų.

Lietuviai – ką reikia žinoti tarptautiniams studentams ir apie ką galbūt nepagalvojo vietiniai?

Santūrumas ir atvirumas

Iš pradžių lietuviai gali pasirodyti gan atsargūs ir šalti, bet kai pajaučia tarpusavio pasitikėjimą, tampa šilti ir atviri. Draugystės su lietuviais užmezgimas gali užtrukti ilgiau, bet ji yra verta laukimo!

Punktualumas

Lietuvoje laikas labai vertinamas, tad vėlavimas dažniausiai laikomas nepagarbiu elgesiu ir atsakingumo stoka. Jei vėluojate, svarbu kuo greičiau pranešti, kad neatvyksite laiku.

Meilė gamtai

Lietuviai labai mėgsta leisti laiką gamtoje, ypač šiltuoju metų laiku. Diena prie ežero, savaitgalis kaime sodyboje, pasivaikščiojimas miške – tai dažna pramoga tarp bet kokio amžiaus žmonių. Tarptautiniams studentams tai yra proga patirti lietuvišką gamtą ir artimiau susipažinti su vietiniais.

Bendravimo stilius

Lietuviai dažnai bendrauja išsakydami savo nuomonę taip, kaip yra. Kai kuriems toks bendravimo stilius atrodo gan tiesmukiškas, o kiti, priešingai, vertina atvirumą be gražbylysčių.

Ar ir šiemet pasižadėjote nuo sausio pradėti sportuoti, tačiau ilgiau nei mėnuo netempėte? Prisiekėte, kad per kitą sesiją tikrai atliksite užduotis laiku, nes šiemet viskas priminė košmarą? Vėl viltingai žvelgiate į naujų metų pradžią, kai viskas tikrai bus kitaip, bet nepastebimai tas „viskas“ tampa tokiu pat kaip pernai? Sveikiname, esate tarp 92 % žmonių, kurie neįgyvendina savo naujų metų pažadų. Kaip patekti į elitinę 8 % grupę? Elitinę?! Tikrai ne, nes kad pažadai sau taptų įgyvendintais tikslais reikia ne tiek ir daug. Kiek ir ko – apie tai šis tekstas.

Naujųjų metų pažadai – kodėl jie žlunga?

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl nepasiekiate pažadų artėjantiems metams, yra pernelyg dideli ar abstrakčiai suformuluoti tikslai. Pavyzdžiui, „daugiau mokytis“ ar „būti sveikesniu“. Kiekvienas skirtingai suvokia, kas yra „daugiau“, taigi kai tikslas neapibrėžtas, nepakankamai konkretus, susidūrus su pirma kliūtimi prarandama motyvacija.

Kita priežastis – pažadai sau siejami su emociniu pakilimu ir trumpalaikiu entuziazmu, kuris greitai išblėsta. Stebuklų nėra – kad bent vienas pasižadėjimas būtų įgyvendintas, reikia kasdienių pastangų ir laiko. Taigi kaip laimėti maratoną link įgyvendinto tikslo?

Konkretus formulavimas pavers pažadą tikslu

Kad pažadas sau taptų tikslu, tinkamai jį suformuluokite. Efektyvūs tikslai turi būti:

• Specifiniai. Pvz., „daugiau skaitysiu“ keiskite į „skaitysiu po 10 puslapių per dieną“.
• Išmatuojami. Nuolat sekite progresą, kaip jums sekasi siekti savo tikslo. Tai lengviau padaryti naudojantis įv. priemonėmis: užrašinėmis, kalendoriais, išmaniomis programėlėmis „Habitica“, „TickTick“, „Strides“ ir pan.
• Apgalvodami ir formuluodami tikslus būkite realistiški, atsižvelkite į turimą laiką ir kitus išteklius.
• Reikšmingi. Kai tikslas susietas su asmeninėmis jūsų vertybėmis, tai veikia kaip stipri motyvacija. Pvz., „skirsiu daugiau laiko sportui, nes noriu jaustis gerai ir būti energingas.“
• Su nustatyta galutine data. Nustatykite terminus, iki kada ir ką turite pasiekti. Pvz., „iki sausio 31 d. aš perskaitysiu 2 knygas“.

Apibendrinus išvardintus punktus, štai kaip gali skambėti jūsų pažadas, virtęs tikslu: „Aš kasdien 15 min. mokysiuosi naujos kalbos per „Duolingo“ programėlę iki vasario 28 d.“

Motyvuokite save ne tik žodžiais, bet ir veiksmais

Nuolatinis motyvacijos palaikymas – lyg ugnis, kurstanti jūsų tikslą. Štai keletas patarimų, kaip puoselėti savo vidinę motyvaciją:

• Sekite progresą. Vizualus progreso stebėjimas suteikia ryžto, pasididžiavimo, įkvėpimo, tad naudokitės kalendoriais, lentomis, užrašinėmis ar aukščiau minėtomis programėlėmis.
• Pasidalinkite su draugu. Papasakokite artimam žmogui apie išsikeltus tikslus ir paprašykite palaikymo. Dar geriau, jei tikslų sieksite kartu.
• Apdovanokite save. Sukurkite sistemą, kai už mažus pasiekimus save apdovanojate. Pvz., jei pasiekiate savaitės tikslą, galite pasimėgauti jums smagia veikla.
• Skaidykite tikslus. Jei tikslas atrodo didelis ir dėl to atrodo sunkiau įveikiamas, reikalaujantis daugiau pastangų, padalinkite jį į kelis mažesnius pasiekimus. Eiti mažais žingsneliais lengviau ir paprasčiau. Taip nuo vieno mažesnio pasiekimo pereisite prie kito, o ilgainiui pasieksite išsikeltą tikslą.

Ką daryti, jei ištinka nesėkmė?

Tikslo siekimas kaip ir gyvenimas yra banguotas, tad klaidų neišvengsite. Kaip palaikyti save, kai atrodo, jog nepavyks pasiekti to, ką planavote?

• Priimkite klaidas. Tai patirtis, kuri moko, tad, ištikus klaidai, apsvarstykite, kas ir kodėl nutiko, bei pritaikykite pamokas ateityje.
• Padarykite pauzę. Perdegėte? Tiesiog pavargote? Be sąžinės graužimo skirkite keletą dienų poilsiui, visiškai negalvokite apie tikslą, o vėliau grįžkite su nauja energija ir pasiryžimu.
• Priminkite sau apie tikslą. Namuose, matomoje vietoje ar keliose, padėkite priminimus apie tai, kodėl siekiate tikslo. Tai gali būti nuotrauka, įkvepianti frazė ar pan.
• Naudokite planavimo priemones. Mėgstate planuot kryptingai ir tvarkingai? Naudokitės tokiomis išmaniomis programėlėmis kaip „Trello“, „Notion“ ar viską fiksuokite raštu.

