Kaip mokytis? Metodai, kuriuos būtina žinoti kiekvienam studentui

Su kuo jums asocijuojasi studijos? Nauja profesija? Žiniomis? Teorija ir jos taikymu praktiškai? Į visus šiuos klausimus galima atsakyti „taip“, tačiau vienas studijų aspektas dažnai pražiūrimas. Tai įgūdis mokytis efektyviai. Žinodami skirtingus mokymosi metodus, išbandydami juos praktiškai ir taip atrasdami sau tinkančius, studijas pakelsite į kitą lygmenį. Dar daugiau – nepaprastai padėsite sau ateityje, kai darbe teks perprasti naujus dalykus, apjungti skirtingas žinias ir priimti sprendimus. Susikaupus. Nuosekliai. Produktyviai. Be perdegimo. Kaip tai padaryti? Apie tai rašome šiame mūsų blogo tekste!

Pomodoro metodas

Daug kam girdėtas mokymosi metodas, kurį, pasinaudodamas pomidoro formos virtuviniu laiko matuokliu, išrado Francesco Cirillo, tuomet didesnio produktyvumo siekęs studentas. Metodo principas paprastas: skirkite 25 min. intensyviam mokymuisi, po kurio seka trumpa 5 min. pertrauka. Po keturių tokių sesijų rekomenduojama ilgesnė pertrauka. Tai padeda susikaupti ir išvengti perdegimo, nes protas gauna reguliarias pertraukas.

Feynmano technika

 Šio metodo autorius – fizikas, tuometinis studentas Richard Feynman. Mokymąsi jis suskirstė į keturis etapus, kurių pagrindas – mokytis iš esmės, o ne tiesiog įsimenant detales. Štai keturi etapai:

1. Pasirinkite temą, aiškiai ją įvardinkite ir užrašykite viską, ką žinote šia tema.
2. Paaiškinkite kaip vaikui. Kuo paprastesniais žodžiais ir trumpai paaiškinkite temą taip, kad ją suprastų net vaikas.
3. Suraskite spragas. Vietos, kurias jums sunku paaiškinti, rodo, kad trūksta informacijos. Grįžkite prie užrašų, naudokitės įv. informacijos šaltiniais, kad užpildytumėte šias spragas.
4. Supaprastinkite ir susisteminkite informaciją. Kai suprasite temą, sukurkite paprastą ir aiškią struktūrą, kuri suprantamai atspindėtų visą temą. Pakartokite informaciją garsiai, tarsi aiškintumėte draugams ar visai grupei.
5. Peržiūrėkite ir išmokykite kitus. Papasakokite apie šią temą kitam žmogui. Taip galite pastebėti, kad kai kurias temos dalis reikia dar labiau išaiškinti arba giliau suprasti.

Aktyvus prisiminimas (ang. „active recall“)

Šis metodas remiasi informacijos atgaminimu iš atminties, o ne tiesioginiu skaitymu ar perrašymu. Sudarykite ir užduokite klausimus iš temos, apie kurią mokotės, ir nuolat klauskite savęs šių klausimų tol, kol atsiminsite informaciją. Klausimams užsirašyti itin padeda popierinės kortelės (ang. „flashcards“). Jas taip pat galima sukurti naudojantis išmaniąja programėle „Anki“.

Tai yra aktyvus mokymasis, o ne tiesiog pasyvus informacijos skaitymas.

Metodas „Cornell notes“

Nuostabus konspektavimo per paskaitą ar iškart po jos metodas, kurio autorius – Walter Pauk, dirbęs Cornell universitete. Šis metodas padeda struktūruoti informaciją ir pagerina jos įsiminimą. Užrašų lapą padalinkite į 3 dalis:

1. užrašai – užrašykite pagrindinius dalykus iš paskaitos,
2. klausimai – užrašykite klausimus / raktinius žodžius, padedančius įsiminti pagr. idėjas,
3. santrauka – trumpa santrauka.

Skaldymas į blokus (ang. „chunking“)

Didelį informacijos kiekį suskirstykite į mažesnius blokus ir pirmiausia mokykitės iš mažesniojo. Taip daug lengviau įsiminsite ir suvoksite informaciją, o vėliau, sujungdami visus blokus, galėsite padaryti apibendrinimus ir suvokti visumą.

Pastovus kartojimas (ang. „spaced repetition“)

Šis metodas paremtas XIX a. vokiečių psichologo dr. Hermann Ebbinghaus atliktais tyrimais apie atmintį. Paaiškėjo, kad atmintis gali pagerėti, susilpnėti ir vėl sustiprėti. Vidutiniškai žmonės pamiršta apie 50 % naujos informacijos per pirmą valandą, o 70 % – per 24 val. Taigi pastovus kartojimas padeda daug geriau ją įsiminti.

