„Dizaino mąstysena: kokias galimybes tai atveria studentams?“
Dizaino mąstysena – viena iš šiuolaikinių disciplinų, kurios mokosi Vilniaus verslo kolegijos studentai. Kas tai per disciplina ir kuo ji padeda studentų karjerai bei asmeniniam tobulėjimui? Pakalbinome Vilniaus verslo kolegijos dėstytoją Viliją Džiovėnaitę, kuri papasakojo, kad dizaino mąstysena nėra susijusi su vaizdais ir kodėl ją taiko startuoliai bei didžiosios kompanijos.
Kas tai yra dizaino mąstysena?
Dizaino mąstysena yra metodologija, kurios pagalba mes kuriame pokyčius, paremtus klientų, vartotojų ar įmonės darbuotojų įžvalgomis. Ši metodologija apima du esminius dalykus: pokytį (mes įvardiname ir sprendžiame problemą, naudodami įvairias praktikas) ir faktą, kad pokytis vyksta remiantis tuo, ko reikia mūsų klientui, susiduriančiam su tam tikra problema.
Vienas iš dizaino mąstysenos pradininkų – kompanija „Ideo“, kuri pakeitė požiūrio kampą, kad per dizainą galima spręsti problemą.
Sprendžiant iš pavadinimo, kyla pirminis įspūdis, jog dizaino mąstysena yra susijusi su vaizdais. Ar tikrai taip yra?
Angliškai dizaino mąstysena vadinasi „design thinking“, ir žodį „design“ pirmiausia reikia suvokti kaip veiksmažodį. Įvardinę problemą, su studentais projektuojame, dėliojame, konstruojame sprendimus, tad taip ir atsiranda dizainas. Jį galima pavadinti sprendimų dizainu. Pati metodologija turi labai daug skirtingų įrankių, taigi jais naudodamasi žmonių grupė turi galvoti ir atsirinkti, kurie įrankiai tinka išspręsti problemą.
Kaip vyksta jūsų paskaitos?
Tai nėra klasikinės paskaitos, kur dėstytojas kalba, o studentai konspektuoja. Tai paskaitos, paremtos praktika. Studentų grupė pati sugalvoja jiems visiems aktualią problemą, ją apsibrėžia, o tada mokosi ieškoti sprendimų remdamiesi dizaino mąstysenos metodologija. Ji susideda iš penkių etapų, apie kuriuos studentai gauna teorinių žinių, o didžiąją dalį paskaitų sudaro praktika.
Labai daug įrankių paremti kūrybiškumu, tad per paskaitas studentai jį lavina žaisdami, spalvindami, konstruodami ir pan., tačiau būtent per tokį kūrybišką konstravimą vyksta pokalbiai, gilinimasis ir sprendimų paieškos.
Kaip dizaino mąstyseną studentai gali pritaikyti būsimoje profesinėje veikloje?
Pasaulis nuolat keičiasi, o dizaino mąstysena kalba apie pokytį, kurį galime įgyvendinti labai greitai. Šiuolaikiniame verslo pasaulyje anksčiau vyravęs modelis, kad verslas pats įvardina problemą ir iš kitų gauna sprendimą, nebeveikia, todėl dizaino mąstysena sparčiai populiarėja kaip efektyvus įrankis. Jis efektyvus dėl to, kad kiekviename etape vyksta nuolatinis bendradarbiavimas su klientu. Įvardindami problemą ir žingsnis po žingsnio ieškodami sprendimų nuolat įtraukiame klientus ar įmonės darbuotojus ir gauname grįžtamąjį ryšį. Taip surandamas iš tiesų veikiantis, o ne primestas, kažkieno kito sugalvotas sprendimas.
Bet kokiame versle, kuriame reikia idėjų, kuris pats iš savęs prašo pokyčių, sėkmingai pritaikoma dizaino mąstysena: nuo vadovavimo iki verslo vystymo, nuo žmogiškųjų išteklių (angl. „human resources“) iki verslo rizikos ir pan. Daug kas priklauso nuo konkrečios verslo srities.
Dizaino mąstyseną kaip metodologiją pasitelkia tiek startuoliai, tiek didžiosios kompanijos, ieškančios pokyčių organizacijos viduje ar versle.
Ko dar studentai išmoksta per dizaino mąstysenos paskaitas?
Lavinami tokie XXI a. svarbūs gebėjimai kaip kūrybiškumas, komandinis darbas, nes tai komanda paremta praktika, kuri moko išgirsti, įsiklausyti, pačiam pasakyti savo nuomonę. Į pagalbą pasitelkiamos įvairios technologijos, mob. programėlės, taigi ugdoma ir kūrybiško naudojimosi technologijomis kompetencija.
Darbas komandoje čia ypač svarbus, nes kiekvienas komandos narys skirtingai suvokia problemą, taigi studentai mokosi išgirsti kitokias nuomones. Kuo skirtingesni komandos nariai, tuo unikalesnį, mažiau nuspėjamą sprendimą galima sugalvoti. Komanda taip pat suteikia motyvacijos, kai sprendimo paieškos užtrunka.
Per paskaitas kai kurie studentai mokosi išdrįsti pasakyti savo idėją, nuomonę, kad ir kokia keista ji bebūtų, o aktyvesni, priešingai, – neužgožti kitų, įsiklausyti. Taip ugdomas suvokimas, kad visi komandoje, nepaisant patirties, brandos, amžiaus, asmeninių savybių, yra lygūs ir kad visi kartu bendradarbiaudami suras sprendimą.
Ar galima dizaino mąstysenos metodologiją pritaikyti asmeniniam tobulėjimui?
Žinoma! Pavyzdžiui, jei neaišku, kur pasukti savo karjerą, kokį tikslą išsikelti ar kaip jo pasiekti, tai galima sužinoti pasitelkiant dizaino mąstysenos metodologiją. Kadangi tai aiškiai apibrėžta metodika, ji taikoma nuosekliai, žingsnis po žingsnio. Sau užduodami klausimai, ieškoma sprendimų, jie įgyvendinami, vėl grįžtama prie klausimų, kas veikia, kodėl sugalvoto sprendimo netaikiau, kas trukdė, ką turiu keisti ir pan.
Sakykime, jei žmogus nori rašyti, jis klausia savęs, kur galėčiau pradėti rašyti, kam rašyti, apie ką rašyti ir pan. Taip po mažą žingsnelį sudėliojimas suvokimas, ką ir kaip daryti.
Tokiu būdu galima išsiaiškinti, ar apskritai išsikeltas tikslas iš tiesų yra mano. Net jei išsikelto tikslo neišpildau, atrandu, kodėl taip atsitiko, kas neveikia. Tai yra nuolatinių atradimų, savirefleksijos ir bandymų kelias.
Kaip matome, dizaino mąstysena veikia tik tada, kai yra taikoma praktiškai.
Pirma foto – asmeninis V. Džiovėnaitės archyvas