Siekiant naujamečių tikslų, svarbu išbandyti kuo įvairesnį priemonių ratą, nes tik per patirtį išsirinksite, kas jums labiausiai padeda. Viena yra aišku – pastovumas ir maži, nuolatiniai žingsniai į priekį yra tas stebuklingas ratas, padedantis sušukti: „Aš tai padariau!“

Įstosiu, pasimokysiu, gausiu diplomą, ir viskas – mano karjera prasideda! Prisipažinkite – tokia mintis šmėkštelėjo galvoje, kai rinkotės, ką ir kur studijuoti. Tačiau ar sėkmingai karjerai užtenka tik žinių ir diplomo? Juk kasmet šimtai studentų gauna diplomus ir įsilieja į darbo rinką, tad kaip joje išsiskirti?

Socialiniai emociniai gebėjimai (angl. „soft skills“) XXI a. yra būtinas sėkmės ingredientas tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime. Būtent jie padeda išsiskirti iš kitų, spręsti problemas, pasiekti efektyvesnių rezultatų ir, žinoma, suteikia pasitikėjimo savimi. Tad kokie yra svarbiausi ir kaip juos ugdyti?

 

Komunikacija

Kodėl svarbu?

• Aiškus ir empatiškas bendravimas yra pagrindas efektyviam darbui komandoje, sutarimui su klientais ir vadovais. Gebėjimas išreikšti savo mintis ir suprasti kitus padeda išvengti nesusipratimų bei konfliktinių situacijų.
• Šiandien komunikacija apima ne tik pokalbį akis į akį, bet ir sklandų, mandagų bendravimą el. laiškais, soc. tinkluose, kalbant telefonu. Kad ir kokia būtų jūsų darbo sritis ar pozicija, bendravimas su žmonėmis yra neišvengiamas.

Kaip ugdyti?

• Praktikuokite aktyvų klausymą – stenkite išgirsti ne tik žodžius, bet ir emocijas. Pvz., per pokalbius užduokite klausimus, kurie parodo, kad tikrai klausėtės.
• Mokykitės adaptuoti savo žinutę pagal auditoriją: rašote / sakote draugui ar vadovui?
• Aktyviai dalyvaukite per paskaitas – tai padeda tobulinti žodinio bendravimo įgūdžius.
• Treniruokitės rašyti aiškias ir glaustas žinutes (pvz., el. laiškus). Išdrįskite paklausti atsiliepimų apie savo tekstus, kaip juos galima patobulinti.
• Mokykitės neverbalinės komunikacijos – stebėkite kūno kalbą, akių kontaktą ir balso toną. Tai labai daug pasako apie kitą žmogų.

 

Komandinis darbas

 Kodėl svarbu?

• Vieno žmogaus silpnybė gali būti kito stiprybė, todėl komanda kartu gali atlikti užduotis, kurių pavieniui neįmanoma ar labai sunku padaryti.
• Skirtingų narių požiūriai ir idėjos sukuria daugiau sprendimų variantų ir padeda surasti unikalias išeitis, inovatyvius sprendimus.
• Darbas komandoje moko pasitikėti kitų gebėjimais, priimti jų sprendimus ir atsisakyti noro viską kontroliuoti.
• Komandinio darbo metu išmokstama aiškiai išreikšti savo nuomonę ir pagarbiai priimti kitų, kas vėliau padeda ieškant kompromisų esant konfliktams, taip pat asmeniniuose santykiuose.
• Komandoje žmonės turi galimybę mokytis iš kitų narių, ypač jei jie turi skirtingų įgūdžių ar patirties.

Kaip ugdyti?

• Dalyvaukite grupiniuose projektuose ir mokykitės pasiskirstyti atsakomybėmis. Nesistenkite visko padaryti pats, pasitikėkite kitų gebėjimais.
• Praktikuokite empatiją ir atvirumą – įsiklausykite į kitų idėjas ir pasiūlymus.
• Įsijunkite į savanorišką veiklą kolegijoje: Studentų atstovybę, „Profadienį“, įvairius konkursus ir kitus renginius.
• Skirkite laiko komandos narių pažinimui – stipresnis ryšys padeda geriau suprasti kitų stiprybes ir silpnybes.
• Nesutarimus spręskite atvirai ir draugiškai – įsiklausykite, išklausykite, ieškokite kompromisų ir nepriimkite visko asmeniškai.

 

Kritinis mąstymas

Kodėl svarbu?

• Kritinis mąstymas padeda vertinti informaciją objektyviai. XXI a. pasaulyje, kuriame gausu dezinformacijos ir DI (dirbtinio intelekto) įrankių, šis įgūdis yra būtinas.
• Kritinis mąstymas skatina geriau analizuoti sudėtingas situacijas, identifikuoti problemas ir priimti pagrįstus sprendimus darbe bei kasdieniame gyvenime.

Kaip ugdyti?

• Užduokite sau klausimus: „Kodėl tai svarbu?“, „Ar yra kitų sprendimo būdų?“.
• Prieš priimdami sprendimą praleiskite daugiau laiko vertindami situaciją.
• Analizuokite realias problemas ar atvejus, susijusius su jūsų studijomis ar darbu. Užduokite klausimus: „Kokios yra kitos galimybės?“, „Ką galėčiau padaryti kitaip?“.
• Skirkite laiko naujienų, straipsnių skaitymui ir analizavimui. Ieškokite skirtingų nuomonių, šaltinių ir vertinkite faktus kritiškai.
• Per paskaitas aktyviai dalyvaukite diskusijose, kur reikia pagrįsti savo nuomonę ir atsakyti į argumentus.
• Reflektuokite priėmę svarbius sprendimus: kas pavyko gerai, ką būtų galima padaryti kitaip.

 

Emocinis intelektas

Kodėl svarbu?

• Gebėjimas atpažinti savo ir kitų emocijas padeda kurti stiprius ryšius, efektyviai valdyti konfliktus ir geriau suprasti kolegas.
• Emocinis intelektas taip pat padeda valdyti stresą, išlaikyti motyvaciją ir prisitaikyti prie pokyčių.

Kaip ugdyti?

• Praktikuokite savistabą – atkreipkite dėmesį, kaip reaguojate į stresą ar konfliktus.
• Ugdykite empatiją, bandydami pažvelgti į situacijas iš kitų perspektyvos.
• Praktikuokite emocijų stebėjimą: kai jaučiatės nusivylę ar susierzinę, skirkite laiko įvardinti, kaip jaučiatės ir kodėl.
• Mokykitės empatijos – užduokite klausimus, kurie padėtų suprasti, kaip jaučiasi kiti žmonės (, „kaip manai, kodėl taip jautiesi?“).
• Valdykite stresą praktikuodami meditaciją – tai padeda sąmoningai, o ne impulsyviai reaguoti į emocijas,
• Sakykite kitiems komplimentus ir padėką, viduje praktikuokite dėkingumą – tai kuria teigiamą atmosferą.

 

Kūrybiškumas

Kodėl svarbu?

• Kūrybiškumas nėra skirtas tik menininkams. Šis gebėjimas būdingas absoliučiai visiems ir padeda kurti naujas idėjas, spręsti problemas ir prisitaikyti prie netikėtų situacijų. Darbdaviai ieško žmonių, kurie gali sugalvoti naujų sprendimų tradiciniams iššūkiams.
• Kūrybiškumas taip pat yra inovacijų ir konkurencinio pranašumo pagrindas.
• Išbandykite naujas veiklas – mokykitės piešti, rašyti ar išspręsti galvosūkius.
• Leiskite sau klysti – kūrybiškumas dažnai gimsta iš eksperimentų ir bandymų.