Pastovaus kartojimo metodas veikia tokiu būdu:

a) gauname informaciją,
b) prisimename,
c) pakartojame, kol informacija patenka į ilgalaikę atmintį,
d) išsaugome – pritaikome pratiškai užduočių / egzamino metu.

SQ3R metodas

Jei turite perskaityti, suprasti ir įsiminti daug gan sudėtingos informacijos, taikykite SQ3R metodą. Jis veikia tokiu būdu:

• peržvelkite tekstą ( „survey“),
• suformuluokite klausimus ( „question“),
• perskaitykite ( „read“),
• papasakokite sau svarbiausius dalykus ( „recite“),
• peržiūrėkite ( „review“).

Tai aktyvus mokymosi būdas, nes jūs ne tik skaitote informaciją, bet esate įsitraukę galvodami klausimus, ieškodami atsakymų, išskirdami pagr. punktus ir pasikartodami.

Leitnerio sistema

Šį mokymosi būdą XX a. viduryje sukūrė vokiečių žurnalistas Sebastian Leitner. Metodą taikykite tada, kai norite skirti daugiau dėmesio sunkiau įsimenamai informacijai. Pagrindiniai įrankiai čia yra kortelės ir dėžutės. Kortelės surūšiuojamos pagal tai, kaip gerai atsimenate informaciją. Jei teisingai atsakote į klausimą, kortelę turite dėti į sekančią dėžutę. Jei suklydote, kortelė keliauja į ankstesnę dėžutę.

Šį metodą galite taikydami naudodamiesi išmaniąja programėle „Leitner box“.

Pertraukiamasis mokymasis, arba kaita (ang. „interleaving“)

Šio metodo esmė – derinti skirtingų temų ar įgūdžių praktikas per vieną mokymosi sesiją užuot gilinantis į vieną temą iš eilės. Pvz., jei mokotės matematikos, algebros uždavinius kaitaliokite su geometrijos, statistikos uždaviniais. Taip pat galite kaitalioti mokymosi šaltinius: perskaityti teorinę medžiagą, pereiti prie vaizdo įrašo, atlikti praktines užduotis, vėl grįžti prie teorijos.

Tokiu būdu stimuliuojate skirtingus mokymosi būdus, o tai padeda giliau įsiminti informaciją ir skatina kūrybišką jos pritaikymą. Kaitos metodas padeda geriau suprasti ir įsiminti temą, skatina protinį lankstumą, padeda išvengti automatinio mokymosi.

Minčių žemėlapis (ang. „mind mapping“)

Vizualinis individualizuotas mokymosi metodas, padedantis suvokti, sisteminti ir išmokti informaciją. Puikus įrankis, gerinantis teksto suvokimą. Skaitydami informaciją mokotės atsirinkti, kas yra svarbiausia, ir visa tai vizualiai atvaizduojate žemėlapyje. Pagrindinė tema įvardinama žemėlapio centre, o susijusios temos išskleidžiamos į šakas, jas papildant šakelėmis – svarbia, paaiškinančia informacija. Viskas iliustruojama žodžiais, paveiksliukais, simboliais, spalvomis.

Šis metodas labiausiai tinka linkusiems mokytis vizualiai, ypač padeda disleksikams.

Mokyk kitus (ang. „the protégé effect“)

Šį metodą geriausiai paaiškina filosofo Senekos mintis: „Mokydami kitus mokomės patys.“ Metodas skatina paskaitai / atsiskaitymui / egzaminui pasiruošti taip, lyg temą turėtumėte paaiškinti kitam žmogui. Taip daug geriau įsisavinama ir atmintyje įtvirtinama informacija. Ypač efektyvus metodas mokantis grupėje ar su kitu žmogumi.

Kaizen metodas

Šis metodas remiasi nuolatinio tobulinimosi filosofija, kilusia iš Japonijos. Japoniškas žodis „kaizen“ reiškia „tobulėjimą“. Metodą savo veikloje pritaikė kompanija „Toyota“, o išpopuliarino amerikiečių statistas Edwards Deming.

Metodu nusitaikyta į studentų tingėjimą jį keičiant rutina ir įpročių kūrimu. Tai mokymasis kasdien mažais žingsneliais. Jei kiekvieną dieną skirsite bent po 1 % laiko tobulėjimui, pasieksite nuostabių ilgalaikių rezultatų. Taip mokomasi sąmoningumo ir nuoseklumo.

Patarimas studentams

Eksperimentuokite su skirtingais mokymosi metodais, nes tik taip atrasite, kas jums geriausiai veikia. Trūksta patarimų? Paskaitykite, ką apie efektyvų mokymąsi pataria Vilniaus verslo kolegijos dėstytojai!