Kaip ugdyti?

• Išbandykite naujas veiklas, kurios išeina už jūsų komforto zonos, pvz., kulinariją, muziką, grūdinimąsi lediniame vandenyje ir t. t.
• Susidūrę su problema, užsirašykite kuo daugiau idėjų, net jei jos atrodo nelogiškos ar juokingos – kūrybingumas kyla iš laisvės eksperimentuoti.
• Skaitykite apie inovacijas ir naują požiūrį į problemas jūsų darbo srityje – tai gali įkvėpti naujų idėjų.
• Žaiskite kūrybinius žaidimus, darykite kūrybines užduotis ar dalyvaukite minčių lietaus sesijose, kurios skatina ieškoti netikėtų sprendimų.

Su kuo jums asocijuojasi studijos? Nauja profesija? Žiniomis? Teorija ir jos taikymu praktiškai? Į visus šiuos klausimus galima atsakyti „taip“, tačiau vienas studijų aspektas dažnai pražiūrimas. Tai įgūdis mokytis efektyviai. Žinodami skirtingus mokymosi metodus, išbandydami juos praktiškai ir taip atrasdami sau tinkančius, studijas pakelsite į kitą lygmenį. Dar daugiau – nepaprastai padėsite sau ateityje, kai darbe teks perprasti naujus dalykus, apjungti skirtingas žinias ir priimti sprendimus. Susikaupus. Nuosekliai. Produktyviai. Be perdegimo. Kaip tai padaryti? Apie tai rašome šiame mūsų blogo tekste!

Pomodoro metodas

Daug kam girdėtas mokymosi metodas, kurį, pasinaudodamas pomidoro formos virtuviniu laiko matuokliu, išrado Francesco Cirillo, tuomet didesnio produktyvumo siekęs studentas. Metodo principas paprastas: skirkite 25 min. intensyviam mokymuisi, po kurio seka trumpa 5 min. pertrauka. Po keturių tokių sesijų rekomenduojama ilgesnė pertrauka. Tai padeda susikaupti ir išvengti perdegimo, nes protas gauna reguliarias pertraukas.

Feynmano technika

 Šio metodo autorius – fizikas, tuometinis studentas Richard Feynman. Mokymąsi jis suskirstė į keturis etapus, kurių pagrindas – mokytis iš esmės, o ne tiesiog įsimenant detales. Štai keturi etapai:

1. Pasirinkite temą, aiškiai ją įvardinkite ir užrašykite viską, ką žinote šia tema.
2. Paaiškinkite kaip vaikui. Kuo paprastesniais žodžiais ir trumpai paaiškinkite temą taip, kad ją suprastų net vaikas.
3. Suraskite spragas. Vietos, kurias jums sunku paaiškinti, rodo, kad trūksta informacijos. Grįžkite prie užrašų, naudokitės įv. informacijos šaltiniais, kad užpildytumėte šias spragas.
4. Supaprastinkite ir susisteminkite informaciją. Kai suprasite temą, sukurkite paprastą ir aiškią struktūrą, kuri suprantamai atspindėtų visą temą. Pakartokite informaciją garsiai, tarsi aiškintumėte draugams ar visai grupei.
5. Peržiūrėkite ir išmokykite kitus. Papasakokite apie šią temą kitam žmogui. Taip galite pastebėti, kad kai kurias temos dalis reikia dar labiau išaiškinti arba giliau suprasti.

Aktyvus prisiminimas (ang. „active recall“)

Šis metodas remiasi informacijos atgaminimu iš atminties, o ne tiesioginiu skaitymu ar perrašymu. Sudarykite ir užduokite klausimus iš temos, apie kurią mokotės, ir nuolat klauskite savęs šių klausimų tol, kol atsiminsite informaciją. Klausimams užsirašyti itin padeda popierinės kortelės (ang. „flashcards“). Jas taip pat galima sukurti naudojantis išmaniąja programėle „Anki“.

Tai yra aktyvus mokymasis, o ne tiesiog pasyvus informacijos skaitymas.

Metodas „Cornell notes“

Nuostabus konspektavimo per paskaitą ar iškart po jos metodas, kurio autorius – Walter Pauk, dirbęs Cornell universitete. Šis metodas padeda struktūruoti informaciją ir pagerina jos įsiminimą. Užrašų lapą padalinkite į 3 dalis:

1. užrašai – užrašykite pagrindinius dalykus iš paskaitos,
2. klausimai – užrašykite klausimus / raktinius žodžius, padedančius įsiminti pagr. idėjas,
3. santrauka – trumpa santrauka.

Skaldymas į blokus (ang. „chunking“)

Didelį informacijos kiekį suskirstykite į mažesnius blokus ir pirmiausia mokykitės iš mažesniojo. Taip daug lengviau įsiminsite ir suvoksite informaciją, o vėliau, sujungdami visus blokus, galėsite padaryti apibendrinimus ir suvokti visumą.

Pastovus kartojimas (ang. „spaced repetition“)

Šis metodas paremtas XIX a. vokiečių psichologo dr. Hermann Ebbinghaus atliktais tyrimais apie atmintį. Paaiškėjo, kad atmintis gali pagerėti, susilpnėti ir vėl sustiprėti. Vidutiniškai žmonės pamiršta apie 50 % naujos informacijos per pirmą valandą, o 70 % – per 24 val. Taigi pastovus kartojimas padeda daug geriau ją įsiminti.

Pastovaus kartojimo metodas veikia tokiu būdu:

a) gauname informaciją,
b) prisimename,
c) pakartojame, kol informacija patenka į ilgalaikę atmintį,
d) išsaugome – pritaikome pratiškai užduočių / egzamino metu.

SQ3R metodas

Jei turite perskaityti, suprasti ir įsiminti daug gan sudėtingos informacijos, taikykite SQ3R metodą. Jis veikia tokiu būdu:

• peržvelkite tekstą ( „survey“),
• suformuluokite klausimus ( „question“),
• perskaitykite ( „read“),
• papasakokite sau svarbiausius dalykus ( „recite“),
• peržiūrėkite ( „review“).

Tai aktyvus mokymosi būdas, nes jūs ne tik skaitote informaciją, bet esate įsitraukę galvodami klausimus, ieškodami atsakymų, išskirdami pagr. punktus ir pasikartodami.

Leitnerio sistema

Šį mokymosi būdą XX a. viduryje sukūrė vokiečių žurnalistas Sebastian Leitner. Metodą taikykite tada, kai norite skirti daugiau dėmesio sunkiau įsimenamai informacijai. Pagrindiniai įrankiai čia yra kortelės ir dėžutės. Kortelės surūšiuojamos pagal tai, kaip gerai atsimenate informaciją. Jei teisingai atsakote į klausimą, kortelę turite dėti į sekančią dėžutę. Jei suklydote, kortelė keliauja į ankstesnę dėžutę.

Šį metodą galite taikydami naudodamiesi išmaniąja programėle „Leitner box“.

Pertraukiamasis mokymasis, arba kaita (ang. „interleaving“)

Šio metodo esmė – derinti skirtingų temų ar įgūdžių praktikas per vieną mokymosi sesiją užuot gilinantis į vieną temą iš eilės. Pvz., jei mokotės matematikos, algebros uždavinius kaitaliokite su geometrijos, statistikos uždaviniais. Taip pat galite kaitalioti mokymosi šaltinius: perskaityti teorinę medžiagą, pereiti prie vaizdo įrašo, atlikti praktines užduotis, vėl grįžti prie teorijos.

Tokiu būdu stimuliuojate skirtingus mokymosi būdus, o tai padeda giliau įsiminti informaciją ir skatina kūrybišką jos pritaikymą. Kaitos metodas padeda geriau suprasti ir įsiminti temą, skatina protinį lankstumą, padeda išvengti automatinio mokymosi.

Minčių žemėlapis (ang. „mind mapping“)

Vizualinis individualizuotas mokymosi metodas, padedantis suvokti, sisteminti ir išmokti informaciją. Puikus įrankis, gerinantis teksto suvokimą. Skaitydami informaciją mokotės atsirinkti, kas yra svarbiausia, ir visa tai vizualiai atvaizduojate žemėlapyje. Pagrindinė tema įvardinama žemėlapio centre, o susijusios temos išskleidžiamos į šakas, jas papildant šakelėmis – svarbia, paaiškinančia informacija. Viskas iliustruojama žodžiais, paveiksliukais, simboliais, spalvomis.

Šis metodas labiausiai tinka linkusiems mokytis vizualiai, ypač padeda disleksikams.

Mokyk kitus (ang. „the protégé effect“)

Šį metodą geriausiai paaiškina filosofo Senekos mintis: „Mokydami kitus mokomės patys.“ Metodas skatina paskaitai / atsiskaitymui / egzaminui pasiruošti taip, lyg temą turėtumėte paaiškinti kitam žmogui. Taip daug geriau įsisavinama ir atmintyje įtvirtinama informacija. Ypač efektyvus metodas mokantis grupėje ar su kitu žmogumi.

Kaizen metodas

Šis metodas remiasi nuolatinio tobulinimosi filosofija, kilusia iš Japonijos. Japoniškas žodis „kaizen“ reiškia „tobulėjimą“. Metodą savo veikloje pritaikė kompanija „Toyota“, o išpopuliarino amerikiečių statistas Edwards Deming.

Metodu nusitaikyta į studentų tingėjimą jį keičiant rutina ir įpročių kūrimu. Tai mokymasis kasdien mažais žingsneliais. Jei kiekvieną dieną skirsite bent po 1 % laiko tobulėjimui, pasieksite nuostabių ilgalaikių rezultatų. Taip mokomasi sąmoningumo ir nuoseklumo.

Patarimas studentams

Eksperimentuokite su skirtingais mokymosi metodais, nes tik taip atrasite, kas jums geriausiai veikia. Trūksta patarimų? Paskaitykite, ką apie efektyvų mokymąsi pataria Vilniaus verslo kolegijos dėstytojai!

Ką veikia Vilniaus verslo kolegijos Studentų atstovybė? Susirenka pasikalbėti ar kažką organizuoti? Tai tik savų būrelis, kuris nieko kito neįsileidžia, ar galima pasiūlyti savo idėją? Kam apskritai prie jos jungtis, jei dirbu, studijuoju ir mažai kam beturiu laiko? Apie VVK Studentų atstovybės veiklą atvirai, nuoširdžiai ir entuziastingai pasakoja trys aktyvūs jos nariai, verslo vadybos ir marketingo pagal „Team academy“ studentai. Sužinokite, kaip jie prisijungė, su kokiais iššūkiais susidūrė ir ko išmoko!

 

K. Taurosaitė: „Čia visi daug laisviau jaučiasi, tad ir bendrauti lengva“

„Kai, paklausta grupės draugės, sutikau dalyvauti Studentų atstovybės (SA) veikloje, atsipeikėjusi klausiau savęs, kur įsivėliau, kam man šis papildomas darbas? Veikla greitai įsivažiavo, aš įsitraukiau ir labai džiaugiuosi, kad čia esu. Aš net labiau noriu eiti į paskaitas, nes geriau pažįstu kitus studentus“, –  sako Karolina Taurosaitė, „Team academy“ trečiakursė.

R. Taurosaitė studentų stovykloje „Oskarai”, 2024 m., foto – VVK SA

SA jai tapo erdve išbandyti save rinkodaros srityje, ypač vizualų kūrime. Karolina norėjo praktiškai pasitikrinti, ar tokia veikla jai patinka. Didžioji dauguma nuotraukų ir vizualinės informacijos, kurią matote SA soc. tinkluose, yra merginos kūrybos rezultatas. „Iš pradžių buvo baisu, gal kitiems nepatiks, bet dabar nebesijaudinu. Matau, kad mano darbai tobulėja“, –  teigia studentė.

Karolina džiaugiasi, kad SA leidžia būti kitokioje aplinkoje: tarp aktyvių žmonių, neformalioje aplinkoje, kur daug lengviau susipažinti su naujais žmonėmis, studijuojančius kitus dalykus. Pasak jos, tai tampa vertingais kontaktais, jei, įgyvendinant verslo idėją, reikia žmogaus iš kitos srities. „Čia visi daug laisviau jaučiasi, todėl bendravimas yra lengvesnis. Aš pati susiradau artimų draugų. Tai gera vieta išbandyti save naujoje srityje, nes taip gali netikėtai surasti, ką nori veikti gyvenime“, – tikina K. Taurosaitė.

 

I. Rutkutė: „Atstovybėje atradau, ką noriu daryti po studijų“

„Dar prieš įstodama į kolegiją žinojau, kad noriu įsitraukti į SA veiklą, kad ir kokia ji bebūtų. Pamaniau, kad šis įrašas gerai atrodys mano CV, be to, gausiu realios patirties, kaip pritaikyti kolegijoje įgytas žinias“, – sako antrakursė Ieva Rutkutė.

I. Rutkutė (dešinėje) studentų stovykloje „Oskarai”, 2024 m., foto – VVK SA

Įstojusi ji taip ir padarė. Prisijungus prie SA, studentei netikėtai teko užduotis, kurios nė už ką nenorėjo daryti. SA prezidentas B. Kuprys paprašė parašyti apie Helovyno renginį. „Rašyti tekstus man nepatiko. Turėjau, sakyčiau, traumuojančios patirties. Pirmas blynas buvo prisvilęs, tačiau natūraliai susiklostė, kad man ir toliau teko rašyti soc. tinklams, el. laiškus, renginių aprašymus ir pan. Tai pakeitė mano santykį su rašymu. Dabar man taip patinka rašyti, kad po kolegijos svarstau stoti į žurnalistiką“, – neįtikėtiną istoriją papasakojo Ieva.

Aktyviai prisidedanti ir prie renginių organizavimo, idėjų generavimo, ji teigia labiau išmokusi dirbti komandoje ir aiškiai supratusi, kaip svarbu padaryti darbus iki sutartos datos. Paklausta, ką pasakytų į SA svarstantiems prisijungti studentams, antrakursė atsako: „Manau, visiems pirmąkart nedrąsu. Greitai kiekvienas atranda savo vietą, ką daryti. Prisijungti nėra taip baisu, kaip atrodo.“

 

N. Ramaška: „Išmokau komandinio darbo“

Trečiakursis Nojus Ramaška, prisimindamas pirmąsias dienas SA, sako, kad vidines abejones nugalėjo smalsumas: „Pamenu, jau patį pirmą vakarą kartu su SA prezidentu sudarėme renginių tvarkaraštį visiems metams. Supratau, kad tinkama kompanija yra nesustabdoma!“

N. Ramaška (dešinėje) Aukštųjų mokyklų mugėje Kaune, 2024, foto – Vilniaus verslo kolegijos archyvas

Šiandien jis yra antroji SA prezidento ranka, padedanti pačiais įvairiausiais klausimais: partnerių paieškos, renginių organizavimo, situacijų sprendimo ir kt. Per dvejus aktyvios veiklos metus jis teigia susipažinęs su naujais žmonėmis, gavęs patirties, kaip dirbti komandoje ir koks svarbus yra kiekvieno komandos nario darbas. „Šie studijų metai man yra paskutiniai, todėl noriu, kad jie taptų pačiais geriausiais, su geriausiais renginiais. O po to teks ieškoti žmogaus, kuris mane pakeis“, – juokavo Nojus.

Pasak trečiakursio, SA durys yra atviros bet kokio kurso studentams, nes jiems dažnai reikia papildomos pagalbos. „Jei turite idėją, kurią norite įgyvendinti, mes padėsime tai padaryti. O jei esate pasimetęs ir nežinote, kuo užsiimti tiek gyvenime, tiek SA veikloje, čia gali teišbandyti viską ir taip atrasti, kas patinka“, – yra įsitikinęs N. Ramaška.

 

Prisijunk prie Vilniaus verslo kolegijos Studentų atstovybės veiklos!

Kreipkis studentai@kolegija.lt

Prisijunk https://www.facebook.com/groups/1543609236206300

Sek IG @vvk.students

Kartu su komanda sukurti ir vystyti verslą dar studijų metu?! Skamba per daug gerai, kad būtų tiesa? Verslo vadybos ir marketingo studijos pagal „Team academy“ metodą nuo pirmo kurso moko studentus praktiškai kurti savo verslą. Tik ar tai tikrai veikia? Keturi „Team academy“ 2024 m. absolventai atsako: „Taip!“. Sužinokite, kaip jiems tai pavyko!

Mantas Vilčiauskas: „Studijos suteikė pagreitį mano verslui“

Mantas Vilčiauskas į Vilniaus verslo kolegiją įstojo jau pradėjęs įgyvendinti savo idėją, tačiau kaip veikia verslas, kokie yra jo procesai ir ypatumai giliau sužinojo būtent studijų metu. „Man labai padėjo mūsų koučerė Aušra Gaivenienė, kuri nepaprastai dėl mūsų stengėsi, nuolat rodė kryptį, kaip surasti teisingą kelią ir, turėdama daug patirties, supažindino su verslo pasauliu. Per trejus metus stipriai ūgtelėjau“, – sako absolventas.

M. Vilčiausko verslas – prekyba medžio granulėmis, kietuoju kuru, briketais ir malkomis, kuriuos žmonės naudoja būsto šildymui („Facebook“ paskyra „kurenk.lt“). Baigiamąjį darbą jis rašė su savo verslu susijusia tema, kaip į rinką atvesti naują prekės ženklą. „Šis darbas leido labiau įsigilinti į teorinius aspektus ir pritaikyti žinias versle. Jau dabar matau poveikį savo verslui, nes mūsų prekės ženklas yra matomas rinkoje ir atpažįstamas klientų“, – džiaugėsi Vilniaus verslo kolegijos alumnas.

Mantas kitiems „Team academy“ studentams pataria džiaugtis studijų procesu, megzti kuo daugiau naudingų pažinčių ir dirbti komandoje, nes, pasak jo, solo kelionės daug sudėtingesnės.

Saulė Malinauskaitė: „Nenoriu dirbti kitiems kaip robotas“

Saulė Malinauskaitė, kuri medicinos studijas Švedijoje iškeitė į gyvenimą Lietuvoje ir studijas pagal „Team academy“ metodą, paskutinius metus skyrė savo šeimos verslui. Pačias studijas ji vertina kaip puikią savarankiškumo mokyklą. „Daug ką reikia sugalvoti pačiam, išeiti iš komforto zonos, išmokti sutarti su komanda. Studijos buvo pilnos potencialo, kurį pirmame kurse nevisiškai įvertinau. Man iššūkių sukėlė ir baigiamojo darbo rašymas, nes lietuvių kalbą mokiausi tik tris klases, o toliau mokyklą lankiau Švedijoje. Viskas įveikiama tiesiog pradėjus daryti“, – teigė absolventė.

Šiuo metu Saulė pradėjo įgyvendinti naują verslo idėją maisto srityje, kurią padiktavo nemaloni darbinė patirtis. „Supratau, kad galiu padaryti geriau ir ėmiau veikti. Atlikau rinkos analizę, suradau reikiamus kontaktus, įsigijau įrangą. Nenoriu dirbti kitiems lyg robotas kampelyje, neturintis galimybės išlįsti iš komforto zonos. Man dar daug ką reikia padaryti, tačiau noriu pabandyti“, – ryžtingai dalinosi S. Malinauskaitė, nusprendusi iki galo neatskleisti konkretaus verslo sumanymo.

Kitiems „Team academy“ studentams ji linki drąsos išbandyti naujus dalykus ir naudotis visomis suteikiamomis galimybėmis, nes studijų laikas labai greitai prabėga.

 

Simonas Vaškūnas: „Idėja apie pasyvias pajamas tapo veikiančiu verslu“

Simonas Vaškūnas kartu su draugu kaip pagrindinę verslo idėją matė tinklalapių kūrimo verslą. Siekdami gauti pasyvių pajamų, jie sukūrė el. parduotuvę, kuri… tapo pagrindiniu jų verslu. „Pamačiau, kad realybėje viskas yra kitaip. Svarbiausia – ne galvoti ir prisigalvoti, o daryti. Eigoje pamatai, ko reikia, pavyks ar nelabai“, – asmeniniais atradimais dalinosi Simonas.

Foto – asmeninis S. Vaškūno archyvas

Dvejus metus veikiančioje el. parduotuvėje www.bonideco.com pardavinėjami įvairūs baldai ir prekės gyvūnams. Vaikinas teigia, kad kuriant verslą jis labiausiai pasinaudojo žiniomis apie įvairių dokumentų pildymą, taip pat įgavo drąsos kalbėti viešai. Kitiems „Team academy“ studentams jis pataria pradėti verslą susibūrus į mažas komandas, daugiau bendrauti ne tik savo grupėje, o ir su studentais visoje kolegijoje.

 

Sandra Butkutė: „Irklentės padovanojo darbo vietą“

Sandra Butkutė darbo vietą susirado susidomėjusi irklentėmis ir pradėjusi dirbti jų nuoma užsiimančioje įmonėje. Irklentės ją taip sužavėjo, kad mergina išmoko plaukti ir nuo paprastus darbus atliekančios darbuotojos pakilo iki marketingo vadybininkės pareigų.

Foto – asmeninis S. Butkutės archyvas

„Studijuodama buvau aktyvi, įgyvendindavau įvairius projektus. Būtent dėl to įmonėje man patikėjo renginių organizavimą. Taip palengva kilau pareigose. Baigiamąjį darbą rašiau apie šios įmonės marketingo vertinimą ir tobulinimo sprendimus. Gautas žinias pritaikiau praktiškai: pakeitėme veiklos strategiją, teikiame naujas paslaugas, kuriame naują reklamą“, – apie žinių taikymą versle dalinosi absolventė.

Baigusi studijas, ji toliau dirba minėtoje įmonėje, o „Team academy“ studentams linki drąsos priimti iššūkius ir nuolat išbandyti save įvairiose situacijose.

 

Atrask savo verslo potencialą Vilniaus verslo kolegijoje su „Team academy“!

Kur studijuoti: kolegijoje ar universitete? Tai vienas iš dažniausių klausimų, kuriuos sau užduoda besirenkantys studijas. Ieškoma vienos ar kitos pusės privalumų, kurie nusvertų trūkumus, tačiau tiesa yra paprasta – studijos kolegijoje ir universitete yra pakankamai skirtingos savo esme. Ką gausite pasirinkę studijas kolegijoje ir kuo jos apskritai išsiskiria? Visi atsakymai – šiame tekste. Paskaitykite!

Praktika grįstos studijos

Studijos kolegijoje pirmiausia yra praktika grįstos studijos. Visų studijų laikotarpiu Vilniaus verslo kolegijoje gausu praktinių užduočių per visas paskaitas, projektų įgyvendinimų, atliekamos dvi praktikos. Dažnai dėsto dėstytojai – praktikai, kurie dirbo ar iki šiol dirba savo srityje, todėl puikiai žino, kuo ji gyvena, kas vyksta rinkoje, kokie reikalavimai keliami būsimiems darbuotojams ir pan.

Tad jei esate žmogus, kuris geriau išmoksta teoriją iškart išbandydamas praktiškai, studijos kolegijoje yra tinkamiausias pasirinkimas. Praktikos pas mus gausite su kaupu!

 

Geresnės karjeros galimybės

Mokymasis per praktiką yra tiesiogiai susijęs su karjeros galimybėmis. Dažnas mūsų kolegijos studentas darbą susiranda praktikos metu, kurį išlaiko tiek tolimesniu studijų laikotarpiu, tiek gavęs diplomą. Į praktiką orientuotos studijos reiškia, jog disciplinos, teikiama informacija ir užduotys atspindi realią patirtį rinkoje. Kai mokomasi to, ko dabar reikia rinkoje, įsidarbinimo galimybės ženkliai padidėja.

Tai įrodo ir mūsų rezultatai. Leidinio „Reitingai“ duomenimis (2024 m.) Vilniaus verslo kolegija lyderiauja tarp visų Lietuvos kolegijų pagal alumnų kuriamą pridėtinę vertę ir darbdavių įvertinimą! Šis įvertinimas Vilniaus verslo kolegijos studentams reiškia, kad studijų metu gautos žinios ir ištobulinti gebėjimai atitinka darbdavių poreikius, o studijų programos – praktiškos, atliepiančios šiandienos verslo realybę.

 

Greitesnis kelias į darbo rinką

Priklausomai nuo pasirinktos studijų formos, studijos mūsų kolegijoje dažniausiai trunka 3 metus. Tai reiškia, jog galėsite greičiau įsilieti į darbo rinką ir kopti karjeros laiptais norimoje srityje.

 

Specializuotos studijų programos

Studijų programos mūsų kolegijoje sudarytos atidžiai stebint rinkos pokyčius ir naujoves, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, taigi yra greitai atliepiančios darbo rinkos poreikius. Pavyzdžiui, besidomintys programavimu Vilniaus verslo kolegijoje gali rinktis iš 3 studijų programų, tarp kurių yra žaidimų kūrimas, orientuotas į itin didelę ir pelningą žaidimų kūrėjų rinką. Verslo krypties studijos papildytos nauja studijų programa – grožio ir sveikatingumo verslas, kuri skirta būtent specifinės srities atstovams, norintiems kurti verslą ar dirbti šioje konkurencingoje rinkoje.

 

Plati tinklaveika

Apsilankymai įmonėse, susitikimai su verslo atstovais, dvi praktikos, įvairių projektų įgyvendinimai – tai puikios galimybės užmegzti naudingus ryšius, kurie vėliau praverčia kuriant savo verslą, ieškant darbo, įgyvendinant idėjas ir pan.

 

 

Mažesnės grupės 

Mažesnės grupės – tai didžiulis privalumas studentui, mat jis per paskaitas gauna daugiau individualaus dėmesio iš dėstytojų. Taip daug lengviau išmokti, įtvirtinti žinias, užpildyti spragas, gauti patarimus ir pan. Studijos tampa kokybiškesnės.

Mažesnėse grupėse besimokantys studentai daug lengviau susidraugauja, artimiau vienas kitą pažįsta, o tai yra puiki terpė veiksmingai tinklaveikai ir visą gyvenimą trunkančių ryšių užmezgimui.

 

Lankstus studijų grafikas

Vilniaus verslo kolegija suteikia galimybę studijuoti lanksčiai, kai galima rinktis tarp studijų formos (dieninės, ištęstinės, nuotolinės) ir studijų kalbą (lietuvių k., anglų k.). Taip suteikiama galimybė gauti aukštojo mokslo diplomą esant įvairioms gyvenimo aplinkybėms: turint nuolatinį darbą, auginant vaikus, gyvenant užsienyje, norint patobulinti lietuvių / anglų k. ir pan.

Bendruomeniškumas

Tikrasis bendruomeniškumas įmanomas tik artimiau pažįstant vienas kitą. Draugiškas ir šiltas bendravimas mūsų studentus lydi nuo pat pirmųjų dienų ir išlaikomas per visas studijas. Mes žinome studentų vardus, jų gyvenimo situacijas, todėl galime jiems labiau padėti, į juos atsižvelgti. Artimoje atmosferoje daug lengviau natūraliai atsiskleidžia individualūs kiekvieno studento gebėjimai, o tai reiškia įdomias studijas, nuoširdų bendravimą ir stiprų bendruomenės jausmą.

Mūsų studentai aktyviai dalyvauja Vilniaus verslo kolegijos studentų atstovybės veikloje, tarptautiniuose moksliniuose simpoziumuose, mokslinėse konferencijose.

 

Baigus studijas kolegijoje, galite pasirinkti išlyginamąsias studijas universitete ir taip gauti žinias bei išsilavinimą kitokio pobūdžio švietimo įstaigoje.

 

Nuo tada, kai 2022 m. lapkritį pasirodė „Chat GPT“, šis išradimas stipriai paveikė švietimo sritį. Studentai apsidžiaugė, dėstytojai susiėmė už galvų, nes dirbtinis intelektas iš esmės ėmė keisti supratimą, koks nuo šiol taps mokymasis. Geriausias plagiavimo įrankis, grėsmė žmogui, tobuliausias XXI a. išradimas – DI sulaukė įvairių vertinimų. Prabėgus pirmai nuostabos bangai ir artėjant Vilniaus verslo kolegijos organizuojamai mokslinei – praktinei studentų konferencijai apie DI, paklausėme mūsų studentų ir dėstytojų nuomonės apie DI: ar naudoja ir kokiais tikslais, su kokiais iššūkiais susiduria.

Kristijonas Jankūnas, logistikos verslo pirmakursis

Foto – asmeninis K. Jankūno archyvas

„Aš stengiuosi nenaudoti DI, nes noriu, kad veiktų mano galva. Į DI žiūriu skeptiškai, nes jis viską padeda ant lėkštutės, o žmogui nieko daryti nereikia. Vis dėlto manau, kad ateityje jo reikės. Jei DI naudojamas dizaino kūrimui, logotipams, tai geras įrankis, tačiau tekstų generavimui jo nenaudoju. Jei reikia ieškoti informacijos, surasti sąvokas ir pan., tam geriau tinka „Google“. Geriau pačiam paieškoti, daugiau paskaityti ir studijuoti savarankiškai. Tame matau didesnę naudą.“

Ernestas Jancevič, verslo vadybos ir marketingo pagal „Team academy“  metodą pirmakursis

„DI sukelia dviprasmiškus jausmus: džiaugiuosi, kad jis yra, nes labai palengvina studijoms skirtų užduočių atlikimą, bet kartu ir gąsdina, nes kuo toliau, tuo labiau DI tobulės, o mes, žmonės, nebebūsime savarankiški. Aš pats DI naudojuosi daug, beveik visoms paskaitoms, ypač susijusiomis su projektais. Tai yra mano pagalbininkas, kai trūksta idėjų, nežinau, kokią skaidrę įterpti ir pan.

Manau, nereikia tiesiog kopijuoti visko, ką pateikia šis įrankis. Svarbu daryti pagal save.

Jei mane spaudžia laikas ir žinau, kad galiu užduotį atlikti pasinaudodamas DI, viskas priklauso nuo motyvacijos ir paskaitos, ar ji man patinka, ar patinka dėstytojas. Tuomet nusprendžiu, kaip stipriai remsiuosi DI.

Na, o jeigu DI pradingtų, man nekiltų sunkumų, nes šis įrankis atsirado neseniai, iki tol viską pats dariau. Tiesiog reiktų ilgiau pasėdėti ir pagalvoti.“

Victor Eso Orok, verslo vadybos ir marketingo pirmakursis

„Manau, DI yra geras įrankis, tačiau ne šimtu procentų. Aš jį daugiausia naudoju norėdamas išsiaiškinti tam tikrus žodžius, taigi šitaip lengviau ir greičiau suprantu skaitomą tekstą. Jei tokius žodžius turiu panaudoti rašomame tekste, pakeičiu juos savais. Jei nepavyksta, tuomet renkuosi DI pagalbą. Beje, jei šalia yra žmogus, kurio galiu paklausti, visada renkuosi žmogaus pagalbą.

Kartais, kai susimąstau apie DI, man pasidaro neramu, nes bijau priklausyti nuo šio įrankio, kad be jo nesurasiu reikiamos informacijos. Jei atsitiks taip, kad DI pakeis žmogų, tuomet bus tikrai baisu. Štai dėl ko DI nauda yra dviprasmiška.“

Irena Seniut, Užsienio kalbų katedros vedėja

 

„Studentai tikrai naudojasi DI, bet studijuojant kalbą, kai reikia išmokti rašyti, DI labiau pakiša koją negu padeda. Pirma reikia žinoti, kas yra geras tekstas, parašytas anglų ar bet kuria kita kalba, kokios jo savybės. Tik tada galima pasitelkti DI, nes gebėsi surasti, kokią frazę, sakinį ir pan. reikia pakoreguoti savo ar DI sukurtame tekste.

Per paskaitas darome eksperimentą: tą pačią užduotį atlieka studentai ir DI, o tuomet lyginame, analizuojame parašytus tekstus. Studentai greitai pamato skirtumus, atpažįsta DI parašytą tekstą ir supranta, kad tai yra dirbtinis tekstas. Dažnam paaiškėja, kad jis pats rašo aiškiau, gražiau, įdomiau.

Žmogui, kuris moka gerai rašyti, DI yra geras pagalbininkas, nes padeda sutaupyti laiko, pagerinti rutininius darbus ir pan. Studijuojant jis tinka lyginant, analizuojant, ieškant kritikos. Tačiau reikia būti atidžiam ir tikrinti šio įrankio pateiktus faktus, nes jis sukuria neegzistuojančias nuorodas, autorius, straipsnius ir kt. Tokiais atvejais yra greičiau ir lengviau pačiam susirasti informaciją.

Naudojimasis DI priklauso nuo gebėjimo sukurti tinkamas užklausas, o tai ne visiems studentams gerai sekasi.

Man kaip dėstytojai didžiausias iššūkis yra vertinime, nes noriu vertinti asmeninį studento gebėjimą, o ne DI indėlį.“

Ignotas Mendelis, „Team academy“ verslo vadybos ir marketingo pirmakursis

„DI naudoju beveik kiekvieną dieną įvairiose veiklose: studijoms, darbui, kasdieniam gyvenimui. DI man yra idėjų šaltinis. Vėliau pasirinktą idėją panaudoju pagal save ir likusius darbus darau pats.

Manau, viskas priklauso nuo to, kaip mes naudojame DI. Jei viską, ką pagal užklausą pateikia DI, imame tiesiogiai ir patys negalvojame, garantuoju, kad tapsime robotais. Jei tik dalį, o toliau galvosime patys, nemanau, kad tai blogas dalykas, kad tai gali pakenkti.“

Dr. Violeta Jadzgevičienė, IT katedros vedėja

„IT krypties studentai labai plačiai naudojasi DI, o viskas priklauso nuo paties studento. Tai yra geras įrankis, jei nežinai, kaip išspręsti tam tikrą užduotį, o DI pasiūlo įvairių variantų. Jei studentas kritiškai vertina DI pateiktą informaciją, pats ieško šią informaciją įrodančių šaltinių, tuomet puiku. Žinoma, aš kaip dėstytoja kai kada, žiūrėdama į rezultatą, kurį studentas pateikia pasinaudodamas DI, šiek tiek nusiviliu, nes pamatau ne studento, o DI įdirbį. Tuomet man iškyla didžiausias iššūkis – kaip įvertinti? Dar vienas iššūkis – plagiavimo ir autorystės, nes darbą studentas pateikė kaip savo, nors atliko jį naudodamasis DI.

Manau, kad ateityje dings automatinis žinių vertinimas naudojant testus. Reikės pokalbio su studentu, kad jis paaiškintų savo darbą, kad įrodytų, jog supranta.

Taigi negaliu pasakyti, kad DI kenkia. Tiesiog jį reikia prisipratinti. Taip pat svarbu suprasti, kad DI generuoja atsakymą iš turimos informacijos. Jis nesako „nežinau“. Jei nežino atsakymo, jį sukuria iš to, ką turi. Ir tai nebūtinai yra teisingas atsakymas. Taigi DI kaip įrankis nėra tobulas.“

Mokslinė – praktinė studentų konferencija „Dirbtinio intelekto integracija aukštojoje mokykloje: iššūkiai ir galimybės“ vyks gegužės 30 d. 10-15 val. Saltoniškių 2. Konferencijoje galima dalyvauti ir nuotoliniu būdu.

Daugiau informacijos – https://www.kolegija.lt/konferencija/

Dizaino mąstysena – viena iš šiuolaikinių disciplinų, kurios mokosi Vilniaus verslo kolegijos studentai. Kas tai per disciplina ir kuo ji padeda studentų karjerai bei asmeniniam tobulėjimui? Pakalbinome Vilniaus verslo kolegijos dėstytoją Viliją Džiovėnaitę, kuri papasakojo, kad dizaino mąstysena nėra susijusi su vaizdais ir kodėl ją taiko startuoliai bei didžiosios kompanijos.

Kas tai yra dizaino mąstysena?

Dizaino mąstysena yra metodologija, kurios pagalba mes kuriame pokyčius, paremtus klientų, vartotojų ar įmonės darbuotojų įžvalgomis. Ši metodologija apima du esminius dalykus: pokytį (mes įvardiname ir sprendžiame problemą, naudodami įvairias praktikas) ir faktą, kad pokytis vyksta remiantis tuo, ko reikia mūsų klientui, susiduriančiam su tam tikra problema.

Vienas iš dizaino mąstysenos pradininkų – kompanija „Ideo“, kuri pakeitė požiūrio kampą, kad per dizainą galima spręsti problemą.

Sprendžiant iš pavadinimo, kyla pirminis įspūdis, jog dizaino mąstysena yra susijusi su vaizdais. Ar tikrai taip yra?

Angliškai dizaino mąstysena vadinasi „design thinking“, ir žodį „design“ pirmiausia reikia suvokti kaip veiksmažodį. Įvardinę problemą, su studentais projektuojame, dėliojame, konstruojame sprendimus, tad taip ir atsiranda dizainas. Jį galima pavadinti sprendimų dizainu. Pati metodologija turi labai daug skirtingų įrankių, taigi jais naudodamasi žmonių grupė turi galvoti ir atsirinkti, kurie įrankiai tinka išspręsti problemą.

Kaip vyksta jūsų paskaitos?

Tai nėra klasikinės paskaitos, kur dėstytojas kalba, o studentai konspektuoja. Tai paskaitos, paremtos praktika. Studentų grupė pati sugalvoja jiems visiems aktualią problemą, ją apsibrėžia, o tada mokosi ieškoti sprendimų remdamiesi dizaino mąstysenos metodologija. Ji susideda iš penkių etapų, apie kuriuos studentai gauna teorinių žinių, o didžiąją dalį paskaitų sudaro praktika.

Labai daug įrankių paremti kūrybiškumu, tad per paskaitas studentai jį lavina žaisdami, spalvindami, konstruodami ir pan., tačiau būtent per tokį kūrybišką konstravimą vyksta pokalbiai, gilinimasis ir sprendimų paieškos.

Kaip dizaino mąstyseną studentai gali pritaikyti būsimoje profesinėje veikloje?

Pasaulis nuolat keičiasi, o dizaino mąstysena kalba apie pokytį, kurį galime įgyvendinti labai greitai. Šiuolaikiniame verslo pasaulyje anksčiau vyravęs modelis, kad verslas pats įvardina problemą ir iš kitų gauna sprendimą, nebeveikia, todėl dizaino mąstysena sparčiai populiarėja kaip efektyvus įrankis. Jis efektyvus dėl to, kad kiekviename etape vyksta nuolatinis bendradarbiavimas su klientu. Įvardindami problemą ir žingsnis po žingsnio ieškodami sprendimų nuolat įtraukiame klientus ar įmonės darbuotojus ir gauname grįžtamąjį ryšį. Taip surandamas iš tiesų veikiantis, o ne primestas, kažkieno kito sugalvotas sprendimas.

Bet kokiame versle, kuriame reikia idėjų, kuris pats iš savęs prašo pokyčių, sėkmingai pritaikoma dizaino mąstysena: nuo vadovavimo iki verslo vystymo, nuo žmogiškųjų išteklių (angl. „human resources“) iki verslo rizikos ir pan. Daug kas priklauso nuo konkrečios verslo srities.

Dizaino mąstyseną kaip metodologiją pasitelkia tiek startuoliai, tiek didžiosios kompanijos, ieškančios pokyčių organizacijos viduje ar versle.

Ko dar studentai išmoksta per dizaino mąstysenos paskaitas?

Lavinami tokie XXI a. svarbūs gebėjimai kaip kūrybiškumas, komandinis darbas, nes tai komanda paremta praktika, kuri moko išgirsti, įsiklausyti, pačiam pasakyti savo nuomonę. Į pagalbą pasitelkiamos įvairios technologijos, mob. programėlės, taigi ugdoma ir kūrybiško naudojimosi technologijomis kompetencija.

Darbas komandoje čia ypač svarbus, nes kiekvienas komandos narys skirtingai suvokia problemą, taigi studentai mokosi išgirsti kitokias nuomones. Kuo skirtingesni komandos nariai, tuo unikalesnį, mažiau nuspėjamą sprendimą galima sugalvoti. Komanda taip pat suteikia motyvacijos, kai sprendimo paieškos užtrunka.

Per paskaitas kai kurie studentai mokosi išdrįsti pasakyti savo idėją, nuomonę, kad ir kokia keista ji bebūtų, o aktyvesni, priešingai, – neužgožti kitų, įsiklausyti. Taip ugdomas suvokimas, kad visi komandoje, nepaisant patirties, brandos, amžiaus, asmeninių savybių, yra lygūs ir kad visi kartu bendradarbiaudami suras sprendimą.

Ar galima dizaino mąstysenos metodologiją pritaikyti asmeniniam tobulėjimui?

Žinoma! Pavyzdžiui, jei neaišku, kur pasukti savo karjerą, kokį tikslą išsikelti ar kaip jo pasiekti, tai galima sužinoti pasitelkiant dizaino mąstysenos metodologiją. Kadangi tai aiškiai apibrėžta metodika, ji taikoma nuosekliai, žingsnis po žingsnio. Sau užduodami klausimai, ieškoma sprendimų, jie įgyvendinami, vėl grįžtama prie klausimų, kas veikia, kodėl sugalvoto sprendimo netaikiau, kas trukdė, ką turiu keisti ir pan.

Sakykime, jei žmogus nori rašyti, jis klausia savęs, kur galėčiau pradėti rašyti, kam rašyti, apie ką rašyti ir pan. Taip po mažą žingsnelį sudėliojimas suvokimas, ką ir kaip daryti.

Tokiu būdu galima išsiaiškinti, ar apskritai išsikeltas tikslas iš tiesų yra mano. Net jei išsikelto tikslo neišpildau, atrandu, kodėl taip atsitiko, kas neveikia. Tai yra nuolatinių atradimų, savirefleksijos ir bandymų kelias.

Kaip matome, dizaino mąstysena veikia tik tada, kai yra taikoma praktiškai.

Pirma foto – asmeninis V. Džiovėnaitės archyvas